Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Raudonukė
Ligos apibūdinimas
Raudonukė – tai ūminė virusinė infekcija, pasireiškianti karščiavimu, odos bėrimu, pakaušio ir kaklo limfmazgių padidėjimu.
Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Virusas sukelia kvėpavimo takų, limfmazgių, odos, kartais – blužnies pažeidimą.
Nėščiajai susirgus šia liga nėštumo pradžioje, virusas gali sukelti vaisiaus žuvimą, įgimtos raudonukės sindromą (kurtumą, kataraktą, širdies ydas, mikrocefaliją, psichinės raidos atsilikimą). Dėl didelės apsigimimų tikimybės, užsikrėtus raudonuke iki 16 savaitės, nėštumas nutraukiamas.
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Dažniausiai serga 2-7m. vaikai, persirgus šia liga susidaro ilgalaikis imunitetas.
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Raudonukę sukelia Rubivirus genties virusas. Juo galima užsikrėsti oro-lašeliniu (čiaudint, kosint, kalbant), kontaktiniu (per aplinkos daiktus) keliu, taip pat per placentą (nėščioji sirgdama užkrečia ir vaisių).
Ligos simptomai ir požymiai
Ligos simptomai pasireiškia po 2-3sav. nuo užsikrėtimo. Kartais susirgimo pradžioje atsiranda peršalimo reiškiniai: karščiavimas, sloga, kosulys, gerklės paraudimas. Burnos gleivinėje matomi smulkūs, blyškiai rausvi taškeliai. Paskui padidėja pakaušio limfmazgiai, bet jų neskauda, oda virš jų neparausta. Po limfmazgių padidėjimo praėjus 1-2d., atsiranda smulkus, švelniai rožinis bėrimas - pradžioje veide, kakle, po to išplinta į liemenį, kojas, ant sėdmenų. Bėrimas laikosi 2-3d. ir išnyksta be pėdsakų.
Kartais liga komplikuojasi smegenų, plaučių, ausų ar kitų organų uždegimu.
Gydytojas ligą diagnozuoja išsiaiškinęs buvusį kontaktą su sergančiu asmeniu, apžiūrėjęs ligonį (ypač pamatęs tipišką odos bėrimą). Kartais nustatomas antikūnų prieš raudonukės virusą buvimas kraujyje.
Ligos gydymas
Virusą veikiančių vaistų nėra, todėl skiriami medikamentai temperatūrai mažinti (IBUSTAR). Jei ligos eiga labai sunki, gali prireikti gliukokortikoidų, prieštraukulinių vaistų.
Ligos prevencija
Nuo raudonukės (o tuo pačiu ir nuo tymų bei kiaulytės) MMR vakcina vaikai skiepijami 15-16 mėnesių ir 6-7metų amžiaus. Vėliau reikėtų skiepytis kas 10 metų.
Ligos esmė
1. Smulkūs, blyškiai rausvi taškeliai burnos gleivinėje.
2. Pakaušio limfmazgių padidėjimas.
3. Smulkus, švelniai rožinis bėrimas odoje, išnykstantis be pėdsakų.
4. Buvęs kontaktas su sergančiu raudonuke.
Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Raudonukė
Ligos apibūdinimas
Raudonukė – tai ūminė virusinė infekcija, pasireiškianti karščiavimu, odos bėrimu, pakaušio ir kaklo limfmazgių padidėjimu.
Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Virusas sukelia kvėpavimo takų, limfmazgių, odos, kartais – blužnies pažeidimą.
Nėščiajai susirgus šia liga nėštumo pradžioje, virusas gali sukelti vaisiaus žuvimą, įgimtos raudonukės sindromą (kurtumą, kataraktą, širdies ydas, mikrocefaliją, psichinės raidos atsilikimą). Dėl didelės apsigimimų tikimybės, užsikrėtus raudonuke iki 16 savaitės, nėštumas nutraukiamas.
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Dažniausiai serga 2-7m. vaikai, persirgus šia liga susidaro ilgalaikis imunitetas.
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Raudonukę sukelia Rubivirus genties virusas. Juo galima užsikrėsti oro-lašeliniu (čiaudint, kosint, kalbant), kontaktiniu (per aplinkos daiktus) keliu, taip pat per placentą (nėščioji sirgdama užkrečia ir vaisių).
Ligos simptomai ir požymiai
Ligos simptomai pasireiškia po 2-3sav. nuo užsikrėtimo. Kartais susirgimo pradžioje atsiranda peršalimo reiškiniai: karščiavimas, sloga, kosulys, gerklės paraudimas. Burnos gleivinėje matomi smulkūs, blyškiai rausvi taškeliai. Paskui padidėja pakaušio limfmazgiai, bet jų neskauda, oda virš jų neparausta. Po limfmazgių padidėjimo praėjus 1-2d., atsiranda smulkus, švelniai rožinis bėrimas - pradžioje veide, kakle, po to išplinta į liemenį, kojas, ant sėdmenų. Bėrimas laikosi 2-3d. ir išnyksta be pėdsakų.
Kartais liga komplikuojasi smegenų, plaučių, ausų ar kitų organų uždegimu.
Gydytojas ligą diagnozuoja išsiaiškinęs buvusį kontaktą su sergančiu asmeniu, apžiūrėjęs ligonį (ypač pamatęs tipišką odos bėrimą). Kartais nustatomas antikūnų prieš raudonukės virusą buvimas kraujyje.
Ligos gydymas
Virusą veikiančių vaistų nėra, todėl skiriami medikamentai temperatūrai mažinti (IBUSTAR). Jei ligos eiga labai sunki, gali prireikti gliukokortikoidų, prieštraukulinių vaistų.
Ligos prevencija
Nuo raudonukės (o tuo pačiu ir nuo tymų bei kiaulytės) MMR vakcina vaikai skiepijami 15-16 mėnesių ir 6-7metų amžiaus. Vėliau reikėtų skiepytis kas 10 metų.
Ligos esmė
1. Smulkūs, blyškiai rausvi taškeliai burnos gleivinėje.
2. Pakaušio limfmazgių padidėjimas.
3. Smulkus, švelniai rožinis bėrimas odoje, išnykstantis be pėdsakų.
4. Buvęs kontaktas su sergančiu raudonuke.