Turbūt nėra žmogaus, kuris nebūtų susidūręs su itin nemalonia sveikatos problema – burnos gleivinę išklojusiomis skausmingomis opelėmis. Tai vadinamosios aftinės opos. Jų atsiradimo priežasčių esti labai įvairių: burnos gleivinę sudirginę vaistai, infekcinės ligos, cheminės medžiagos ir netgi mechaninis burnos gleivinės sužalojimas. Vis dėlto dažniausiai gana sunku įvardyti opelių atsiradimo priežastį – regis, jos susiformuoja savaime. Ir nors tokios opos didelio pavojaus sveikatai nekelia, dažnas burnos gleivinės išopėjimas žmogų labai išvargina. Apie aftinių opų gydymą ir profilaktiką kalbamės su gydytoja periodontologe Jūrate Žekoniene.
Gerbiama gydytoja, pirmiausia smalsu sužinoti, kaip gausiai paplitusi ši liga ir kurioms amžiaus grupėms jis dažniau pasireiškia?
Burnos gleivinę pažeidžiančiomis erozijomis, t. y. aftinėmis opomis, skundžiasi beveik 20 proc. gyventojų. Šios sveikatos problemos vargina tiek jauno amžiaus, tiek vyresnius žmones.
Aftinės opos – koks tai sveikatos sutrikimas ir kokiais požymiais remiantis diagnozuojamas?
Aftos – tai burnos žaizdelės, pasireiškiančios burnos gleivinės epitelio vientisumo sutrikimu, uždegimu, skausmingumu. Tipiška afta – tai nedidelė, 5–10 milimetrų skersmens sekli opelė, kurią juosia paraudęs aplinkinių audinių kraštelis. Dažniausiai aftos pažeidžia lūpų, liežuvio, minkštojo gomurio gleivinę, gali būti ryklės gleivinėje, ant tonzilių, po liežuviu ar burnos dugno gleivinėje. Šios opos yra linkusios kartotis: pirmą kartą paprastai pasireiškia vaikystėje ar paauglystėje ir priklausomai nuo įvairių papildomų veiksnių gali pakartotinai susiformuoti palyginti retai, o kartais – net kas kelias savaites. Yra buvę atvejų, kai, nespėjus užgyti vienai aftai, pradėdavo formuotis kita. Paprastai aftos sugyja per 10–14 dienų.
Kokius varginančius pojūčius tokios opos žmogui sukelia?
Esant pažeistai, todėl skausmingai burnos gleivinei, būna sunku kramtyti, valytis dantis. Jautriau reaguojama valgant aštrų, sūrų arba rūgštų maistą. Kartais dėl užsitęsusių nemalonių pojūčių žmogus net vengia valgyti, gali dingti apetitas.
Kokios yra aftinių opų išsivystymo, susiformavimo burnos gleivinėje priežastys?
Burnos aftų susiformavimo priežasčių yra labai daug. Kai kurie autoriai jas įvardija kaip idiopatinės kilmės (t. y. Nežinomos opos susiformavimo priežastys), kai kurie teigia, kad aftinių opų susiformavimo priežastys yra autoimuninės. Pateiksiu grupę galimų priežasčių, galinčių turėti įtakos aftų susiformavimui. Tai infekcija (Herpes, Varicella zoster, adenovirusai, L formos bakterijos, Helycobacter pylori). Kaip dažna priežastis, lemianti aftų susiformavimą, yra burnos traumos (įvykusios dėl vartojamo kieto maisto, grubaus dantų valymo, smulkių gydymo procedūrų, pavyzdžiui, nuskausminimo), taip pat – paciento imuninė būklė (tam tikrų imunoglobulinų padidėjimas arba sumažėjimas, neutropenija, mažesnis CD4 ląstelių skaičius). Dar kitos priežastys yra geležies, B grupės vitaminų, folio rūgšties, cinko stoka, prasidėję hormoniniai pokyčiai (moterims, menstruacijų metu), dažnai varginantis stresas ir šeiminis polinkis (jei abu tėvai turi aftų, tikimybė, kad jos susiformuos ir vaikui, padidėja iki 90 proc.). Įtakos tam turi ir vaistai bei cheminės medžiagos (nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, nikorandilis, metatreksatai, beta adenoblokatoriai, natrio laurylsulfatas), maisto alergenai (visų rūšių riešutai, braškės, karis, pipirai, sūris, šokoladas, citrusiniai vaisiai), taip pat gazuoti gėrimai. Opelės gali susiformuoti ir valgant labai karštą maistą ar sudirginus burnos gleivinę aštriais skalavimo skysčiais. Kai kurie mokslininkai tvirtina, kad aftinės opos gali atsirasti susilpnėjus imuninei sistemai, dėl įtampos ir sutrikusios hormonų pusiausvyros.
Kokios dažniausiai pasitaiko komplikacijos, kurias sukelia netinkamai gydomos ar išvis negydomos aftinės opos, ir kaip jos gydomos?
