Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Vidurių užkietėjimas (Obstipacija)
Ligos apibūdinimas
Obstipacija vadinama būklė, kai žmogus tuštinasi rečiau nei 3 kartus per savaitę, kai pats tuštinimosi procesas ilgiau užtrunka, yra sunkus, ne iki galo atliekamas ar skausmingas.
Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Per ilgas išmatų susilaikymas žarnyne gali sukelti organizmo intoksikaciją ir įvairias komplikacijas: hemorojų, žarnyno uždegimą, išangės įplyšimą, kraujavimą, storosios žarnos vėžį.
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Dažniausiai vidurių užkietėjimas vargina vyresnio amžiaus žmones, moteris – dažniau nei vyrus.
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Vidurių užkietėjimo priežastys skirstomos į šias grupes:
- funkcinės – kai sutrikusi storosios žarnos ir išangės raumenų funkcija. Tam gali turėti įtakos ir dažnas, valingas tuštinimosi slopinimas (dėl gėdos jausmo, netinkamų aplinkos sąlygų);
- alimentinės – kuomet netinkama (neracionali, nereguliari) mityba: gausus rafinuotų, mažai maistinių skaidulų turinčių produktų vartojimas, mažas daržovių, vaisių, skysčių kiekis.
- medikamentinės – ilgesnis ar dažnas kai kurių vaistų vartojimas (H2 receptorių blokatorių, antidepresantų, diuretikų, analgetikų, aspirino, cholestiramino preparatų);
- endokrininės – vidaus sekrecijos liaukų (skydliaukės, prieskydinių laikų, kasos, hipofizės) ligos;
- neurologinės – galvos ar stuburo smegenų traumos, jų uždegiminiai ar navikiniai pažeidimai;
- psichiatrinės – sergant šizofrenija, psichoze, depresija, neuroze;
- obstrukcinės – dėl žarnos praeinamumo sutrikimo, sergant uždegiminės kilmės žarnos ligomis (opiniu kolitu, Krono liga), esant pilvo ertmės sąaugoms, žarnų vystymosi anomalijoms;
- metabolinės – sutrikus medžiagų apykaitos procesams;
- idiopatinės – kai nerandama jokių aiškių obstipacijos priežasčių nuodugniai ištyrus pacientą.
Obstipacijos atsiradimą taip pat provokuoja:
- nejudrumas (mažai judant sunyksta pilvo sienos raumenys, kurie svarbūs tuštinimuisi),
- nėštumas (dėl hormoninių pokyčių organizme),
- vyresnis amžius (dėl atsirandančių pakitimų virškinamajame trakte, įvairių vaistų vartojimo),
- aplinkos pasikeitimas (pvz., kelionės – dėl įprasto mitybos ritmo sutrikimo).
Ligos simptomai ir požymiai
Vidurių užkietėjimas pasireiškia sekančiais simptomais:
- retas ( - išmatos kietos, jų mažai;
- pasituštinus jaučiamas nevisiško pasituštinimo jausmas;
- nuolat pučia ir maudžia pilvą;
- sutrinka miegas, būna bloga nuotaika;
- gali atsirasti galvos skausmai, pykinimas.
Gydytojas ligą diagnozuoja apklausęs ligonį (išsiaiškina tuštinimosi dažnį, išmatų pobūdį, varginančius simptomus, mitybos ypatumus, gyvenimo ir darbo sąlygas, vartojamus vaistus ir t.t.). Obstipacijos priežasčiai nustatyti atliekami įvairūs tyrimai:
- kraujo ir išmatų tyrimas,
- hormonų kiekio kraujyje nustatymas (įtariant endokrinines priežastis),
- irigoskopija (storosios žarnos rentgenologinis tyrimas),
- rektoskopija, kolonoskopija (tiesiosios, gaubtinės žarnos apžiūra specialiu vamzdeliu).
Ligos gydymas
Dažniausiai vidurių užkietėjimo gydymas pradedamas nuo gyvenimo būdo ir mitybos korekcijos:
- būtina vartoti pakankamai skysčių (per parą ne mažiau 1,5-2 litrus),
- mažinti tų produktų kiekį, kurie turi savybę kietinti išmatas (koncentruoti, rafinuoti produktai, smulkaus malimo duonos ir pyrago gaminiai),
- per parą suvartoti 25-30g ląstelienos (jų yra grūdų turinčiuose produktuose, kai kuriuose vaisiuose bei daržovėse, riešutuose, sėlenose),
- reguliariai maitintis,
- didinti fizinį aktyvumą (padeda dažni pasivaikščiojimai, darbas sode, plaukiojimas).
Tik išbandžius minėtas natūralias priemones galima vartoti laisvinamuosius medikamentus, kuriuos gali parinkti tik gydytojas. Pagal veikimo mechanizmą jų yra kelios grupės:
- didinantys išmatų kiekį (skaidulinės medžiagos),
- minkštinantys išmatas (glicerinas),
- stimuliuojantys tuštinimąsi (ricinos aliejus, senos lapai, šaltekšnio žievė),
- skatinantys žarnų motoriką (korektolis),
- patepantys (vazelino, alyvų, persikų, kukurūzų aliejai),
- osmosiniai (įvairios druskos, kurios pasilieka žarnos spindyje ir sutraukia į jį vandenį, pvz., magnio, natrio sulfatas, laktuliozė).
Ligos prevencija
Vidurių užkietėjimo galima išvengti daug judant, valgant natūralų, daug skaidulinių medžiagų turintį maistą, maitinantis reguliariai ir įvairiai.
Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Vidurių užkietėjimas (Obstipacija)
Ligos apibūdinimas
Obstipacija vadinama būklė, kai žmogus tuštinasi rečiau nei 3 kartus per savaitę, kai pats tuštinimosi procesas ilgiau užtrunka, yra sunkus, ne iki galo atliekamas ar skausmingas.
Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Per ilgas išmatų susilaikymas žarnyne gali sukelti organizmo intoksikaciją ir įvairias komplikacijas: hemorojų, žarnyno uždegimą, išangės įplyšimą, kraujavimą, storosios žarnos vėžį.
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Dažniausiai vidurių užkietėjimas vargina vyresnio amžiaus žmones, moteris – dažniau nei vyrus.
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Vidurių užkietėjimo priežastys skirstomos į šias grupes:
- funkcinės – kai sutrikusi storosios žarnos ir išangės raumenų funkcija. Tam gali turėti įtakos ir dažnas, valingas tuštinimosi slopinimas (dėl gėdos jausmo, netinkamų aplinkos sąlygų);
- alimentinės – kuomet netinkama (neracionali, nereguliari) mityba: gausus rafinuotų, mažai maistinių skaidulų turinčių produktų vartojimas, mažas daržovių, vaisių, skysčių kiekis.
- medikamentinės – ilgesnis ar dažnas kai kurių vaistų vartojimas (H2 receptorių blokatorių, antidepresantų, diuretikų, analgetikų, aspirino, cholestiramino preparatų);
- endokrininės – vidaus sekrecijos liaukų (skydliaukės, prieskydinių laikų, kasos, hipofizės) ligos;
- neurologinės – galvos ar stuburo smegenų traumos, jų uždegiminiai ar navikiniai pažeidimai;
- psichiatrinės – sergant šizofrenija, psichoze, depresija, neuroze;
- obstrukcinės – dėl žarnos praeinamumo sutrikimo, sergant uždegiminės kilmės žarnos ligomis (opiniu kolitu, Krono liga), esant pilvo ertmės sąaugoms, žarnų vystymosi anomalijoms;
- metabolinės – sutrikus medžiagų apykaitos procesams;
- idiopatinės – kai nerandama jokių aiškių obstipacijos priežasčių nuodugniai ištyrus pacientą.
Obstipacijos atsiradimą taip pat provokuoja:
- nejudrumas (mažai judant sunyksta pilvo sienos raumenys, kurie svarbūs tuštinimuisi),
- nėštumas (dėl hormoninių pokyčių organizme),
- vyresnis amžius (dėl atsirandančių pakitimų virškinamajame trakte, įvairių vaistų vartojimo),
- aplinkos pasikeitimas (pvz., kelionės – dėl įprasto mitybos ritmo sutrikimo).
Ligos simptomai ir požymiai
Vidurių užkietėjimas pasireiškia sekančiais simptomais:
- retas ( - išmatos kietos, jų mažai;
- pasituštinus jaučiamas nevisiško pasituštinimo jausmas;
- nuolat pučia ir maudžia pilvą;
- sutrinka miegas, būna bloga nuotaika;
- gali atsirasti galvos skausmai, pykinimas.
Gydytojas ligą diagnozuoja apklausęs ligonį (išsiaiškina tuštinimosi dažnį, išmatų pobūdį, varginančius simptomus, mitybos ypatumus, gyvenimo ir darbo sąlygas, vartojamus vaistus ir t.t.). Obstipacijos priežasčiai nustatyti atliekami įvairūs tyrimai:
- kraujo ir išmatų tyrimas,
- hormonų kiekio kraujyje nustatymas (įtariant endokrinines priežastis),
- irigoskopija (storosios žarnos rentgenologinis tyrimas),
- rektoskopija, kolonoskopija (tiesiosios, gaubtinės žarnos apžiūra specialiu vamzdeliu).
Ligos gydymas
Dažniausiai vidurių užkietėjimo gydymas pradedamas nuo gyvenimo būdo ir mitybos korekcijos:
- būtina vartoti pakankamai skysčių (per parą ne mažiau 1,5-2 litrus),
- mažinti tų produktų kiekį, kurie turi savybę kietinti išmatas (koncentruoti, rafinuoti produktai, smulkaus malimo duonos ir pyrago gaminiai),
- per parą suvartoti 25-30g ląstelienos (jų yra grūdų turinčiuose produktuose, kai kuriuose vaisiuose bei daržovėse, riešutuose, sėlenose),
- reguliariai maitintis,
- didinti fizinį aktyvumą (padeda dažni pasivaikščiojimai, darbas sode, plaukiojimas).
Tik išbandžius minėtas natūralias priemones galima vartoti laisvinamuosius medikamentus, kuriuos gali parinkti tik gydytojas. Pagal veikimo mechanizmą jų yra kelios grupės:
- didinantys išmatų kiekį (skaidulinės medžiagos),
- minkštinantys išmatas (glicerinas),
- stimuliuojantys tuštinimąsi (ricinos aliejus, senos lapai, šaltekšnio žievė),
- skatinantys žarnų motoriką (korektolis),
- patepantys (vazelino, alyvų, persikų, kukurūzų aliejai),
- osmosiniai (įvairios druskos, kurios pasilieka žarnos spindyje ir sutraukia į jį vandenį, pvz., magnio, natrio sulfatas, laktuliozė).
Ligos prevencija
Vidurių užkietėjimo galima išvengti daug judant, valgant natūralų, daug skaidulinių medžiagų turintį maistą, maitinantis reguliariai ir įvairiai.