Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Moters lytinių takų kondilomos
Ligos apibūdinimas
Moters lytinių takų kondilomos – tai gerybinės, virusinės kilmės, minkštos, į karpas panašios išaugos, atsirandančios moters lytiniuose takuose – išoriniuose lyties organuose, makštyje, ant gimdos kaklelio.
Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Kondilomos gali išaugti tarpvietėje, aplink išangę, ant išorinių lytinių organų, makšties sienelės, gimdos kaklelio makštinės dalies. Infekcinio proceso plėtojimąsi skatina odos iššutimas dėl gausių makšties išskyrų.
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Dažniausiai šia liga serga lytiškai aktyvios, jauno amžiaus moterys.
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Ligą sukelia žmogaus papilomos (Human-Papilloma) virusas – HPV. Liga perduodama lytiniu būdu. Užsikrėtimo riziką didina:
- ankstyva lytinio gyvenimo pradžia,
- atsitiktiniai lytiniai santykiai,
- dažna lytinių partnerių kaita,
- rūkymas, alkoholio vartojimas,
- kitos virusinės infekcijos (Herpes, Epstein-Barr, ŽIV),
- nusilpęs imunitetas.
Ligos simptomai ir požymiai
Ši virusinė infekcija yra gana dažna, tačiau daugeliui nesukelia jokių simptomų. Ligos metu lytiniuose takuose gali atsirasti:
- į karpas panašios išaugos,
- iškilę ar plokšti rausvos spalvos pakitimai,
- niežulys, išskyrų pagausėjimas (prisidėjus infekcijai),
- kraujavimas po lytinių santykių.
Maži kondilomų mazgeliai negydomi gali virsti didelėmis žiedinių kopūstų ar gaidžio skiauterės pavidalo išaugomis.
Gydytojas ligą diagnozuoja ginekologiškai ištyręs moterį, apžiūrėjęs makštį ir gimdos kaklelį kolposkopu (specialiu optiniu prietaisu).
Ligos gydymas
Kadangi viruso iš organizmo neįmanoma pašalinti, gydoma tik atsiradus išaugoms.
Pradinėje ligos stadijoje naudojamas vietinis gydymas (pvz., fluoruracilo tepalu).
Procesui išplitus naudojama:
- elektrokoaguliacija (prideginimas),
- kriodestrukcija („prišaldymas“ azotu),
- lazerinė terapija,
- kondilomų pašalinimas.
Kondilomos ištiriamos mikroskopu, kad įsitikinti, ar nėra vėžinių pokyčių.
Jei pakitimų yra ir pas partnerį, jį taip pat būtina gydyti. Po gydymo liga gali kartotis, todėl reikia reguliariai lankytis pas ginekologą.
Ligos prevencija
Kadangi prezervatyvai neapsaugo nuo užsikrėtimo HPV, vienintelis ligos išvengimo būdas – lytiniai santykiai su nuolatiniu, sveiku partneriu.
Ligos esmė
1. Į karpas panašios išaugos.
2. Iškilę ar plokšti rausvos spalvos pakitimai.
3. Niežulys, išskyrų pagausėjimas (prisidėjus infekcijai).
4. Kraujavimas po lytinių santykių.
5. Žiedinių kopūstų ar gaidžio skiauterės pavidalo išaugos.
Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Moters lytinių takų kondilomos
Ligos apibūdinimas
Moters lytinių takų kondilomos – tai gerybinės, virusinės kilmės, minkštos, į karpas panašios išaugos, atsirandančios moters lytiniuose takuose – išoriniuose lyties organuose, makštyje, ant gimdos kaklelio.
Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Kondilomos gali išaugti tarpvietėje, aplink išangę, ant išorinių lytinių organų, makšties sienelės, gimdos kaklelio makštinės dalies. Infekcinio proceso plėtojimąsi skatina odos iššutimas dėl gausių makšties išskyrų.
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Dažniausiai šia liga serga lytiškai aktyvios, jauno amžiaus moterys.
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Ligą sukelia žmogaus papilomos (Human-Papilloma) virusas – HPV. Liga perduodama lytiniu būdu. Užsikrėtimo riziką didina:
- ankstyva lytinio gyvenimo pradžia,
- atsitiktiniai lytiniai santykiai,
- dažna lytinių partnerių kaita,
- rūkymas, alkoholio vartojimas,
- kitos virusinės infekcijos (Herpes, Epstein-Barr, ŽIV),
- nusilpęs imunitetas.
Ligos simptomai ir požymiai
Ši virusinė infekcija yra gana dažna, tačiau daugeliui nesukelia jokių simptomų. Ligos metu lytiniuose takuose gali atsirasti:
- į karpas panašios išaugos,
- iškilę ar plokšti rausvos spalvos pakitimai,
- niežulys, išskyrų pagausėjimas (prisidėjus infekcijai),
- kraujavimas po lytinių santykių.
Maži kondilomų mazgeliai negydomi gali virsti didelėmis žiedinių kopūstų ar gaidžio skiauterės pavidalo išaugomis.
Gydytojas ligą diagnozuoja ginekologiškai ištyręs moterį, apžiūrėjęs makštį ir gimdos kaklelį kolposkopu (specialiu optiniu prietaisu).
Ligos gydymas
Kadangi viruso iš organizmo neįmanoma pašalinti, gydoma tik atsiradus išaugoms.
Pradinėje ligos stadijoje naudojamas vietinis gydymas (pvz., fluoruracilo tepalu).
Procesui išplitus naudojama:
- elektrokoaguliacija (prideginimas),
- kriodestrukcija („prišaldymas“ azotu),
- lazerinė terapija,
- kondilomų pašalinimas.
Kondilomos ištiriamos mikroskopu, kad įsitikinti, ar nėra vėžinių pokyčių.
Jei pakitimų yra ir pas partnerį, jį taip pat būtina gydyti. Po gydymo liga gali kartotis, todėl reikia reguliariai lankytis pas ginekologą.
Ligos prevencija
Kadangi prezervatyvai neapsaugo nuo užsikrėtimo HPV, vienintelis ligos išvengimo būdas – lytiniai santykiai su nuolatiniu, sveiku partneriu.
Ligos esmė
1. Į karpas panašios išaugos.
2. Iškilę ar plokšti rausvos spalvos pakitimai.
3. Niežulys, išskyrų pagausėjimas (prisidėjus infekcijai).
4. Kraujavimas po lytinių santykių.
5. Žiedinių kopūstų ar gaidžio skiauterės pavidalo išaugos.