Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Ligos gydytojas ligą diagnozuoja išsiaiškinęs ligonio skundus, atlikęs sekančius tyrimus:
Lėtinis prostatitas
Ligos apibūdinimas
Prostatitas – tai priešinės liaukos (prostatos) uždegimas. Pagal jo intensyvumą, liga gali būti ūminė ir lėtinė.
Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Sergant prostatitu pažeidžiama priešinė liauka. Dėl ilgai rusenančio uždegimo prostata sumažėja, surandėja.
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Dažniausiai lėtinis prostatitas prasideda vyrams, sirgusiems šlaplės, ūminiu prostatos uždegimu.
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Prostatos uždegimą sukelia įvairios bakterijos: streptokokai, stafilokokai, E.coli, Klebsiella, Pseudomonas, Proteus, lytiniu keliu plintantys mikroorganizmai - chlamidijos, mikoplazmos, ureaplazmos. Ligos sukėlėjai patenka iš šlaplės, sergant šlapimo pūslės, šlaplės, antsėklidžio uždegimu, rečiau per kraują ar limfą (iš gretimų uždegimo židinių ar sergant infekcine liga). Riziką susirgti prostatitu didina:
- veninis sąstovis dubenyje dėl sėdimo darbo, vidurių užkietėjimo, ejakuliacija nesibaigusio seksualinio susijaudinimo;
- nesaugūs lytiniai santykiai;
- intervencinės medicininės procedūros:
o cistoskopija – šlapimo pūslės apžiūra per į šlaplę įvestą vamzdelį;
o kateterizacija – lankstaus vamzdelio įvedimas į šlapimo pūslę šlapimui nutekėti.
Ligos simptomai ir požymiai
Sergant lėtiniu prostatitu pasireiškia sekantys simptomai:
- maudžiantis skausmas ar nemalonus pojūtis papilvės, kryžkaulio, tarpvietės, kirkšnių, kapšelio, šlaplės srityje;
- negausios išskyros iš šlaplės;
- padažnėjęs šlapinimasis (ypač naktį);
- drumstas šlapimas;
- susilpnėjęs lytinis pajėgumas;
- sumažėjęs darbingumas, padidėjęs nervingumas.
Ligos gydytojas ligą diagnozuoja išsiaiškinęs ligonio skundus, atlikęs sekančius tyrimus:
- prostatos apčiuopa pirštu per tiesiąją žarną (digitalinis-rektalinis tyrimas),
- prostatos sekreto tyrimas (randami uždegiminiai pakitimai, nustatomas sukėlėjas);
- prostatos specifinio antigeno (PSA) nustatymas kraujyje ir jos biopsija (audinio gabalėlio ištyrimas mikroskopu), įtarus vėžinį susirgimą.
Ligos gydymas
Lėtinio prostatito gydymas yra ilgas ir sunkus:
- skiriami antibiotikai, veikiantys nustatytą sukėlėją;
- mažinamas priešinės liaukos sekreto sąstovis (taikomas prostatos masažas, fizioterapinės procedūros).
- reguliarūs lytiniai santykiai. Tuščia prostata gyja geriau.
Gydymas trunka ne mažiau kaip 3 mėnesius. Jo metu rekomenduojama vengti alkoholio, vidurių užkietėjimo.
Kad liga neatsinaujintų reikalingas profilaktinis priešrecidyvinis gydymas. Tam gali būti naudojami augaliniai vaistai, pvz.: Prostamol uno, kuris pasižymi ir priešuždegiminiu veikimu. Gydymo kursas: 6-12 mėnesių.
Ligos prevencija
Norint išvengti lėtinio prostatito, svarbu laiku ir efektyviai gydyti šlaplės, ūminį prostatos uždegimą.
Ligos esmė
1. Maudžiantis skausmas ar nemalonus pojūtis papilvės, kryžkaulio, tarpvietės, kirkšnių, kapšelio, šlaplės srityje.
2. Negausios išskyros iš šlaplės.
3. Padažnėjęs šlapinimasis.
4. Susilpnėjęs lytinis pajėgumas.
5. Sumažėjęs darbingumas, padidėjęs nervingumas.
Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Ligos gydytojas ligą diagnozuoja išsiaiškinęs ligonio skundus, atlikęs sekančius tyrimus:
Lėtinis prostatitas
Ligos apibūdinimas
Prostatitas – tai priešinės liaukos (prostatos) uždegimas. Pagal jo intensyvumą, liga gali būti ūminė ir lėtinė.
Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Sergant prostatitu pažeidžiama priešinė liauka. Dėl ilgai rusenančio uždegimo prostata sumažėja, surandėja.
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Dažniausiai lėtinis prostatitas prasideda vyrams, sirgusiems šlaplės, ūminiu prostatos uždegimu.
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Prostatos uždegimą sukelia įvairios bakterijos: streptokokai, stafilokokai, E.coli, Klebsiella, Pseudomonas, Proteus, lytiniu keliu plintantys mikroorganizmai - chlamidijos, mikoplazmos, ureaplazmos. Ligos sukėlėjai patenka iš šlaplės, sergant šlapimo pūslės, šlaplės, antsėklidžio uždegimu, rečiau per kraują ar limfą (iš gretimų uždegimo židinių ar sergant infekcine liga). Riziką susirgti prostatitu didina:
- veninis sąstovis dubenyje dėl sėdimo darbo, vidurių užkietėjimo, ejakuliacija nesibaigusio seksualinio susijaudinimo;
- nesaugūs lytiniai santykiai;
- intervencinės medicininės procedūros:
o cistoskopija – šlapimo pūslės apžiūra per į šlaplę įvestą vamzdelį;
o kateterizacija – lankstaus vamzdelio įvedimas į šlapimo pūslę šlapimui nutekėti.
Ligos simptomai ir požymiai
Sergant lėtiniu prostatitu pasireiškia sekantys simptomai:
- maudžiantis skausmas ar nemalonus pojūtis papilvės, kryžkaulio, tarpvietės, kirkšnių, kapšelio, šlaplės srityje;
- negausios išskyros iš šlaplės;
- padažnėjęs šlapinimasis (ypač naktį);
- drumstas šlapimas;
- susilpnėjęs lytinis pajėgumas;
- sumažėjęs darbingumas, padidėjęs nervingumas.
Ligos gydytojas ligą diagnozuoja išsiaiškinęs ligonio skundus, atlikęs sekančius tyrimus:
- prostatos apčiuopa pirštu per tiesiąją žarną (digitalinis-rektalinis tyrimas),
- prostatos sekreto tyrimas (randami uždegiminiai pakitimai, nustatomas sukėlėjas);
- prostatos specifinio antigeno (PSA) nustatymas kraujyje ir jos biopsija (audinio gabalėlio ištyrimas mikroskopu), įtarus vėžinį susirgimą.
Ligos gydymas
Lėtinio prostatito gydymas yra ilgas ir sunkus:
- skiriami antibiotikai, veikiantys nustatytą sukėlėją;
- mažinamas priešinės liaukos sekreto sąstovis (taikomas prostatos masažas, fizioterapinės procedūros).
- reguliarūs lytiniai santykiai. Tuščia prostata gyja geriau.
Gydymas trunka ne mažiau kaip 3 mėnesius. Jo metu rekomenduojama vengti alkoholio, vidurių užkietėjimo.
Kad liga neatsinaujintų reikalingas profilaktinis priešrecidyvinis gydymas. Tam gali būti naudojami augaliniai vaistai, pvz.: Prostamol uno, kuris pasižymi ir priešuždegiminiu veikimu. Gydymo kursas: 6-12 mėnesių.
Ligos prevencija
Norint išvengti lėtinio prostatito, svarbu laiku ir efektyviai gydyti šlaplės, ūminį prostatos uždegimą.
Ligos esmė
1. Maudžiantis skausmas ar nemalonus pojūtis papilvės, kryžkaulio, tarpvietės, kirkšnių, kapšelio, šlaplės srityje.
2. Negausios išskyros iš šlaplės.
3. Padažnėjęs šlapinimasis.
4. Susilpnėjęs lytinis pajėgumas.
5. Sumažėjęs darbingumas, padidėjęs nervingumas.