Apibūdinimas
Riešo kanalo sindromas yra būklė, kurią sukelia pagrindinio riešo nervo (nervus medianus) spaudimas, pasireiškiantis skausmu.
Pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Nervus medianus keliauja ranka ir patenka į plaštaką riešo kanalu. Riešo kanalas yra plaštakos delninio paviršiaus centre. Jį iš visų pusių riboja kaulai ir raiščiai. Riešo kanalu praeina nervus medianus ir 9 pirštus lenkiančios sausgyslės. Kanalas nėra platus. Jo skersmuo maždaug atitinka nykščio plotį.
Dažniausiai pažeidžiami asmenys
Moterys serga 3 kartus dažniau nei vyrai. Dažniau riešo kanalo sindromas pasitaiko sergantiems tam tikromis skydliaukės ligomis, cukriniu diabetu, reumatoidiniu artritu, nutukusiems, nėščiosioms. Monotoniškas darbas reikalaujantis, stiprių rankos ir riešo judesių , manoma, taip pat padidina riešo kanalo sindromo riziką.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Gana daug būklių gali lemti spaudimo padidėjimą riešo kanale ir spausti nervą, sukelti riešo kanalo sindromą. Nervus medianus yra mišrus nervas. Tai reiškia, kad jis atsakingas ir už jutimus, ir už motoriką. Nervas perduoda jutiminę informaciją iš nykščio, rodomojo, vidurinio ir pusės bevardžio pirštų. Šiuo nervu nerviniai impulsai pasiekia dalį plaštakos raumenų ir taip užtikrina jų darbą.
Spaudimas didėja, kai mažėja erdvės riešo kanale. Riešo kanalo erdvę sumažinti gali įvairūs dalykai, pradedant kaulo atauga, baigiant sausgyslių dangalo (sinovijos) pabrinkimu. Neretai tiksli riešo kanalo sindromo priežastis lieka neaiški, tačiau įvairūs faktoriai gali būti atsakingi už jo atsiradimą.
- kiti susirgimai (reumatoidinis artritas, hipotireozė, amiloidozė) bei tam tikros fiziologinės būklės (nėštumas, menopauzė). Nėštumo metu vandens susikaupimas audiniuose gali lemti spaudimo padidėjimą riešo kanale;
- monotoniški kartotiniai plaštakos tiesimo ir lenkimo judesiai, ypač atliekami ilgesnį laiką bei su jėga, taip pat gali padidinti spaudimą riešo kanale.
- riešo traumos gali lemti patinimus, pakraujavimą į riešo kanalą ir nervo spaudimą;
- riešo kanalo anatominiai ypatumai. Dalies pacientų riešo kanalo sindromas yra siauresnis už vidutinį, tai irgi gali predisponuoti sindromo atsiradimui;
- alkoholizmas.
Rūkoriams riešo kanalo sindromo simptomai gali būti sunkesni ir lėčiau atsistato nei nerūkantiems pacientams. Kaip jau minėta, vienas iš rizikos veiksnių riešo kanalo sindromui atsirasti yra moteriška lytis. Riešo kanalo sindromo riziką didina ir paveldimi veiksniai. Rizika didėja, jei artimiems giminaičiams yra buvęs riešo kanalo sindromas. Paveldima gali būti riešo kanalo forma, predisponuojanti sindromo atsiradimą.
Simptomai ir požymiai
Riešo kanalo sindromas tipiniu atveju prasideda maudimu rieše, kuris gali plisti į plaštaką ir dilbį. Būdingi riešo kanalo sindromo simptomai:
- nutirpimas, nejautrumas ar dilgčiojimas pirštuose, išskyrus mažąjį. Šie pojūčiai neretai atsiranda vairuojant, ilgai rankoje laikant telefoną, laikraštį, bundant. Pacientai neretai bando simptomus palengvinti purtydami ranką;
- skausmas (dažniausiai deginantis) minėtuose pirštuose;
- nutirpimas, dilgčiojimas ar skausmas, plintantis į ranką iki peties ar plaštakos, ypač po jėgos reikalaujančių kartotinių rankos judesių;
- plaštakos silpnumas. Pastebima, kad neretai krenta iš rankos daiktai;
- sunkumai apčiupiant smulkius daiktus ir jais naudojantis;
- pastovus jutimų netekimas keletoje pirštų. Tai pažengusios būklės simptomas.
