Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Ligos apibūdinimas
Pleiskanos – tai raginio odos sluoksnio atsiskiriančių ląstelių plokštelės.
Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Pleiskanos rodo plaukuotosios galvos dalies pažeidimą, pagreitėjusią jos raginio sluoksnio kaitą, nesant akimi matomų bėrimų ir uždegimo.
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Pleiskanų gali rastis bet kuriame amžiuje sausos ar besiriebaluojančios odos paviršiuje.
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Pleiskanos atsiranda dėl pagreitėjusio viršutinio odos sluoksnio (epidermio) atsinaujinimo ir padidėjusio riebalinių liaukų aktyvumo. Riebalų išsiskyrimas suaktyvėja brendimo metu, taip pat dažnai plaunant galvą šarminiais muilais ar netinkamu šampūnu. Sustiprėjusi riebalų liaukų funkcija sudaro palankias sąlygas veistis mieliagrybiui (Pityrosporum ovale), kuris dirgina odą ir skatina pleiskanų atsiradimą. Tačiau tikrosios pleiskanų atsiradimo priežatys nežinomos. Kartais galvos oda pleiskanoja ir dėl kitų, visą kūną veikiančių priežasčių: sauso patalpų oro, metų sezonų kaitos. Odą gali erzinti plaukų priežiūros priemonių likučiai (lakas, putos).
Ligos simptomai ir požymiai
Pleiskanojimas gali būti smulkus ir stambus. Esant smulkiam pleiskanojimui, pleiskanos lengvai atsiskiria nuo odos, tos vietos neniežti. Jei plaukai riebaluojasi stipriau, vargina niežulys, pleiskanos būna riebesnės, gelsvos. Esant stambiam pleiskanojimui, plaukai būna riebaluoti, sulipę, odą dengia storas pleiskanų sluoksnis. Pleiskanos didelės, riebios, pilkos ar gelsvos. Vargina niežėjimas, oda parausta, atsiranda šašų. Taip būna, kai prasideda seborėjinis dermatitas – pleiskanų rimčiausia paseka.
Gydytojas ligą diagnozuoja apžiūrėjęs plaukuotąją galvos dalį.
Gydymas
Šampūnai:
- kosmetiniai (savo sudėtyje turi veikliąją medžiagą, cinko piritioną, veikiantį mieliagribį, salicilo r., šlapalo);
- gydomieji (savo sudėtyje turi deguto ar priešgrybelinių vaistų /ketokonazolio, piroktono alamino/);
Kol kas kitokio efektyvaus pleiskanų gydymo nėra.
Ligos prevencija
Norint išvengti pleiskanojimo, svarbu sveikai maitintis, atsisakyti žalingų įpročių, vengti stresų, tinkamai prižiūrėti plaukus. . Rekomenduojama naudoti gydomųjų žolelių nuovirus, gydomuosius šampūnus bei kitas pleiskanojimą mažinančias priemones.
Ligos esmė
1. Gelsvos, baltos ar pilkos pleiskanos
2. Greitai besiriebaluojantys plaukai
3. Plaukuotosios galvos dalies niežulys
Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Ligos gydytojas ligą diagnozuoja apžiūrėjęs plaukuotąją galvos dalį.
Pleiskanos
Ligos apibūdinimas
Pleiskanos – tai raginio odos sluoksnio atsiskiriančių ląstelių plokštelės.
Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Pleiskanos rodo plaukuotosios galvos dalies pažeidimą, pagreitėjusią jos raginio sluoksnio kaitą, nesant akimi matomų bėrimų ir uždegimo.
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Pleiskanų gali rastis bet kuriame amžiuje sausos ar besiriebaluojančios odos paviršiuje..
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Pleiskanos atsiranda dėl pagreitėjusio viršutinio odos sluoksnio (epidermio) atsinaujinimo ir padidėjusio riebalinių liaukų aktyvumo. Riebalų išsiskyrimas suaktyvėja brendimo metu, taip pat dažnai plaunant galvą šarminiais muilais ar netinkamu šampūnu. Sustiprėjusi riebalų liaukų funkcija sudaro palankias sąlygas veistis mieliagrybiui (Pityrosporum ovale), kuris dirgina odą ir skatina pleiskanų atsiradimą. Tačiau tikrosios pleiskanų atsiradimo priežatys nežinomos.
Kartais galvos oda pleiskanoja ir dėl kitų, visą kūną veikiančių priežasčių: sauso patalpų oro, metų sezonų kaitos. Odą gali erzinti plaukų priežiūros priemonių likučiai (lakas, putos).
Ligos simptomai ir požymiai
Pleiskanojimas gali būti smulkus ir stambus.
Esant smulkiam pleiskanojimui, pleiskanos lengvai atsiskiria nuo odos, tos vietos neniežti. Jei plaukai riebaluojasi stipriau, vargina niežulys, pleiskanos būna riebesnės, gelsvos.
Esant stambiam pleiskanojimui, plaukai būna riebaluoti, sulipę, odą dengia storas pleiskanų sluoksnis. Pleiskanos didelės, riebios, pilkos ar gelsvos. Vargina niežėjimas, oda parausta, atsiranda šašų. Taip būna, kai prasideda seborėjinis dermatitas – pleiskanų rimčiausia paseka.
Ligos gydytojas ligą diagnozuoja apžiūrėjęs plaukuotąją galvos dalį.
Gydymas
Ligos šampūnai:
o kosmetiniai (savo sudėtyje turi veikliąją medžiagą, cinko piritioną, veikiantį mieliagribį, salicilo r., šlapalo);
o gydomieji (savo sudėtyje turi deguto ar priešgrybelinių vaistų /ketokonazolio, piroktono alamino/);
-
-
- Kol kas kitokio efektyvaus pleiskanų gydymo nėra.
Ligos prevencija
Norint išvengti pleiskanojimo, svarbu sveikai maitintis, atsisakyti žalingų įpročių, vengti stresų, tinkamai prižiūrėti plaukus. . Rekomenduojama naudoti gydomųjų žolelių nuovirus, gydomuosius šampūnus bei kitas pleiskanojimą mažinančias priemones.
Ligos esmė
1. Gelsvos, baltos ar pilkos pleiskanos.
2. Greitai besiriebaluojantys plaukai.
3. Plaukuotosios galvos dalies niežulys.