Prenatalinio vystymosi veiksniai
Gana svarbus yra tėvų amžius, kadangi su juo mažėja ir gametų gyvybingumas.Nei mama, nei tevas neveikia tolesnio vaiko vystymosi atskirai – veikia šeima. Kiekvienoje šalyje turi būti savi vaiko fizinio išsivystymo standartai (kadangi vaikai šiek tiek skirtingai auga ir vystosi pvz. LT ir Japonijoje, Švedijoje ar Italijoje. Moters fizinė būklė t.p. turi būti vertinama pagal KMI ar (kartais) pagal Pinje indeksą (PI):
PI=L-( T+P ); L – ūgis, T – krūt. apimtis, P – masė. Jeigu PI lygus 10-30, mot. normali; >30,asteninės kūno sandaros; <10, hipersteninės.
Nėščiosios svoris:
I trimestre – nekinta; II tr. – padidėja 250g/sav.; III tr. – padidėja 500g/sav.
Vaisius gimdoje auga dėl: I tr. – ląstelių hiperplazijos, kuomet didėja jų skaičius, II tr. – mažėjančios hiperplazijo ir ryškėjančios hipertrofijos, IIItr. – hipertrofijos, kuomet auga ir didėja pačios ląstelės. Šiame tr. daugiausia auga vaisiaus svoris.
® Nėščiosios svorio prieaugis ( g ) :
Vaisius 3500, Gimda 1000, Gemaliniai vandenys 1000, Placenta 650, Krūtys 500, Padidėjęs kraujo kiekis 1250, Audinių skystis, pasyvi kūno masė 3000.
Vidutiniškai nėštumo metu mot. priauga 13 kg, tačiau individualios ribos yra 11- 15 kg (daugiausia priauga lieknos, mažiau – pilnos, hipersteninio tipo mot.).Yra metodas, padedantis įvertinti svorio pieaugį – kaliperometrija : spec. prietaisu kaliperu matuojamos kūno riebalų klostės ir pagal formules apskaičiuojama pasyvi kūno masė (riebalinis a.).Jos priauga apie 3 kg, (lieknoms apie 4 kg, pilnoms apie 1 kg). Ši masė atsideda gluteus, šlaunų, apat. pilvo dalyje – nėštumas visas moteris daro labiau moteriškomis. Taip riebalai atsideda, kadangi: 1) lipidų apykaita priklauso nuo estrogenų, - nėštumo metu jų padaugėja ir tai paspartina riebalų atsidėjimą; 2) atsidėję šiose vietose jie gerai apsaugo augantį vaisių.
Įvertinus svorio prieaugį, svarbu nustatyti ar jis geras, ar patologinis: nustatyti galima palyginus išgerto ir pašalinto iš organizmo skysčio kiekius. Išgerti reiktų ~ 1,5 – 2 ltr./d. (tačiau gerti ne limonadą, koka-kolą ir panašiai, bet pieną, įvairias arbatas, sultis). Norma – jei išgeria ~ 1,5 ltr , pasišlapina > 1 ltr.
® Pilvo apimtis padidėja apie 20 cm, t.p. intensyviai didėja ir krūtinės apimtis. Išauga lipidų kiekis organizme, intensyvėja jų apykaita. Labiausiai visų rūšių lipidų (chol., FL, TAG, kt,) kiekis išauga asteniškų mot. organizme (pvz. chol. 5,1-6,6; o hiperstenikių chol. 6,1-6,5 mmol/l).
Nėščiosios mityba :
Maistas – labai plati sąvoka. Į ją įeina ne tik baltymai ( B ), riebalai ( R ), ir angliavandeniai ( A ) – be šių plastinių medžiagų jame gausu vitaminų, mineralinių m., o t.p. įvairių antialimentarinių medžiagų, biologiškai aktyvių medžiagų, konservantų, mutagenų, kancerogenų. Žmogui tinkamiausias yra mišrus, tiek augalinės, tiek gyvulinės kilmės maistas.Ir tik pakankamas jo kiekis bei tinkama sudėtis gali užtikrinti normalų vaisiaus augimą ir gimimą.
Su augalinės kilmės maistu daugiausiai gauname : A, vandenyje tirpių vit., mineralinių dr.; su gyvulinės kilmės maistu – B ir R.Maisto davinys turi atitikti žmogaus sunaudojamos energijos kiekį. Tai labai svarbu nėštumo ir laktacijos laikotarpyje. Maisto produktų sudėtis yra svarbi ne tik nėščiajai – juk kūdikis viską gauna iš motinos.
Kiekis. Turi valgyti nei per daug nei per mažai ( bet ne už 2, kaip dabar manoma ), valgyti tai, ko nori ir kiek nori. (jei moteris sveika ).
Kalorijos. I tr. ~ 2200 kcal, II tr. ~ 2400-2600 , III tr. ~ 2800 kcal/d. Kalorijų kiekis priklauso nuo moters ūgio, svorio, darbo pobūdžio, išeikvojamos energijos kiekio ir pan. Kavos galima gerti, jei labai norisi, jei nėštumas normalus, vaisius sveikas. Jei yra kraujospūdžio svyravimai, kitos ligos, nepatartina. Alkoholiui – ne. Jis nesiderina su nėštumu. Nors kai kuriose valstybėse jis kartais vartojamas terapinėmis dozėmis, pvz. gręsiant nėštumo nutrūkimui, tačiau Lietuvoje tai nepraktikuojama.
