Sausų akių sindromas
Ligos apibūdinimas
Akis dengia ašarų plėvelė. Ji apsaugo akis, jas drėkina. Sausų akių sindromas diagnozuojamas tuomet, kai ašarų liaukos gamina mažiau ašarų ar sutrinka tam tikrų ašarų plėvelės komponentų pusiausvyra. Tuomet gali nukentėti apsauginės ašarų plėvelės vientisumas, atsirasti akių dirginimas, pablogėti rega.
Pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Pažeidžiamos akys. Negydant sausų akių sindromo, gali būti pakenkti akies audiniai atsirasti drumstys ragenoje, kilti grėsmė regėjimui.
Sausų akių sindromas dažniau būna ligoniams virš 40 metų amžiaus.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Ašaros nėra tik vanduo. Ašarų plėvelę sudaro trys sluoksniai:
- Vidinis sluoksnis. Jį sudaro gleivės. Gleives gamina junginės ląstelės. Dėl gleivinio sluoksnio ašarų plėvelė tolygiai pasiskirsto akies paviršiuje;
- Vidurinis sluoksnis. Tai vandeninis sluoksnis. Jis yra pats storiausias. Vandeninį sluoksnį gamina ašarų liaukos. Šis sluoksnis drėkina akį, išplauna patekusius svetimkūnius ir dirgiklius.
- Išorinis sluoksnis. Tai riebalinis (lipidinis) sluoksnis. Šį sluoksnį gamina voko kraštuose esančios Meibomo ir Zeiso liaukos. Riebalinis sluoksnis lėtina vandens išgaravimą. Esant užsikimšusioms Meibomo liaukoms, taip pat atsiranda sausų akių sindromas. Meibomo liaukų funkcijso sutrikimas būna esant akies vokų krašo uždegimui (blefaritui), tam tikroms odos ligoms.
Sausų akių sindromas gali atsirasti dėl šių priežasčių:
- sumažėjusios ašarų gamybos
- perteklinio ašarų išgaravimo
- sutrikus gleivių ar lipidų gamybai
Ašarų gamyba mažėja su amžiumi. Būklė dažnesnė moterų tarpe, ypač pomenopauziniu laikotarpiu. Manoma, kad ašarų gamybai taip pat turi įtakos hormoniniai pokyčiai. Sumažėjus ašarų gamybai, akys tampa sausos ir lengvai sudirginamos. Ašarų išsiskyrimo sumažėjimą gali lemti ir tam tikros autoimuninės ligos – Sjogreno sindromas, reumatoidinis artritas, sisteminė raudonoji vilkligė, sklerodermija.
Ašarų išsisikyrimą gali sumažinti ir tam tikrų vaistų vartojimas. Pavyzdžiui, šlapimą varantys vaistai (hiopertenzijai, širdies nepakankamumui gydyti), antihistaminiai vaistai (vartojami alerginių ligų metu), kai kurie migdomieji vaistai, kontraceptinės tabletės, tricikliai antidepresantai.
Normaliai žmogus mirksi apie 13 kartų per minutę. Tuomet vokai paskleidžia vientisą ašarų plėvelės sluoksnį akies paviršiuje. Sutrikus normaliam mirksėjimui, ašaros greičiau išgaruoja ir sausėja akių paviršius. Mirksėjimas gali sutrikti dėl vokų patologijos, pavyzdžiui ektropiono (voko išvirtimo) ar entropiono (voko įvirtimo į vidų). Skaitant, žiūrint televizorių, ar atliekant užduotis, reikalaujančias atidumo, žmogus rečiau mirksi. Tai padidina ašarų garavimą ir lemia akių džiūvimą.
Be to tam tikrų būklių metu gali sutrikti akies užmerkimas, pavyzdžiui po insulto. Nepilnai akiai užsimerkiant, jos paviršius taip pat sausėja.
Sutrikusi ašarų plėvelės gleivinio sluoksnio gamyba gali būti dėl cheminių akies nudegimų, ar tam tikrų autoimuninių būklių (randinio pemfigoido ir kt.) metu. Dėl sutrikusios gleivių gamybos, sutrinka normalus ašarų plėvelės pasiskirstymas ir akies paviršius džiūva.
