Ligos aprašymas
Tai virusinė recidyvuojanti, įgyta visam gyvenimui infekcija, kuriai būdinga pūslelinis gleivinių, odos, akių bėrimas, rečiau – NS bei parenchiminių organų pakenkimas.
Etiologija
Sukėlėjas priklauso Herpes virusų grupei, turi DNR. Išskiriami 8 tipai. Žmogui patogeniški HSV-1 ir HSV-2, turintys onkogeninių savybių. HSV atsparus išoriniams aplinkos veiksniams, pasižymi imunosupresinėmis savybėmis.
Epidemiologija
HSV labai paplitęs. Antikūnus turi 90% suaugusių ir 50% vaikų. Vienintelis infekcijos šaltinis – žmogus, sergantis aktyvia ar besimptome infekcija.
Perdavimas:
oro lašinis;
tiesioginis kontaktinis (bučiuojantis);
lytinis;
perinatalinis (transplacentinis, gimdymo metu);
hemotransfuzinis.
Sezoniškumas nebūdingas.
Patogenezė
Liga pasireiškia odos ir gleivinės pūslelėmis su skaidriu skysčiu, degeneravus dygliuotojo sluoksnio ląstelėms(balioninė degeneracija). Pūslytei pratrūkus, susidaro erozija, kuri dažnai infekuojasi.
Kai yra generalizuota vidaus organų infekcija, nustatoma kepenų, kasos, blužnies, inkstų, antinksčių nekrozės židinių, Pažeidžiamos frontalinės, temporalinės smegenų skiltys. Smegenų substancija paburksta, būdinga citolizė, nekrozė.
HSV persistuoja n. trigeminus, viršutiniuose kaklo ir sakraliniuose nerviniuose mazguose, t. p. kituose galviniuose nervuose. HSV suaktyvėja, sumažėjus organizmo imunitetui, veikiant insoliacijai, fizinei ir psichinei traumai. Akių ir burnos gleivinės infekciją dažniau sukelia HSV-1, genitalijų -.HSV-2.
Klinika
Inkubacinis periodas 2 – 20 d.
1) Burnos gleivinės ir veido pūslelinė
Dažniausia klinikinė forma. Pasireiškia lūpų pūsleline, gingivostomatitais, faringitais. Staiga išberia lūpas, veidą, grupėmis smulkių pūslyčių, prisipildžiusių turinio. Jos greitai subliūkšta ir virsta šašais. Sugijus lieka dėmelė ar randelis. Burnos, liežuvio pūslytės greitai virsta erozijomis, aftomis ar net opomis. Dažnai padidėja regioniniai limfmazgiai, būna bendras negalavimas, vietinis niežulys. Labai skauda valgant, nemalonus kvapas iš burnos. Liga trunka iki 3 savaičių. Lūpų pūslelinei nebūdingi sisteminiai simptomai. Faringitui būdingos opelės tonzilėse, užpakalinėje ryklės sienoje, pilkšvas eksudatas.
2) Genitalijų pūslelinė
Pasireiškia pūslelėmis ir opelėmis – moterims makšties prieangyje, makštyje, gimdos kaklelyje, vyrams – varpoje, apyvarpėje. Būdingas stiprus skausmas, dizurija, subfebrilitetas, galvos skausmas, sritinis limfadenitas, raumenų skausmas, išskyros iš makšties ir šlaplės. Retais atvejais pūslelinė gali pasireikšti prostatitu, endometritu, salpingoooforitu. Kartais herpetinės pūslelės randamos anorektalinėje srityje. Herpetiniam proktitui būdingas skausmas, išskyros, tenezmai ir obstipacijos. Genitalijų pūslelinės recidyvams būdinga mažiau išreikšta klinika.
3) Herpetinis landuonis
Dažniausiai medicinos personalui, tačiau gali pasireikšti ir kaip oralinės ar genitalijų formos komplikacija, kai HSV patenka per epidermio įtrūkimus. Būdingas piršto patinimas, paraudimas, skausmas, retai pūslelės ir pustulės. Gali būti subfebrilitetas, limfadenitas.
4) Akių herpetinė infekcija
Pasireiškia keratitu ar konjunktyvitu, dažniau imunosupresiniams asmenims. Būdingas junginės paraudimas, ašarojimas, niežėjimas, fotofobija, vokų patinimas, sumažėjęs regos aštrumas. Bendri simptomai – silpnumas, karščiavimas, mialgija. Trukmė – 2-4 savaitės. Sergantiems AIDS ar naujagimiams su generalizuota herpetine infekcija akių pažeidimas pasireiškia chorioretinitu.
