Obsesinis – kompulsinis sutrikimas

Obsesinis-kompulsinis sutrikimas - tai vienas iš nerimo sutrikimų, pasižymintis įkyriomis mintimis (obsesijomis) ar veiksmais (kompulsijomis), kurie suvokiami kaip savi, tačiau yra nemalonūs, beprasmiški ir varginantys.

Obsesijos – tai įkyrios, pasikartojančios mintys, vaizdiniai, apmąstymai, abejonės, impulsai, kurie kyla prieš paciento valią ir yra atpažįstamos kaip „savi“. Šios įkyrios mintys gali būti pačios įvairiausios: gali kilti įkyri mintis, kad rankos yra suterštos, kad durys tinkamai neuždarytos, kad kas nors blogo gali atsitikti (sunki liga, kilti gaisras), kad norite sužeisti savo artimą žmogų ir pan., žodžiu, jos visą laiką būna absurdiškos ir nemalonios. Pats žmogus savo sveiku protu supranta, kad tokioms mintims nėra pagrindo, kad tai kvailos mintys, bet vis tiek tos mintys sukelia labai didelį diskomfortą ir nerimą. Žmogus stengiasi pasipriešinti šiems įkyrumams, bet beveik visada nesėkmingai.

Kompulsijos- tai  paciento veiksmai, kurie, nuolat ir stereotipiškai kartojami, kartais tampa ištisais ritualais, tačiau neturi realios prasmės. Pacientas jaučiasi turintis juos atlikti ir dažniausiai sumažinantis nerimą, kurį sukelia obsesijos (pvz., įkyri baimė užsikrėsti susijusi su kompulsiniu rankų plovimu; tikrina, ar tinkamai uždarytos ir užrakintos durys ir t.t.)  Tie ritualai dažnai skirti simboliškai apsaugoti ligonį ar jo artimuosius nuo mažai tikėtinos grėsmės, ir pats žmogus paprastai suvokia jų beprasmiškumą ir nesėkmingai bando su jais kovoti.

Obsesinis-kompulsinis sutrikimas vienodai paplitęs tarp abiejų lyčių, serga apie 1- 4 proc. visos populiacijos. Taigi dažniau pasitaiko nei šizofrenija, bipolinis sutrikimas, panikos sutrikimas. Sutrikimas paprastai prasideda vaikystėje arba paauglystėje. Jis turi banguojančią eigą ir dažnai tampa lėtinis. 90proc. OKS sergančių žmonių, dažniausiai turi kitų psichikos sutrikimų: generalizuotas nerimo sutrikimas, didžioji depresija, valgymo sutrikimai, asmenybės sutrikimai, piktnaudžiavimas alkoholiu ir kt. 

OKS atsiranda dėl daugelio tarpusavyje susijusių priežasčių:

Biologinių - tam tikrų medžiagų neurotransmiterių, kurios perduoda nervinį impulsą centrinėje nervų sistemoje, apykaitos sutrikimas (ypač serotoninerginės sistemos sutrikimai).

Genetinės priežastys – 5-7 proc. pacientų tėvų taip pat serga obsesiniu kompulsiniu sutrikimu.

Psichologinės – išmoktas elgesys, ypatingi charakterio bruožai. Iškelta hipotezė, kad įkyrios mintys ir veiksmai atsiranda kaip gynyba nuo nerimo, agresijos, kylančios iš paciento vidaus. Įkyriais veiksmais mėginama perspėti ar likviduoti pasekmes, kurias ligonis iracionaliai jaučia galint atsirasti dėl jo minčių ar impulsų, jų tikslas apsaugoti ligonį ir jo artimuosius nuo mažai tikėtino pavojaus. Šie veiksmai padeda sumažinti nerimą, susijusį su įkyriomis mintimis.

OKS būdinga apie 3proc. populiacijos, o apskritai apie 80proc. žmonių patiria vienokių ar kitokių įkyrių minčių (pvz., kelis kart iš eilės patikrinti ar užrakino duris, ar užsuko dujų čiaupą) tačiau OKS diagnozuoti galima, jeigu simptomai yra tokie intensyvus, kad pradeda trukdyti gyventi - pvz., žmogus vėluoja į darbą, nes įkyrus rankų plonimas užima 2 val.

