Apibūdinimas
Skoliozė yra nenormalus stuburo iškrypimas.
Pažeidžiamas organas ar kūnos dalis
Paprastai, žiūrint iš priekio, stuburas atrodo tiesus. Žiūrint iš šono stebimi švelnūs linkiai. Krūtininė ir kryžmeninė stuburo dalys yra šiek tiek išlinkę į užpakalinę pusę, o kaklinė ir juosmeninė – į priekinę.
Skoliozės atveju stebimas ne tik stuburo iškrypimas vertikalioje plokštumoje (į kairę ar dešinę žiūrint iš priekio), bet ir slanksteliai pasisuka vienas kito atžvilgiu (rotuoja).
Sunkiais atvejais skoliozė gali lemti vidaus organų spaudimą.
Dažniausiai pažeidžiami asmenys
Skolioze dvigubai dažniau serga mergaitės. Skoliozė paprastai pasireiškia vyresniems nei 10 metų asmenims. Dažniausiai susergama 10-16 metų amžiuje. Skoliozė paparastai diagnozuojama brendimo pradžioje ir jo metu, kada vyksta augimo spurtas. Iš 1000 vaikų skoliozė išsivysto 3-5 vaikams. Skoliozė linkusi reikštis šeimose.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Dažniausiai skoliozės priežastis būna neaiški (85%). Neaiškios kilmės skoliozė vadinama idiopatine. Kartais skoliozės išsivystymą nulemia kitos nervų, raumenų sistemos ligos. Skoliozę gali nulemti nevienodas kojų ilgis, raumenų distrofiją sukeliančios ligos (pvz.: Diušeno raumenų distrofija), jungiamojo audinio ligos (pvz.:Marfano sindromas), metabolinės ligos. Galima įgimta skoliozė dėl įgimtų slankstelių anomalijų. Ją neretai lydi ir kitos įgimtos anomalijos.
Manoma, kad skoliozei vystytis svarbūs ir genetiniai faktoriai, nes skoliozė linkusi kartotis šeimose. Visgi konkretus genas ar genai, atsakingi už skoliozės atsiradimą, nėra nustatyti.
Skoliozės nesukelia bloga laikysena, dieta, sportavimas, kuprinių nešiojimas.
Stuburo iškrypimas vaikui augant gali progresuoti, todėl skoliozę reikai laiku diagnozuoti.
Riziką, kad skoliozės sukeltas iškrypimas progresuos, didina:
- moteriška lytis. Mergaitėms stuburo deformacijos progresavimo rizika didesnė;
- amžius. Kuo mažesniam vaikui diagnozuota sakoliozė, tuo didesnė jos progresavimo tikimybė;
- stuburo iškrypimo laispnis. Kuo didesnis iškrypimo kampas, tuo didesnė progresavimo rizika;
- deformacijos lokalizacija. Iškrypimas vidurinėje ar apatinėje stuburo dalyje linkęs mažiau progresuoti nei viršutinės stuburo dalies deformacija;
- įgimta skoliozė lemia greitą iškrypimo progresavimą.
Simptomai ir požymiai
- pečiai nevienodame lygyje;
- viena mentė labiau išsišovusi nei kita;
- nelygus juosmuo;
- vienas klubas aukščiau už kitą;
- palinkimas į vieną pusę;
- dirbant darbus, kurie reikalauja aktyvių liemens judesių, gana greitai paskausta nugarą;
- galva nestovi kūno centre.
Skoliozei progresuojant stuburas ne tik linksta į šoną, bet ir rotuoja. Dėl to šonkauliai vienoje kūno pusėje labiau išsišauna į priekį
Gydymas
Jei stuburo iškrypimo kampas yra mažesnis nei 25, gydymas nereikalingas. Vaikas bus pakartotinai tiriamas kas 4-6 mėnesius. Jei iškrypimo kampas yra 25-30o ir vaikas dar auga, gydymui gali būti naudojamas įtvaras. Kai skeletas yra brandus ar iškrypimas labai didelis , įtvaras neefektyvus. Įtvaras koreguoja apie 50% iškrypimo, tačiau nustojus nešioti įtvarą, deformacija neretai grįžta. Jei iškrypimas yra didesnis nei 45o, tikriausiai prisireiks chirurginio gydymo. Operacijos metu slanksteliai sukabinami tarpusavyje, ištaisant iškrypimą. Gali prisireikti panaudoti specialius strypelius šalia stuburo, kad slankstelių sukabinimas būtų tvirtas.
Gydymo pasirinkimas priklauso nuo iškrypimo laipsnio ir skoliozės progresavimo rizikos.
Profilaktika
Skoliozės išsivystymo išvengti neįmanoma. Siekiama sustabdyti skoliozės progresavimą.
