Tarpšonkaulinio nervo uždegimas

Tarpšonkaulinio nervo uždegimas dar kitaip vadinamas tarpšonkauline neuralgija – tai nervuose atsirandantis skausmas. Skausmą dažniausiai sukelia skausmo receptorių dirginimas. Tarpšonkaulinę neuralgiją sukelia krūtinės ar juosmens srities, t. y. krūtinės ląstos, nervų suspaudimas. Tai reta būklė, kad skausmas jaučiamas per visą tarpšonkaulinį nervą. Šie nervai išsidėstę tarp šonkaulių, o bet kokio pobūdžio vieno nervo pakenkimas ar nervo funkcijos netekimas sukelia tarpšonkaulinę neuralgiją. Nervas gali būti suspaustas dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, plyšusio pilvo audinio, pilvo išsipūtimo, randinio audinio formavimosi aplink nervą, perteklinio pilvo raumenų darbo ar stuburo iškrypimo ir kt.
Krūtinės ląstos ar šalia esančių sričių chirurginės intervencijos taip pat gali būti viena iš nervo pakenkimo priežasčių. Šie nervai gali būti pažeisti arba jų uždegimas gali išsivystyti dėl įvairių ligų ar būklių ir sukelti tarpšonkaulinę neuralgiją. Skausmas yra aštrus ir spazminio pobūdžio, apimantis krūtinės ląstą. Tarp dažnų tarpšonkaulinės neuralgijos priežasčių paminėtinas nėštumas, krūtinės ląstos ar šonkaulių pakenkimas, krūtinės ląstos ar joje esančių organų chirurginės intervencijos bei infekcijos, pavyzdžiui, juosiančioji pūslelinė. Juosiančioji pūslelinė gali pakenkti krūtinės ląstos bei viršutinės nugaros dalies nervus ir sukelti skausmą. Apskritai, tarpšonkaulinės neuralgijos galima išvengti, ją tikrai galima išgydyti. Kai kada tarpšonkaulinės neuralgijos simptomai gali būti sunkūs, o negalią sukeliantis skausmas neleidžia judėti ir kvėpuoti.
Krūtinės ląstos skausmas nebūtinai turi būti susijęs su tarpšonkauline neuralgija. Pavyzdžiui, jį gali sukelti širdies priepuolis. Todėl, jei stipriai skauda ar spaudžia krūtinės ląstą ar krūtinę, kamuoja sunkus dusulys ar sąmonės pokyčiai, kurių priežastis yra nežinoma, būtina skubiai kreiptis į gydytoją.


Tarpšonkaulinės neuralgijos požymiai ir simptomai
Pagrindinis tarpšonkaulinės neuralgijos simptomas yra krūtinės ląstos skausmas. Skausmas gali būti jaučiamas abiejose pusėse, jis gali būti duriančio, aštraus, plėšiančio ar maudžiančio pobūdžio. Skausmas gali būti jaučiamas tam tikroje krūtinės ląstos vietoje, apimti visą krūtinės ląstą ar tik vieną jos pusę, gali plisti iš nugaros link krūtinės ląstos priekio ir tapti juosiančiu. Kartais skausmas jaučiamas per visą šonkaulio ilgį. Dar skausmas atsiranda įkvepiant, juokiantis ar čiaudint. Skausmas sustiprėja fizinio krūvio metu. Tarpšonkaulinė neuralgija taip pat gali būti protarpinė, pasireikšti ūminiu ar buku ir nuolatiniu skausmu.
Kiti tarpšonkaulinės neuralgijos simptomai yra:
•abipusis skausmas, galintis plisti į nugarą;
•skausmas ties šonkauliais, o skausmas kairiojoje krūtinės ląstos pusėje gali būti supainiotas su širdies skausmu ar stenokardija;
•tirpimas ir (arba) dilgčiojimas;
•pilvo skausmas;
•apetito netekimas;
•karščiavimas;
•rankų ir (arba) pečių skausmas. Minėtas skausmas kairiajame peties sąnaryje gali būti supainiotas su širdies skausmu ar stenokardija.