Obsesinis-kompulsinis sutrikimas gali pasireikšti tik obsesijomis, kompulsijoms ar abiem kartu, kurios sutrikdo paciento veiklą, nes būna labai intensyvios, varginančios. Pacientas suvokia jų iracionalumą, absurdiškumą, kovoja su jais, tačiau didesnei ligonių pusei ši kova būna mažai sėkminga.

Dažniausiai pasitaiko šios obsesijos:

·              Užsikrėtimo (kūno išskyrų, švaros, nešvaros, toksinų);

·              Somatinės (mintys susirgti AIDSar kokia kita liga);

·              Seksualinės (slopinamos seksualinės mintys, bijoma tapti homoseksualiu);

·              Religinės (pernelyg didelis pamaldumas ar nuolatinės religinės mintys, bijoma pasakyti nepadorius žodžius viešai);

·              Agresijos (mintis, kad nesugebės atsispirti nužudyti savo mylimą vaiką);

·              Klaidų (mintis padaryti žalą dėl aplaidumo);

·              Kitos - simetrijos, tvarkos poreikio, tikėjimo sėkmingais ir nesėkmingais skaičiais ir kt.

Dažnesnės kompulsijos (veiksmai) yra rankų plovimas, prausimasis, maudymasis, dantų plovimas ir priežiūra; tikrinimas, ar užrakintos durys, spynos, garažai, dujinės viryklės; skaičiavimas, lietimas ir daugelis kitų. Pacientai dažnai suvokia, kad jų priverstinis elgesys yra perdėtas (besaikis) ar nelogiškas, bet, nepaisant to, jie negali atsispirti tai daryti. Yra tiesioginis ryšys tarp priverstinio (kompulsinio) elgesio ir įkyrumų (obsesijų): dažniausiai pasitaiko baimė užsiteršti objektais, kurių sunku išvengti (išmatomis, šlapimu), vengiama prisilietimo prie šių objektų, dažnai plaunamos rankos, pažeidžiama jų oda, ilgainiui tam tikra seka pradedamos naudoti plovimo priemonės, rankšluosčiai. Pasivaikščioti einama apsirengus tam tikra apranga, kuri uždengia kiek galima daugiau kūno, ilgainiui, vengdamas užsiteršimo, ligonis pradeda nebeišeiti iš namų, savo kambario, neleidžia prie savęs prisiliesti namiškiams. Gali atsirasti baimė, kad susirgs kokia nors liga, kad į organizmą pateks mikroorganizmai ar, kad užsikrės neįprastu būdu, pvz.: per laiškus kažkada priklausiusius mirusiam žmogui. Kartais užtenka vien tik žvilgsnio į sergantį ar luošą žmogų, kad baimė atsinaujintų.

. Obsesinio-kompulsinio sutrikimo diagnostikos kriterijai:

A.          Obsesijos arba kompulsijos:

Obsesijos apibūdinamos:

1.   įkyrios, neadekvačios pasikartojančios ir ilgalaikės mintys, impulsai ar vaizdai,  kurie yra nerimo ar distreso priežastis;

2.   įkyrumai nėra tiesiog nerimavimas apie kasdienines buitines problemas; 

3.   pacientas stengiasi ignoruoti, slopinti tokias mintis, impulsus ar vaizdinius,  neutralizuoti juos kitomis mintimis ar veiksmais;        

4.   asmuo supranta, kad šios įkyrios mintys, impulsai ar vaizdiniai yra jo paties  mąstymo rezultatas (o ne kieno nors kito, dirbtinai primestos).        

     Kompulsijos apibūdinamos:

1.   kartotinis elgesys (rankų plovimu, tvarkymo, skaičiavimo) ar protinė  veikla (pvz.: meldžiamasi, skaičiuojama, tyliai kartojami žodžiai),  kuriuos pacientas jaučiasi turintis atlikti.