Apibūdinimas
Skoliozė yra nenormalus stuburo iškrypimas.
Pažeidžiamas organas ar kūnos dalis
Paprastai, žiūrint iš priekio, stuburas atrodo tiesus. Žiūrint iš šono stebimi švelnūs linkiai. Krūtininė ir kryžmeninė stuburo dalys yra šiek tiek išlinkę į užpakalinę pusę, o kaklinė ir juosmeninė – į priekinę.
Skoliozės atveju stebimas ne tik stuburo iškrypimas vertikalioje plokštumoje (į kairę ar dešinę žiūrint iš priekio), bet ir slanksteliai pasisuka vienas kito atžvilgiu (rotuoja).
Sunkiais atvejais skoliozė gali lemti vidaus organų spaudimą.
Dažniausiai pažeidžiami asmenys
Skolioze dvigubai dažniau serga mergaitės. Skoliozė paprastai pasireiškia vyresniems nei 10 metų asmenims. Dažniausiai susergama 10-16 metų amžiuje. Skoliozė paparastai diagnozuojama brendimo pradžioje ir jo metu, kada vyksta augimo spurtas. Iš 1000 vaikų skoliozė išsivysto 3-5 vaikams. Skoliozė linkusi reikštis šeimose.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Dažniausiai skoliozės priežastis būna neaiški (85%). Neaiškios kilmės skoliozė vadinama idiopatine. Kartais skoliozės išsivystymą nulemia kitos nervų, raumenų sistemos ligos. Skoliozę gali nulemti nevienodas kojų ilgis, raumenų distrofiją sukeliančios ligos (pvz.: Diušeno raumenų distrofija), jungiamojo audinio ligos (pvz.:Marfano sindromas), metabolinės ligos. Galima įgimta skoliozė dėl įgimtų slankstelių anomalijų. Ją neretai lydi ir kitos įgimtos anomalijos.
Manoma, kad skoliozei vystytis svarbūs ir genetiniai faktoriai, nes skoliozė linkusi kartotis šeimose. Visgi konkretus genas ar genai, atsakingi už skoliozės atsiradimą, nėra nustatyti.
Skoliozės nesukelia bloga laikysena, dieta, sportavimas, kuprinių nešiojimas.
Stuburo iškrypimas vaikui augant gali progresuoti, todėl skoliozę reikai laiku diagnozuoti.
Riziką, kad skoliozės sukeltas iškrypimas progresuos, didina:
- moteriška lytis. Mergaitėms stuburo deformacijos progresavimo rizika didesnė;
- amžius. Kuo mažesniam vaikui diagnozuota sakoliozė, tuo didesnė jos progresavimo tikimybė;
- stuburo iškrypimo laispnis. Kuo didesnis iškrypimo kampas, tuo didesnė progresavimo rizika;
- deformacijos lokalizacija. Iškrypimas vidurinėje ar apatinėje stuburo dalyje linkęs mažiau progresuoti nei viršutinės stuburo dalies deformacija;
- įgimta skoliozė lemia greitą iškrypimo progresavimą.
Simptomai ir požymiai
- pečiai nevienodame lygyje;
- viena mentė labiau išsišovusi nei kita;
- nelygus juosmuo;
- vienas klubas aukščiau už kitą;
- palinkimas į vieną pusę;
- dirbant darbus, kurie reikalauja aktyvių liemens judesių, gana greitai paskausta nugarą;
- galva nestovi kūno centre.
Skoliozei progresuojant stuburas ne tik linksta į šoną, bet ir rotuoja. Dėl to šonkauliai vienoje kūno pusėje labiau išsišauna į priekį
Gydymas
Jei stuburo iškrypimo kampas yra mažesnis nei 25, gydymas nereikalingas. Vaikas bus pakartotinai tiriamas kas 4-6 mėnesius. Jei iškrypimo kampas yra 25-30o ir vaikas dar auga, gydymui gali būti naudojamas įtvaras. Kai skeletas yra brandus ar iškrypimas labai didelis , įtvaras neefektyvus. Įtvaras koreguoja apie 50% iškrypimo, tačiau nustojus nešioti įtvarą, deformacija neretai grįžta. Jei iškrypimas yra didesnis nei 45o, tikriausiai prisireiks chirurginio gydymo. Operacijos metu slanksteliai sukabinami tarpusavyje, ištaisant iškrypimą. Gali prisireikti panaudoti specialius strypelius šalia stuburo, kad slankstelių sukabinimas būtų tvirtas.
Gydymo pasirinkimas priklauso nuo iškrypimo laipsnio ir skoliozės progresavimo rizikos.
Profilaktika
Skoliozės išsivystymo išvengti neįmanoma. Siekiama sustabdyti skoliozės progresavimą.