5) Nervų sistemos pažeidimas
Herpetinį encefalitą dažniausiai sukelia HSV1. Būdinga banguojanti eiga. Dažniausiai serga 5-30 metų ir daugiau kaip 50 metų asmenys. Pasireiškia ūmiu temperatūros pakilimu, židinine simptomatika, sąmonės sutrikimais, traukuliais, disfagija, akipločio sumažėjimu. Bėrimai nebūdingi. Dažnos neurologinės komplikacijos.
Meningitui būdingas galvos skausmas, karščiavimas, fotofobija. Trukmė 2-7 dienos. Likvore limfocitinė pleocitozė.
HSV gali sukelti periferinių nervų pažeidimą, pasireiškiantį hipestezija.
6) Vidaus organų infekcija
HSV gali sukelti ezofagitą, kuriam būdinga disfagija, skausmas už krūtinkaulio, svorio sumažėjimas, endoskopiškai – opos gleivinėje. Imunosupresiniams asmenims gali būti pneumonija, hepatitas, monoartritas, antinksčių nekrozė, glomerulonefritas.
7) Diseminuota forma
Būdinga naujagimiams, kurie užsikrečia nuo motinos gimdami. Pasireiškia gelta, hepatomegalija, sepsio reiškiniais, hipertermija. Bėrimų gali nebūti. Didelis mirtingumas (apie 70%).
Diagnostika
Diagnozė, pagrįsta klinika, gali būti teisinga mažiau kaip 40 %, kai HSV pasireiškia būdingu bėrimu.
Laboratorinė diagnostika:
Viruso išskyrimas
HSV DNR PCR (ypač encefalito atveju)
IF
ELISA
Porinių Ak titrų sekimas (daugiau 4 kartų)
Gydymas
Gydoma antivirusiniais preparatais: acikloviru, vidarabinu, valacikloviru. Encefalitas – acikloviru parenteraliai. Akių pažeidimai – Sol. Idoxoridini, Ung. Vidarabini vietiškai.
Profilaktika
Tiesioginio kontakto su HSV infekcija vengimas.
Nėščiųjų HSV infekcijos gydymas.
Antirecidyvinis gydymas.
Juosiančioji pūslelinė (herpes zoster)
Ligos apibūdinimas
Tai ūminis vienpusis odos ir nervų pažeidimas, pasireiškiantis pūsleliniu bėrimu pagal nervus ir neuralginiais skausmais.
Etiologija
Sukelia suaktyvėjęs Varicella zoster virusas, priklausantis Herpes virusų šeimai, turi DNR.
Epidemiologija
Užsikrečiama oro lašiniu būdu nuo sergančiųjų vėjaraupiais. Infekcija per sensorinius nervus patenka į sensorinius ganglijus ir tampa latentine. Dažniausiai pasireiškia 60 – 80 metų amžiuje.
Klinika
Inkubacinis periodas trunka 1-3 savaites, prodrominiai reiškiniai: galvos skausmas, silpnumas, karščiavimas, odos perštėjimas, skausmas. Po 2-4 dienų skausmingoje vietoje atsiranda makulopapulinis bėrimas, pereinantis į pūslelinį. Naujos pūslelių grupės formuojasi 3-5 dienas, po to virsta šašais, kuriems nukritus gali likti randeliai. Išbertas vietas labai skauda degina. Visiškas pasveikimas po 2-4 savaičių. Jei pažeidžiamas n. trigeminus, išbėrimų atsiranda veido odoje, junginėje, burnos ir liežuvio gleivinėje. Jei virusas paveikė n. facialis, gali sutrikti klausa. Dažniausiai padidėja artimiausi limfmazgiai.
Komplikacijos
Herpes zoster ophtalmicus – pažeidus r. ophtalmicus n. trigemini. Pūslelių atsiranda vienoje pusėje ant vokų, nosies, pažeidžia rageną, susidaro drumstis.
Meningoencefalitas – būdingas galvos skausmas, karščiavimas, fotofobija, vėmimas, pleocitozė, baltymo kiekio padidėjimas likvore.
Poherpinė neuralgija – dažna komplikacija. Skausmai be bėrimų, trunka mėnesiais ar metais. Gali būti hipo- ar hiperestezijos.
Pneumonija
Hepatitas ir kt.
Diagnostika
Anamnezė
Klinika
Viruso išauginimas žmogaus audinių terpėje (medžiaga imama iš išbertų vietų)
Tiesioginė imunofluorescencija
Antikūnių titras poriniuose serumuose
ELISA
Gydymas
Ne vėliau kaip per 72 valandas – antivirusinis gydymas. Tada greičiau gyja bėrimai, mažėja skausmas ir poherpinės neuralgijos tikimybė. Vartojamas acikloviras, valacikloviras, vidarabinas. Vietiškai – acikloviras, tromantadinas, anestetikai. Skausmas malšinamas nenarkotiniais ir narkotiniais analgetikais, vėliau – tricikliais antidepresantais (doksepinas, amitriptilinas). GK kartais vartojami siekiant išvengti poherpetinės neuralgijos.