2.   elgsenos ir protinių veiksmų tikslas yra sumažinti distresą ar išvengti  grėsmingos situacijos, įvykio, tačiau ši elgsena ar protinė veikla nėra susijusi su  tuo, ką iš tikrųjų reikia saugoti.

B.       Asmuo pripažįsta, kad įkyrumai ir veiksmai yra pernelyg perdėti ir nepagrįsti.

C.      Obsesijos ir kompulsijos sutrikdo paciento kasdieninę veikla ir trunka ilgiau kaip 1val. per dieną.

D.      Obsesijos ir kompulsijos negali būti priskiriamos kitiems sutrikimams (pvz., pernelyg didelis rūpinimasis maistu, kai sutrikusi mityba).

E.       Sutrikimo priežastis nėra sutrikusios fiziologinės funkcijos, vaistų vartojimas, somatinės ligos.

Šiuo metu efektyviausias laikomi du gydymo metodai. Vienas - tai gydymas medikamentais. Gydymui naudojami antidepresantai - selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI ). Tai modernūs, dažniausiai pašalinių poveikių neturintys medikamentai. Jie skiriami taip pat ir depresijos gydymui.

Kitas gydymo būdas - psichoterapija. Dažniausiai taikoma kognityvinė – pažinimo terapija. Jos esmė - palaipsniui, nedideliais žingsneliais mokytis toleruoti diskomfortą atsirandantį dėl įkyrumų, to dėka patys įkyrumai pradeda mažėti. Taip pat taikoma šeimos terapija, kurios metu šeimos nariai sprendžia iškilusius konfliktus, labiau supranta ir palaiko sergantį OKS.  Grupinė terapija, kurioje susirenka OKS sergantys žmonės.

Kaip rodo tyrimai, abu gydymo metodai yra vienodo efektyvumo. Galimas abiejų gydymo būdų derinimas. Kokį gydymo būdą pasirinkti, priklauso nuo  paciento amžiaus, simptomų intensyvumo ir nuo paciento noro.

Būtina nuosekliai vykdyti gydytojo nurodymus, vartoti vaistus, savijautai pagerėjus jų nenutraukti, nes kitaip galimas paūmėjimas. Galima psichoterapija, kartais pacientas bendraudamas su psichoterapeutu sugeba tęsti normalų gyvenimo būdą, dirbti savo darbą, kai tuo tarpu be šios pagalbos tai būtų neįmanoma. Gydymas efektyvesnis, kai gydymo procese dalyvauja artimieji, palaiko ligonį, juo rūpinasi.

Patarimai sergančiajam:

·              Aplankius obsesijai pabandykite nukreipti savo mintis kitur: skaitykite, eikite pasivaikščioti, naršykite internete, žaiskite video žaidimus, megzkite, kalbėkite telefonu ar kt. Atlikite kažką, kas jus domintų ne mažiau 15 min. siekiant nutolinti savo įkyrią mintį.

·              Užrašykite savo įkyrią mintį. Šalia savęs visuomet turėkite pieštuką, telefoną ar nešiojamą kompiuterį, kur aplankiusią obsesiją ar kompulsiją galėtumėte užrašyti.

·              Nuspėkite savo įkyrią mintį iki jai pasireiškiant. Pvz., jai jūs nuolat tikrinate ar užrakinote duris, tai padarius akcentuokite sau garsiai „ durys uždarytos“.

·              Sukurkite savo OKS periodą dienos metu. Skirkite 10 min., kurių metu galvosite tik apie savo obsesiją, baigiantis laikui kelis kart giliai įkvėpkite ir pamirškite įkyrią mintį.

·              Keiskite gyvenimo įpročius, sportuokite, valgykite sveiką maistą, venkite alkoholio, nerūkykite, išsimiegokite.

·              Kalbėkite su savo šeima apie OKS, lankykite OKS grupes.

Ligos aprašymą parengė gydytoja Raimonda Užkuraitytė