Nepakankamas riebalinis ašarų plėvelės sluoksinis ir padidėjęs ašarų garavimas gali būti dėl Meibomo liaukų disfunkcijos, vartojant (į vidų) izotretinoinės rūgšties darinius (spuogų gydymui). Kai yra vokų krašto uždegimas (blefaritas), bakterijos suskaido lipidus ir jų nepakanka normaliai akies ašarų plėvelei.
Simptomai ir požymiai
Dažniausi simptomai:
- sausumo, akių braižymo pojūtis, akys lyg pripiltos smėlio
- deginimas ar niežulys
- paraudimas
- neaiškus matymas
- svetimkūnio pojūtis
- šviesos baimė
- padidėjęs jautrumas dūmams, vėjui
- akių nuovargis nedaug paskaičius, pažiūrėjus televizorių ar padirbus su kompiuteriu
- kontaktinių lęšių netoleravimas
Kartais asmenys su lengvo ar vidutinio laipsnio akių sausumu gali niekuo ir nesiskųsti, kol nepradeda dėvėti kontaktinių lęšių. Kontaktinių lęšių uždėjimas gali sutrikdyti subtilią ašarų plėvelės gamybos ir pasiskirstymo akies paviršiuje pusiausvyrą.
Neretai ligoniams sergantiems sausų akių sindromu būna padidėjęs ašarojimas. Esant sausų akių sindromui, akys tampa sausesnės ir sudirgintos. Tai sukelia perteklinę ašarų gamybą ašarų liaukose. Akys geba panaudoti tik tam tikrą ašarų kiekį vienu metu. Likę ašaros, plūsta per akių vokus ir rieda skruostais. Jos nedrėkina akies. Ilgainiui akys vėl tampa sausokos, sudirgintos ir vėl gaminasi perteklinis ašarų kiekis. Procesas kartojasi iš naujo.
Gydymas
Prieš pradedant gydymą svarbu įvertinti konkrečius sausų akių sindromą ligoniui sukeliančius veiksnius. Gydymo būdų yra įvairių. Jei sausų akių sindromas nėra labai ryškus, dažnai pakanka gydymo dirbtinėmis ašaromis. Jas galima vartoti tiek, kiek reikia.
Esant sunkiam sausų akių sindromui, dirbtinių ašarų nepakanka ir gali tekti ligonį operuotį.
Ašaros nuo akies paviršiaus nuteka per vidiniame vokų plyšio kampe esančius ašarų taškelius. Pro ašarų taškelius ašaros patenka į ašarų latakėlius, iš jų - į ašarų maišelį. Iš ašarų maišelio prasideda nosinis ašarų latakas, kuriuo ašaros nuteka į nosies ertmę. Kad būtų sumažintas ašarų drenavimasis, naudojami ašarų latakėlių kamštukai. Silikoniniai kamštukai įvedami į ašarų latakėlius ir dalinai ar pilnai uždaro juos. Šie kamštukai, reikalui esant, gana lengvai paašalinami. Kartais ašarų latakėliai gali būti užakdinami visam laikui.
Jei yra voko krašto uždegimas (blefaritas) ar Meibomo liaukų disfunkcija, gali būti skiriami antibiotikų preparatai į akis ar geriami antibiotikai. Jie sumažina bakterijų, ardančių lipidinį sluoksnį, skaičių.
Kartais gydytojas gali išrašyti ciklosporino lašus į akis. Ciklospoinas sumažina akies paviršiaus uždegimą ir užtikrina normalių ašarų gamybą. Šio preparato negalima vartoti esant akies infekcijai ar jei yra buvusi akies herpes viruso infekcija.
Jei nepakankamai užsimerkia vokai, akių paviršius džiūsta. Dėl šios priežasties pacientas gali būti nukreipiamas akių mikrochirurgui. Gali būti atliekamos šios operacijos:
- šoninė tarzorafija (šoninis voko užsiuvimas). Užsiuvamas išorinis vokų trečdalis. Tuomet sumažėja vokų plyšys ir žmogus lengviau užsimerkia.
- auksinio svarelio implantavimas į virštutinį voką.