Gydymas
Kai kuriems pacientams su minimaliais riešo kanalo sindromo simptomais, diskomfortą gali sumažinti dažnesnių pertraukų darymas, ledo pridėjimas.
Nemažai daliai pacientų efektą duoda ir nechirurginės gydymo priemonės:
- riešo įtvaras. Dažniausiai naudojamas nakties metu. Jei po 4-6 savaičių efekto negaunama, tolesnis įtvaro naudojimas netikslingas;
- nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai. Jie efektyvus tuomet, kai riešo kanalui predisponuoja kokia nors uždegiminė būklė (pvz. reumatoidinis artritas);
- kortikosteroidai. Gydytojas gali į riešo kanalą suleisti kortikosteroidų. Pastarieji sumažina uždegimą, nervus medianus spaudimą ir skausmą.
Nechirurginės gydymo priemonės efektyvesnės kai nervo pažeidimas nėra ženkliai išreikštas. Kai nutirpimas, nejautrumas ar skausmas persistuoja, pasirenkamas chirurginis gydymas. Chirurginio gydymo tikslas – sumažinti spaudimą nervui. Chirurgas padaro mažą pjūvelį delninėje riešo pusėje ir perpjauna raištį, dengiantį riešo kanalą. Kanale padaugėja vietos ir sumažėja spaudimas. Dalis pacientų po operacijos palengvėjimą pajunta iš karto. Kiti kurį laiką dar gali justi nutirpimą, skausmą, sustingimą ar silpnumą. Taip yra dėl didesnio ilgą laiką trukusio nervo suspaudimo. Lengvus darbus dirbti galima praėjus 3-4 savaitėms po operacijos, o sunkius - po 6 savaičių.
Profilaktika
Nėra priemonių išvengti riešo kanalo sindromo. Rekomenduojama vengti rūkyti, reguliuoti kūno svorį. Savalaikis artritų gydymas, leidžia išvengti riešo kanalo sindromo atsiradimo.
Apibūdinimas
Riešo kanalo sindromas yra būklė, kurią sukelia pagrindinio riešo nervo (nervus medianus) spaudimas, pasireiškiantis skausmu.
Pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Nervus medianus keliauja ranka ir patenka į plaštaką riešo kanalu. Riešo kanalas yra plaštakos delninio paviršiaus centre. Jį iš visų pusių riboja kaulai ir raiščiai. Riešo kanalu praeina nervus medianus ir 9 pirštus lenkiančios sausgyslės. Kanalas nėra platus. Jo skersmuo maždaug atitinka nykščio plotį.
Dažniausiai pažeidžiami asmenys
Moterys serga 3 kartus dažniau nei vyrai. Dažniau riešo kanalo sindromas pasitaiko sergantiems tam tikromis skydliaukės ligomis, cukriniu diabetu, reumatoidiniu artritu, nutukusiems, nėščiosioms. Monotoniškas darbas reikalaujantis, stiprių rankos ir riešo judesių , manoma, taip pat padidina riešo kanalo sindromo riziką.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Gana daug būklių gali lemti spaudimo padidėjimą riešo kanale ir spausti nervą, sukelti riešo kanalo sindromą. Nervus medianus yra mišrus nervas. Tai reiškia, kad jis atsakingas ir už jutimus, ir už motoriką. Nervas perduoda jutiminę informaciją iš nykščio, rodomojo, vidurinio ir pusės bevardžio pirštų. Šiuo nervu nerviniai impulsai pasiekia dalį plaštakos raumenų ir taip užtikrina jų darbą.
Spaudimas didėja, kai mažėja erdvės riešo kanale. Riešo kanalo erdvę sumažinti gali įvairūs dalykai, pradedant kaulo atauga, baigiant sausgyslių dangalo (sinovijos) pabrinkimu. Neretai tiksli riešo kanalo sindromo priežastis lieka neaiški, tačiau įvairūs faktoriai gali būti atsakingi už jo atsiradimą.