Paprastai aftos sugyja savaime, tiesa, prireikia ilgesnio laikotarpio (iki 2 savaičių). Kai kurios aftos, didžiosios, gali gyti iki 4–6 savaičių, esti skausmingesnės, gilios, didesnės nei 1 centimetro skersmens. Tiesa, tokios didelės aftos paprastai pasitaiko gana retai. Kalbant apie aftų sukeltas komplikacijas, jos gali infekuotis bakterine infekcija, ilgiau gyti, sukelti didelį diskomfortą valgant, kalbant, valantis dantis ir pan. Kai kurios opos, užtrukus gijimui, gali išvešėti, padidėti. Užtrukus opos gijimui ilgiau nei 2 savaites, reikia tirti, ar tai nėra burnos vėžys. Tuo tikslu atliekama biopsija ir audinys tiriamas histologiškai. Tai jokiu būdu nereiškia, kad afta suvėžėjo, o tik kad būtina diferencijuoti aftas nuo piktybinių procesų, išsiaiškinant, ar tai ne vėžinio proceso pasekmė. Taigi aftinių opų gydymo pagrindiniai principai yra skausmo valdymas, uždegimo malšinimas, taip pat atkryčių retinimas. Gydant reikia šalinti provokuojančius ir skatinančius aftų atkryčius veiksnius: jei galima, vartojamus vaistus keisti kitais, atsisakyti įjautrinančių maisto produktų bei cheminių medžiagų. Labai svarbu kontroliuoti stresą, stiprinti imunitetą, taisyklingai valyti dantis labai minkštu šepetėliu 2 kartus per dieną su pasta be natrio laurylsulfato, rinktis burnos skalavimo skysčius, kurių sudėtyje nėra alkoholio. Svarbu reguliariai gydyti burnos gleivinę: bent 2 kartus per metus atlikti profesionalią burnos higieną, gydyti ėduonį, siekiant mažinti antrinės infekcijos tikimybę. Paprastai skiriamas gydymas vaistiniais preparatais. Jis gali būti vietinis (dažniausias) ir sisteminis. Sisteminis gydymas – tai vitaminai, maisto papildai (jei trūksta geležies, cinko, B grupės vitaminų), taip pat gali būti skiriami imunitetą stiprinantys vaistai, gliukokortikoidai, analgetikai. Dažniausiai skiriamas gydymas vietinio poveikio vaistais: skalavimo skysčiais, geliais, tepalais, kurie aplikuojami ant aftų. Jie skirti malšinti skausmui, uždegimui, skatinti atsikurti pažeistos burnos gleivinei.Ką patartumėte vaistininkui – kokias priemones jis turėtų rekomenduoti pacientui, varginamam aftinių opų? Juk dažniausiai dėl šio sveikatos sutrikimo kreipiamasi ne į šeimos gydytoją, o į vaistininką.
Jeigu opa neužsitraukia ilgiau kaip 2 savaites, burnoje yra daug susiformavusių aftų arba jos labai didelės ir papildomai dar reiškiasi kiti simptomai (pvz., pakitimai ne tik burnoje), būtina kreiptis į gydytoją dėl specialaus kompleksinio gydymo. Paprastesniais atvejais galima pasiūlyti įsigyti gelio, skirto gydyti burnos gleivinės opoms ir žaizdoms, pažeistas vietas rekomenduoti skalauti specialiais opoms gydyti skirtais skalavimo skysčiais. Medikamentus reikėtų vartoti kelis kartus per dieną, po valgio, nusausinus gleivinę (jeigu tepama gydomaisiais tepalais). Jei dėl aftų juntamas stipresnis skausmas, sunku valgyti, vietinio poveikio nuskausminamuosius tepalus galima vartoti ir prieš valgį ar dantų valymą. Jei opa nepranyksta per 2 savaites, ilgiau delsti nereikėtų – būtina kreiptis į gydytoją.
Kokia yra aftinių opų profilaktika, kokias priemones naudojant įmanoma nuo tokio varginančio sveikatos sutrikimo apsisaugoti, o jei opa jau susiformavo, kaip kuo greičiau jos atsikratyti?
Kaip jau minėjau, labai svarbu yra taisyklinga burnos higiena, t. y. švari, sveika burna. Negalima nekreipti dėmesio į gendančius dantis: jokio karieso, jokių dantų akmenų, jokių aštrių poveikių – dantų ar restauracijų, išimamų protezų kraštų ar paviršių. Būtinai reikia stiprinti imunitetą, vengti streso, įtampos. Svarbu kontroliuoti, ką valgome ir geriame. Ir dar vienas svarbus patarimas – reikia mylėti save ir gyvenimą.
O ką patartumėte vartoti mažų burnos gleivinės pažeidimų sukeltam skausmui malšinti?
Tokiais atvejais yra naudingi nuskausminamąjį poveikį turintys ir epitelizaciją skatinantys skalavimo skysčiai bei burnos geliai.
Gal dar galėtumėte patarti, kokių priemonių, gydantis aftines opas, reikėtų vengti , kad ligoniui nepasireikštų šalutinis poveikis?
Patartina vengti skalavimo skysčių ar tinktūrų bei įvairių aliejų, pagamintų spiritiniu pagrindu, t. y. kurių sudėtyje yra alkoholio (pvz., propolio ar šaltalankių tinktūros su alkoholiu). Reikėtų nenaudoti dantų pastų su natrio laurylsulfatu, nors, deja, daugumoje dantų pastų esti būtent šios medžiagos. Taip pat reikėtų stengtis kuo rečiau mėgautis gazuotais gėrimais, o dar geriau – visai jų atsisakyti.
Kalbėjosi V. Grigaliūnienė
Šaltinis: „Farmacija ir laikas”, 2016m.