Sausų akių sindromas
Ligos apibūdinimas
Akis dengia ašarų plėvelė. Ji apsaugo akis, jas drėkina. Sausų akių sindromas diagnozuojamas tuomet, kai ašarų liaukos gamina mažiau ašarų ar sutrinka tam tikrų ašarų plėvelės komponentų pusiausvyra. Tuomet gali nukentėti apsauginės ašarų plėvelės vientisumas, atsirasti akių dirginimas, pablogėti rega.
Pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Pažeidžiamos akys. Negydant sausų akių sindromo, gali būti pakenkti akies audiniai atsirasti drumstys ragenoje, kilti grėsmė regėjimui.
Sausų akių sindromas dažniau būna ligoniams virš 40 metų amžiaus.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Ašaros nėra tik vanduo. Ašarų plėvelę sudaro trys sluoksniai:
- Vidinis sluoksnis. Jį sudaro gleivės. Gleives gamina junginės ląstelės. Dėl gleivinio sluoksnio ašarų plėvelė tolygiai pasiskirsto akies paviršiuje;
- Vidurinis sluoksnis. Tai vandeninis sluoksnis. Jis yra pats storiausias. Vandeninį sluoksnį gamina ašarų liaukos. Šis sluoksnis drėkina akį, išplauna patekusius svetimkūnius ir dirgiklius.
- Išorinis sluoksnis. Tai riebalinis (lipidinis) sluoksnis. Šį sluoksnį gamina voko kraštuose esančios Meibomo ir Zeiso liaukos. Riebalinis sluoksnis lėtina vandens išgaravimą. Esant užsikimšusioms Meibomo liaukoms, taip pat atsiranda sausų akių sindromas. Meibomo liaukų funkcijso sutrikimas būna esant akies vokų krašo uždegimui (blefaritui), tam tikroms odos ligoms.
Sausų akių sindromas gali atsirasti dėl šių priežasčių:
- sumažėjusios ašarų gamybos
- perteklinio ašarų išgaravimo
- sutrikus gleivių ar lipidų gamybai
Ašarų gamyba mažėja su amžiumi. Būklė dažnesnė moterų tarpe, ypač pomenopauziniu laikotarpiu. Manoma, kad ašarų gamybai taip pat turi įtakos hormoniniai pokyčiai. Sumažėjus ašarų gamybai, akys tampa sausos ir lengvai sudirginamos. Ašarų išsiskyrimo sumažėjimą gali lemti ir tam tikros autoimuninės ligos – Sjogreno sindromas, reumatoidinis artritas, sisteminė raudonoji vilkligė, sklerodermija.
Ašarų išsisikyrimą gali sumažinti ir tam tikrų vaistų vartojimas. Pavyzdžiui, šlapimą varantys vaistai (hiopertenzijai, širdies nepakankamumui gydyti), antihistaminiai vaistai (vartojami alerginių ligų metu), kai kurie migdomieji vaistai, kontraceptinės tabletės, tricikliai antidepresantai.
Normaliai žmogus mirksi apie 13 kartų per minutę. Tuomet vokai paskleidžia vientisą ašarų plėvelės sluoksnį akies paviršiuje. Sutrikus normaliam mirksėjimui, ašaros greičiau išgaruoja ir sausėja akių paviršius. Mirksėjimas gali sutrikti dėl vokų patologijos, pavyzdžiui ektropiono (voko išvirtimo) ar entropiono (voko įvirtimo į vidų). Skaitant, žiūrint televizorių, ar atliekant užduotis, reikalaujančias atidumo, žmogus rečiau mirksi. Tai padidina ašarų garavimą ir lemia akių džiūvimą.
Be to tam tikrų būklių metu gali sutrikti akies užmerkimas, pavyzdžiui po insulto. Nepilnai akiai užsimerkiant, jos paviršius taip pat sausėja.
Sutrikusi ašarų plėvelės gleivinio sluoksnio gamyba gali būti dėl cheminių akies nudegimų, ar tam tikrų autoimuninių būklių (randinio pemfigoido ir kt.) metu. Dėl sutrikusios gleivių gamybos, sutrinka normalus ašarų plėvelės pasiskirstymas ir akies paviršius džiūva.