Kai kurie sunkūs simptomai, būdingi gyvybei grėsmingai būklei, yra:
•krūtinės ar šonkaulių skausmas, plintantis į kairę ranką, petį ar nugarą;
•spaudimas krūtinėje, su veržimo ar plėšimo pojūčiu;
•nuolatinis kosulys iškosėjant gelsvai žalsvų skreplių;
•stiprus širdies plakimas;
•pasunkėjęs kvėpavimas;
•ūminis pilvo skausmas;
•ūminis krūtinės skausmas kvėpuojant ar kosėjant;
•staigus sumišimas, galvos svaigimas ar sąmonės pokytis;
•paralyžius ir raumenų atrofija.

Tarpšonkaulinės neuralgijos priežastys ir rizikos veiksniai
Tarpšonkaulinė neuralgija gali atsirasti dėl įvairių būklių, pavyzdžiui, infekcijos, uždegimo, traumos ar kitų procesų. Viena dažniausių priežasčių yra chirurginė intervencija krūtinės ląstoje, nes ją atliekant praskiriami šonkauliai. Šie veiksmai gali pažeisti tarpšonkaulinius nervus.
Kai kurios tarpšonkaulinės neuralgijos priežastys yra:
•krūtinės ląstos ar šonkaulio sužalojimas;
•tarpšonkaulinių nervų suspaudimas;
•degeneraciniai nervų pakenkimai;
•neuritas;
•nėštumas, kai krūtinės ląsta prasiplečia, sudarydama didesnę erdvę vaisiui;
•krūtinės ląstos sienos, pečių ar nugaros raumenų patempimas;
•šonkaulių infekcijos;
•juosiančioji pūslelinė;
•chirurginė krūtinės ląstos ar gretimų sričių intervencija;
•krūtinės ląstos ar pilvo augliai, spaudžiantys tarpšonkaulinius nervus.

Tam tikri tarpšonkaulinės neuralgijos rizikos veiksniai yra:
•vėjaraupių viruso sukelta infekcija;
•sportavimas, susijęs su dideliu greičiu, pavyzdžiui, slidinėjimas, snieglenčių sportas, futbolas ir kt.;
•autoavarijoje patirtos traumos, kai sužalojami šonkauliai ir tarpšonkauliniai nervai.

Tarpšonkaulinės neuralgijos gydymas
•Atsižvelgiant į skausmą sukėlusią priežastį parengiamas gydymo planas. Tarpšonkaulinė neuralgija gali praeiti savaime, bet dažniausiai prireikia gydymo.
•Kartais pacientams, kuriems tarpšonkaulinė neuralgija dažnai pasikartoja, reikia suardyti tam tikrą skausmą sukeliančią nervo dalį.
•Tais atvejais, kai nervą suspaudžia pilvo randai, gali tekti išpjauti siūles.
•Skausmą palengvinti padeda vaistai, pavyzdžiui, nuo neuropatinio skausmo ir kapsaicinas.
•Taip pat yra naudingos TENS procedūros.
•Gali būti skiriamos epidurinės injekcijos ar injekcijos aplink nervų šaknelę.
•Kartais gydymui skiriamos pulsinės radiodažninės stimuliacijos procedūros.
•Pakenkto tarpšonkaulinio nervo srityje gali būti atliekamos tarpšonkaulinių nervų blokados vietiškai veikiančiais anestetikais ar kortikosteroidais.
•Skausmą palengvinti ir numalšinti uždegimą padeda nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NSVNU).
•Vaistai nuo depresijos gali padėti nuslopinti nervo skausmą. Antihistamininiai vaistai vartojami niežėjimui nuslopinti. Vaistai nuo virusų sumažina simptomų sunkumą ir sutrumpina jų pasireiškimo trukmę.
•Kortikosteroidai padeda sumažinti po pūslelinės viruso infekcijos atsirandančios neuralgijos riziką.
•Tarp kitų gydymo būdų paminėtinas poveikis šalčiu, akupunktūra, joga ir kt.
•Tarpšonkaulinė neuralgija taip pat gali išsivystyti dėl nervo suspaudimo, panašiai kaip išijo atveju, todėl skausmas malšinamas analogiškais vaistais.
•Gali padėti gyvenimo būdo pokyčiai, pavyzdžiui, saugus vairavimas, skiepai nuo vėjaraupių, paprastosios pūslelinės ir juosiančiosios pūslelinės viruso, apsauginių priemonių, pavyzdžiui, šalmo ir plokštelių naudojimas užsiimant pavojingomis sporto šakomis.