Ligos apibūdinimas:
Pagal pasaulinę sveikatos organizaciją, viduriavimas yra tuomet, kai žmogus tuštinasi daugiau nei tris kartus per dieną minkštesnėmis ar skystomis išmatomis. Arba yra nepaprastai didelis jų kiekis konkrečiam asmeniui. Ūminis viduriavimas yra tuomet, kai tokie simptomai tęsiasi iki 14 dienų. Besitęsiant viduriavimui daugiau nei kelias dienas, gali atsirasti skysčio netekimo požymiai – odos elastingumo sumažėjimas ir asmenybės pokyčiai. Dažniausia viduriavimo priežastis – infekcija. Motinos pienu maitinamiems kūdikiams, skystesnės išmatos paprastai yra norma.
Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis:
Didžiausia viduriavimo sukeliama komplikacija yra skysčių netekimas, dar kitaip vadinama dehidratacija. Kuomet dehidratacijos laipsnis yra nedidelis, pacientas gali nejausti jokių požymių, tačiau toliau netenkant skysčių, atsiranda odos elastingumo sumažėjimas, pablykšta oda, vargina bendras silpnumas, krentant sisteminiam kraujo spaudimui, didėja širdies susitraukimo dažnis, vystosi sąmonės sutrikimai ar net gali ištikti mirtis. Dehidratacija ypač pavojinga kūdikiams ir pagyvenusiems asmenimis. Tačiau jaunam, sveikam žmogui, vartojančiam pakankamai skysčių, šios komplikacijos yra gana retos.
Ligos dažniausiai pažeidžiamų asmenų grupė:
Dažniausiai viduriavimas pasireiškia tuose regionuose, kuriuose yra prastos higienos ir mitybos sąlygos. Iki milijono vaikų kasmet miršta nuo skysčių netekimo viduriavimo metu sukeltų komplikacijų Afrikoje ir Pietų Azijoje amžiaus grupėje iki penkių metų. Tai antra dažniausia kūdikių mirties priežastis po plaučių uždegimo. Lyginant Šiaurės Ameriką ir pietryčių Aziją, pastarojoje mirtingumas nuo viduriavimo sukeltų komplikacijų yra tris kartus didesnis.
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai:
Viduriavimas pagal savo mechanizmą skirstomas į kelias grupes:
- Sekrecinė: jos metu padidėja sekrecija arba sumažėja absorbcija iš žarnyno. Struktūriškai žarnos sienelė būna nepažeista arba tas pažeidimas yra labai nežymus. Viena iš tokios formos priežasčių – stimuliacija choleros toksinu, kuomet pašalinami chloro jonai. Siekiant išlaikyti normalų krūvio balansą, pašalinami natrio jonai ir vanduo. Toks viduriavimas tęsiasi net nesant maisto turiniui žarnyne.
- Osmosinė: šis viduriavimo tipas pasireiškia tuomet, kai į storąją žarną išskiriama gausus vandens kiekis. To priežastys gali būti gausų kiekį cukraus ir druskų turintis maistas, kasos funkcijos sutrikimai, laisvinamieji. Sveikiems asmenims didesnis magnio ir vitamino C kiekis. Esant laktozės netolerancijai – pieno produktai, fruktozės malabsorbcijai – didelis fruktozės kiekis. Maiste randamas dirbtinis saldiklis sorbitolis taip pat sunkiai pasisavinamas, todėl gali sukelti šio tipo viduriavimą. Nutraukus sukeliančio veiksnio poveikį, viduriavimas paprastai išnyksta.
- Eksudacinė: išmatose stebimos gleivės, pūliai ir kraujas. Tokio tipo viduriavimą sukelia uždegiminės žarnyno ligos, sunkios infekcinės ligos, pavyzdžiui, sukeltos E.Coli ar apsinuodijimo maistu.
- Uždegiminė: atsiranda pažeidus žarnyno gleivinę. Tuomet nuolat netenkama baltymo turinčių skysčių, sumažėja netektų skysčių absorbcijos galimybės. Priežastys gali būti infekcinės (bakterinės, virusinės, pirmuonių sukeltos), taip pat autoimuninės, sukeltos storosios žarnos vėžio, tuberkuliozės ar gleivinės uždegimo.
- Dizenterinė: žarnos sienelės uždegimas, kuris sukelia viduriavimą su krauju. Pagrindiniai sukėlėjai yra šigelės, entomoeba hystolitica ir salmonelės.
Rizikos veiksniams priskiriamos prastos sanitarinės sąlygos, užterštas vanduo, maistas, nesubalansuota mityba.
Ligos simptomai ir požymiai:
Tuštinimasis 3 ar daugiau kartų per parą minkštomis ar skystomis išmatomis, arba tam asmeniui nebūdingai didelis jų kiekis. Ūminis viduriavimas tęsiasi iki 14 dienų, vėliau jis vadinamas lėtiniu.
Ligos gydymas:
- Netektų skysčių atstatymas ir palaikymas. Tam tikslui tinka specialūs rehidraciniai tirpalai, kurių galima įsigyti vaistinėse. Mažiems vaikams jie turi būti girdomi kantriai ir nedideliais kiekiais, kadangi didesnis kiekis gali sudirginti virškinamąjį traktą ir vaikas skysčius išvemia. Taip pat tinka ir negazuotas mineralinis vanduo, nerekomenduojami saldūs skysčiai – vaisvandeniai, sultys. Esant ryškiai dehidratacijai, pacientui negalint gerti, skysčiai kompensuojami intraveniškai.
- Viduriuojantis vaikas toliau turi būti žindomas ar maitinamas (priklausomai nuo amžiaus). Maiste turėtų būti sumažintas skaidulų kiekis, taip pat vengti pieno produktų (išskyrus kefyrą, rūgpienį, natūralų jogurtą), kepto, rūkyto, saldaus ir kito „sunkaus“ maisto.
- Medikamentinis gydymas – tam tikrais atvejais tikslinga antibiotikų terapija, tačiau rekomenduojama, jog jinai būtų taikoma tik gavus išmatų pasėlio rezultatus. Kitu atveju antibiotikai būklę gali net pabloginti. Išmatas sujungiantys preparatai, tokie kaip Smecta, Hydrasekas. Tačiau jais taip pat piktnaudžiauti nederėtų. Nesant kraujo išmatose, galima vartoti Loperamidą, kuris suretina žarnyno judesius. Vaistą galima vartoti ne ilgiau trijų dienų.
- Gerosios žarnyno bakterijos padės greičiau atstatyti žarnyno mikroflorą.
Viduriavimui užsitęsus, esant karščiavimui, gleivių, kraujo, pūlių priemaišų išmatose, ryškiems dehidratacijos požymiams, būtina kreiptis į gydytoją.
Literatūros sąrašas:
- http://en.wikipedia.org/wiki/Diarrhea