Nepakankamas riebalinis ašarų plėvelės sluoksinis ir padidėjęs ašarų garavimas gali būti dėl Meibomo liaukų disfunkcijos, vartojant (į vidų) izotretinoinės rūgšties darinius (spuogų gydymui). Kai yra vokų krašto uždegimas (blefaritas), bakterijos suskaido lipidus ir jų nepakanka normaliai akies ašarų plėvelei.
Simptomai ir požymiai
Dažniausi simptomai:
- sausumo, akių braižymo pojūtis, akys lyg pripiltos smėlio
- deginimas ar niežulys
- paraudimas
- neaiškus matymas
- svetimkūnio pojūtis
- šviesos baimė
- padidėjęs jautrumas dūmams, vėjui
- akių nuovargis nedaug paskaičius, pažiūrėjus televizorių ar padirbus su kompiuteriu
- kontaktinių lęšių netoleravimas
Kartais asmenys su lengvo ar vidutinio laipsnio akių sausumu gali niekuo ir nesiskųsti, kol nepradeda dėvėti kontaktinių lęšių. Kontaktinių lęšių uždėjimas gali sutrikdyti subtilią ašarų plėvelės gamybos ir pasiskirstymo akies paviršiuje pusiausvyrą.
Neretai ligoniams sergantiems sausų akių sindromu būna padidėjęs ašarojimas. Esant sausų akių sindromui, akys tampa sausesnės ir sudirgintos. Tai sukelia perteklinę ašarų gamybą ašarų liaukose. Akys geba panaudoti tik tam tikrą ašarų kiekį vienu metu. Likę ašaros, plūsta per akių vokus ir rieda skruostais. Jos nedrėkina akies. Ilgainiui akys vėl tampa sausokos, sudirgintos ir vėl gaminasi perteklinis ašarų kiekis. Procesas kartojasi iš naujo.
Gydymas
Prieš pradedant gydymą svarbu įvertinti konkrečius sausų akių sindromą ligoniui sukeliančius veiksnius. Gydymo būdų yra įvairių. Jei sausų akių sindromas nėra labai ryškus, dažnai pakanka gydymo dirbtinėmis ašaromis. Jas galima vartoti tiek, kiek reikia.
Esant sunkiam sausų akių sindromui, dirbtinių ašarų nepakanka ir gali tekti ligonį operuotį.
Ašaros nuo akies paviršiaus nuteka per vidiniame vokų plyšio kampe esančius ašarų taškelius. Pro ašarų taškelius ašaros patenka į ašarų latakėlius, iš jų - į ašarų maišelį. Iš ašarų maišelio prasideda nosinis ašarų latakas, kuriuo ašaros nuteka į nosies ertmę. Kad būtų sumažintas ašarų drenavimasis, naudojami ašarų latakėlių kamštukai. Silikoniniai kamštukai įvedami į ašarų latakėlius ir dalinai ar pilnai uždaro juos. Šie kamštukai, reikalui esant, gana lengvai paašalinami. Kartais ašarų latakėliai gali būti užakdinami visam laikui.
Jei yra voko krašto uždegimas (blefaritas) ar Meibomo liaukų disfunkcija, gali būti skiriami antibiotikų preparatai į akis ar geriami antibiotikai. Jie sumažina bakterijų, ardančių lipidinį sluoksnį, skaičių.
Kartais gydytojas gali išrašyti ciklosporino lašus į akis. Ciklospoinas sumažina akies paviršiaus uždegimą ir užtikrina normalių ašarų gamybą. Šio preparato negalima vartoti esant akies infekcijai ar jei yra buvusi akies herpes viruso infekcija.
Jei nepakankamai užsimerkia vokai, akių paviršius džiūsta. Dėl šios priežasties pacientas gali būti nukreipiamas akių mikrochirurgui. Gali būti atliekamos šios operacijos:
- šoninė tarzorafija (šoninis voko užsiuvimas). Užsiuvamas išorinis vokų trečdalis. Tuomet sumažėja vokų plyšys ir žmogus lengviau užsimerkia.
- auksinio svarelio implantavimas į virštutinį voką.