- kiti susirgimai (reumatoidinis artritas, hipotireozė, amiloidozė) bei tam tikros fiziologinės būklės (nėštumas, menopauzė). Nėštumo metu vandens susikaupimas audiniuose gali lemti spaudimo padidėjimą riešo kanale;
- monotoniški kartotiniai plaštakos tiesimo ir lenkimo judesiai, ypač atliekami ilgesnį laiką bei su jėga, taip pat gali padidinti spaudimą riešo kanale.
- riešo traumos gali lemti patinimus, pakraujavimą į riešo kanalą ir nervo spaudimą;
- riešo kanalo anatominiai ypatumai. Dalies pacientų riešo kanalo sindromas yra siauresnis už vidutinį, tai irgi gali predisponuoti sindromo atsiradimui;
- alkoholizmas.
Rūkoriams riešo kanalo sindromo simptomai gali būti sunkesni ir lėčiau atsistato nei nerūkantiems pacientams. Kaip jau minėta, vienas iš rizikos veiksnių riešo kanalo sindromui atsirasti yra moteriška lytis. Riešo kanalo sindromo riziką didina ir paveldimi veiksniai. Rizika didėja, jei artimiems giminaičiams yra buvęs riešo kanalo sindromas. Paveldima gali būti riešo kanalo forma, predisponuojanti sindromo atsiradimą.
Simptomai ir požymiai
Riešo kanalo sindromas tipiniu atveju prasideda maudimu rieše, kuris gali plisti į plaštaką ir dilbį. Būdingi riešo kanalo sindromo simptomai:
- nutirpimas, nejautrumas ar dilgčiojimas pirštuose, išskyrus mažąjį. Šie pojūčiai neretai atsiranda vairuojant, ilgai rankoje laikant telefoną, laikraštį, bundant. Pacientai neretai bando simptomus palengvinti purtydami ranką;
- skausmas (dažniausiai deginantis) minėtuose pirštuose;
- nutirpimas, dilgčiojimas ar skausmas, plintantis į ranką iki peties ar plaštakos, ypač po jėgos reikalaujančių kartotinių rankos judesių;
- plaštakos silpnumas. Pastebima, kad neretai krenta iš rankos daiktai;
- sunkumai apčiupiant smulkius daiktus ir jais naudojantis;
- pastovus jutimų netekimas keletoje pirštų. Tai pažengusios būklės simptomas.
Gydymas
Kai kuriems pacientams su minimaliais riešo kanalo sindromo simptomais, diskomfortą gali sumažinti dažnesnių pertraukų darymas, ledo pridėjimas.
Nemažai daliai pacientų efektą duoda ir nechirurginės gydymo priemonės:
- riešo įtvaras. Dažniausiai naudojamas nakties metu. Jei po 4-6 savaičių efekto negaunama, tolesnis įtvaro naudojimas netikslingas;
- nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai. Jie efektyvus tuomet, kai riešo kanalui predisponuoja kokia nors uždegiminė būklė (pvz. reumatoidinis artritas);
- kortikosteroidai. Gydytojas gali į riešo kanalą suleisti kortikosteroidų. Pastarieji sumažina uždegimą, nervus medianus spaudimą ir skausmą.
Nechirurginės gydymo priemonės efektyvesnės kai nervo pažeidimas nėra ženkliai išreikštas. Kai nutirpimas, nejautrumas ar skausmas persistuoja, pasirenkamas chirurginis gydymas. Chirurginio gydymo tikslas – sumažinti spaudimą nervui. Chirurgas padaro mažą pjūvelį delninėje riešo pusėje ir perpjauna raištį, dengiantį riešo kanalą. Kanale padaugėja vietos ir sumažėja spaudimas. Dalis pacientų po operacijos palengvėjimą pajunta iš karto. Kiti kurį laiką dar gali justi nutirpimą, skausmą, sustingimą ar silpnumą. Taip yra dėl didesnio ilgą laiką trukusio nervo suspaudimo. Lengvus darbus dirbti galima praėjus 3-4 savaitėms po operacijos, o sunkius - po 6 savaičių.
Profilaktika
Nėra priemonių išvengti riešo kanalo sindromo. Rekomenduojama vengti rūkyti, reguliuoti kūno svorį. Savalaikis artritų gydymas, leidžia išvengti riešo kanalo sindromo atsiradimo.