Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Apibūdinimas
Širdies laidumo sutrikimai („blokados“) – tai širdies elektrinio impulso sklidimo sutrikimai, dėl kurių sutrinka normali širdies veikla.
Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Širdis skirstoma į kairiąją ir dešiniąją puses. Kiekviena iš širdies pusių turi atskirą prieširdį ir skilvelį. Širdį susitraukinėti priverčia per ją specialiomis nervinėmis skaidulomis (vadinamomis laidžiąja sistema) sklindantys elektros impulsai. Tokių impulsų „generatorius“, vadinamas sinusiniu mazgu, yra išsidėstęs dešiniajame prieširdyje. Čia kilęs impulsas sklinda į prieširdžius ir priverčia juos susitraukti. Sklisdamas į skilvelius jis pereina atrioventrikulinį mazgą, išsidėsčiusį skilvelius skiriančioje pertvaroje. Iš šio mazgo impulsas Hiso pluoštu ir jo atsišakojimais (kojytėmis) pasiekia skilvelių sieneles, todėl šie susitraukia. Kadangi impulsas pasiekia skilvelius vėliau, jie ir susitraukia vėliau nei prieširdžiai. Taip užtikrinama efektyvi širdies, kaip siurblio, funkcija. Širdies laidumo sutrikimo metu, impulso sklidimas sutrinka, todėl sutrikdoma darni visos širdies veikla. Priklausomai nuo lokalizacijos, laidumo sutrikimai skirstomi į atrioventrikulines, Hiso pluošto, jo kojyčių blokadas. I laipsnio blokados atveju impulso sklidimas sulėtėja, II – protarpiais nutrūksta, III – impulsas įprastiniu keliu nesklinda visiškai, o impulsų generavimą perima žemesnės struktūros (atroventrikulinis mazgas, Hiso pluoštas ar patys skilveliai). Tokie impulsai žymiai retesni.
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Dažniausiai įvairūs širdies laidumo sutrikimai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms.
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Širdies laidumo sutrikimo priežastys įvairios. I laipsnio blokada neretai nustatoma ir visiškai sveikiems žmonėms (dažniausiai atletams, taip pat paaugliams). Didesnio laipsnio laidumo sutrikimus sukelia įvairios širdies ligos (reumatas, sarkoidozė, persirgtas miokardo infarktas), vartojami vaistai (beta blokatoriai, kalcio kanalų blokatoriams priklausantys diltiazemas ir verapamilis, ritmą reguliuojantis amiodaronas).
Atskirą grupę širdies laidumo sutrikimų sudaro įgimtos būklės (iš jų dažniausias Volfo – Parkinsono – Vaito sindromas), kuomet tarp prieširdžių ir skilvelių išlieka papildoma jungtis, todėl impulsas, aplenkdamas atrioventrikulinį mazgą, skilvelius pasiekia greičiau ir širdies ritmas labai padažnėja (atsiranda vadinamoji paroksizminė tachikardija).
Ligos simptomai ir požymiai
Nedidelio laipsnio širdies ritmo sutrikimas niekuo nepasireiškia. Esant didelio laipsnio blokadai, kuomet impulsai sklinda iš žemesniųjų, lėčiau veikiančių centrų, pasireiškia bendras silpnumas, fizinio krūvio netoleravimas, galvos svaigimas. Staiga ir smarkiai sutrikus impulsų sklidimui, žmogus gali prarasti sąmonę.
Gydytojas ligą gali įtarti kruopščiai ištyręs ligonį, nustatęs širdies ritmo ir pulso pokyčius. Diagnozė patvirtinama atlikus elektrokardiografiją (EKG), kurios metu užrašytoje kreivėje nustatomi laidumo sutrikimui būdingi pokyčiai
Ligos gydymas
I – II laipsnio laidumo sutrikimas, jei nesukelia aiškios klinikos, negydomas. Stengiamasi tik pašalinti laidumo sutrikimą sukėlusias priežastis. Esant ryškiai, gyvybei grėsmingai blokadai (ypač jei yra buvę alpimo epizodų), taikomas laikinas ar implantuojamas pastovus elektrinis kardiostimuliatorius. Jei laidumo sutrikimą sukėlusi priežastis trumpalaikė (pvz., blokada atsirado persirgus miokardo infarktu), impulso sklidimas gali savaime atsistatyti.
Ligos prevencija
Norint išvengti širdies laidumo sutrikimų, labai svarbi savalaikė gretutinių ligų diagnostika ir tinkamas gydymas.
Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Apibūdinimas
Širdies laidumo sutrikimai („blokados“) – tai širdies elektrinio impulso sklidimo sutrikimai, dėl kurių sutrinka normali širdies veikla.
Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Širdis skirstoma į kairiąją ir dešiniąją puses. Kiekviena iš širdies pusių turi atskirą prieširdį ir skilvelį. Širdį susitraukinėti priverčia per ją specialiomis nervinėmis skaidulomis (vadinamomis laidžiąja sistema) sklindantys elektros impulsai. Tokių impulsų „generatorius“, vadinamas sinusiniu mazgu, yra išsidėstęs dešiniajame prieširdyje. Čia kilęs impulsas sklinda į prieširdžius ir priverčia juos susitraukti. Sklisdamas į skilvelius jis pereina atrioventrikulinį mazgą, išsidėsčiusį skilvelius skiriančioje pertvaroje. Iš šio mazgo impulsas Hiso pluoštu ir jo atsišakojimais (kojytėmis) pasiekia skilvelių sieneles, todėl šie susitraukia. Kadangi impulsas pasiekia skilvelius vėliau, jie ir susitraukia vėliau nei prieširdžiai. Taip užtikrinama efektyvi širdies, kaip siurblio, funkcija. Širdies laidumo sutrikimo metu, impulso sklidimas sutrinka, todėl sutrikdoma darni visos širdies veikla. Priklausomai nuo lokalizacijos, laidumo sutrikimai skirstomi į atrioventrikulines, Hiso pluošto, jo kojyčių blokadas. I laipsnio blokados atveju impulso sklidimas sulėtėja, II – protarpiais nutrūksta, III – impulsas įprastiniu keliu nesklinda visiškai, o impulsų generavimą perima žemesnės struktūros (atroventrikulinis mazgas, Hiso pluoštas ar patys skilveliai). Tokie impulsai žymiai retesni.
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Dažniausiai įvairūs širdies laidumo sutrikimai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms.
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Širdies laidumo sutrikimo priežastys įvairios. I laipsnio blokada neretai nustatoma ir visiškai sveikiems žmonėms (dažniausiai atletams, taip pat paaugliams). Didesnio laipsnio laidumo sutrikimus sukelia įvairios širdies ligos (reumatas, sarkoidozė, persirgtas miokardo infarktas), vartojami vaistai (beta blokatoriai, kalcio kanalų blokatoriams priklausantys diltiazemas ir verapamilis, ritmą reguliuojantis amiodaronas).
Atskirą grupę širdies laidumo sutrikimų sudaro įgimtos būklės (iš jų dažniausias Volfo – Parkinsono – Vaito sindromas), kuomet tarp prieširdžių ir skilvelių išlieka papildoma jungtis, todėl impulsas, aplenkdamas atrioventrikulinį mazgą, skilvelius pasiekia greičiau ir širdies ritmas labai padažnėja (atsiranda vadinamoji paroksizminė tachikardija).
Ligos simptomai ir požymiai
Nedidelio laipsnio širdies ritmo sutrikimas niekuo nepasireiškia. Esant didelio laipsnio blokadai, kuomet impulsai sklinda iš žemesniųjų, lėčiau veikiančių centrų, pasireiškia bendras silpnumas, fizinio krūvio netoleravimas, galvos svaigimas. Staiga ir smarkiai sutrikus impulsų sklidimui, žmogus gali prarasti sąmonę.
Gydytojas ligą gali įtarti kruopščiai ištyręs ligonį, nustatęs širdies ritmo ir pulso pokyčius. Diagnozė patvirtinama atlikus elektrokardiografiją (EKG), kurios metu užrašytoje kreivėje nustatomi laidumo sutrikimui būdingi pokyčiai
Ligos gydymas
I – II laipsnio laidumo sutrikimas, jei nesukelia aiškios klinikos, negydomas. Stengiamasi tik pašalinti laidumo sutrikimą sukėlusias priežastis. Esant ryškiai, gyvybei grėsmingai blokadai (ypač jei yra buvę alpimo epizodų), taikomas laikinas ar implantuojamas pastovus elektrinis kardiostimuliatorius. Jei laidumo sutrikimą sukėlusi priežastis trumpalaikė (pvz., blokada atsirado persirgus miokardo infarktu), impulso sklidimas gali savaime atsistatyti.
Ligos prevencija
Norint išvengti širdies laidumo sutrikimų, labai svarbi savalaikė gretutinių ligų diagnostika ir tinkamas gydymas.