Režimas. 5-6 k/d. ir atsikelti nuo stalo tada, kai dar labai norisi valgyti. Mitybos režimas turi derintis su darbo režimu. Pusryčiai – lengvi ir įvairūs. Rekomenduojama valgyti dveju pusryčiuis – kadangi anksti ryte paprastai valgyti nesinori, patartina dar užkąsti po 1 – 1,5 val. Vieną kartą per dieną privalomas šiltas maistas, geriausiai iš maltų produktų, nes jie lengviau įsisavinami. Po pietų gerai būtų pailsėti, pagulėti, nes tai kiekvieno žmogaus, ypač būsimos motinos fiziologiškai nedarbingas metas. Vakarienė – ne vėlai ir lengva. Praalkti nepatartina, nes greičiau vystosi hipoglikemija – gali būti dusulys, šaltas prakaitas, tachikardija, iki sąmonės netekimo. Tačiau Lietuvoje tik ~ 10 proc. nėščių moterų valgo 4 – 6 kartus per dieną, 40 proc. nereguliariai, ~ 3 k/d.
Racionas.
1) B – pagrindinė vaisiaus lastelių statybinė medžiaga. Suaugusiam žmogui 1 – am kg – 1g B/parą. Nėštumo metu, poreikis išauga 50 proc. B labai svarbūs laktacijos periodu. Iš 2 g maisto baltymų pasigamina 1 g pieno baltymų. Pieno sintezei kasdien išeikvojama ~ 15 g B. Gyvulinės kilmės B daugiausia turi pieno produktai, liesa šviežia mėsa, žuvis, kiaušiniai, augalinės kilmės – juoda duona, bulvės.
2) R – tai ne tik energijos šaltinis. Svarbios nepakeičiamos RR, kurių organizmas pats nepagamina, taip pat riebaluose tirpūs vitaminai, FL. Tačiau R labai kaloringi ir jų patartina gauti iš tokių produktų kaip sviestas, dešra. Nevalgyti daug riebių padažų, kiaulienos taukų, šokolado, riešutų.
3) A – ne tik energetinė, bet ir satatybinė medžiaga. Geriau valgyti A kartu su mineralinėm medžiagom – vartoti javų produktus, obuolius. Vengti saldumynų, nes A perteklius virsta R.
4) Vitaminai svarbūs : a) F sintezei; b) dalyvauja medžiagų apykaitoje palaikydami normalias organizmo funkcijas. Tai biologiškai aktyvios medžiagos. Jų poreikis nėštumo metu išauga 100 % (2 kartus).
B gr. vit. – šviežia kiauliena, kepenys, grūdinės kultūros, kiaušiniai, pienas, bulvės, žalios daržovės- špinatai, salotos, bananai.
Folio r. – citrusiniai, mielės, grubaus malimo miltai, žalių daržovių lapai, kepenys, inkstai, varškė. Folio r. patartina vartoti ~ 3 mėn. iki planuojamo nėštumo ir 3 mėn. po pastojimo ( nervinio vamzdelio profilaktikai ).
Vit. A – kepenys, žuvų taukai, sviestas, grietinė, pienas, kiaušiniai.
Vit. C – labai svarbus, nes didina organizmo atsparumą. Nebūtina gerti tabletes, nes jo daug turi šaltalankio uogos, erškėtuogės, juodieji serbentai, saldieji pipirai, krapai, pertažolės, krienai, šviežios bulvės. Taip pat daug citrusiniuose, bet jiems daug kas alergiški.
Visų vitaminų galima pakankamai gauti su maistu ir papildomai juos vartoti tabletėmis patartina nebent pavasarį ( specialius nėščiųjų vitaminų kompleksus ).
5) Mineralinės medžiagos. Jų poreikis taip pat išauga .
Fe – jei motina maitinasi racionaliai, tai kūdikiui gimus, Fe atsargų užtenka iki 5 – 6 mėn. Jo yra kepenyse, kiaušinio trynyje, greipfrute, avižų produktuose.
Ca – skeleto ir dantų vystymuisi : piene ir jo produktuose, vandenyje.
I – trūkumas gali sąlygoti vaisiaus skydliaukės hipofunkciją. Jo yra druskoje, jūros žuvyse.
Fizinis aktyvumas nėštumo metu. Jeigu moteris sveika, tai patartina, tačiau jeigu gręsia priešlaikinis gimdymas ar nėštumo nutrūkimas – tai jokių basenų, gimnastikos, jodinėjimų ar parašiutizmo. O šiaip nėščia moteris turi save tausoti.
Lytinis gyvenimas yra galimas ( su savo vyru… ), jei nėštumas normalus, sveika moteris, sveikas vyras. Likus 2 sav. iki gimdymo – nepatartina.