Žmogus jaučiasi laimingas matydamas jį supančią aplinką, žmones ir pasaulio spalvas. Tokią galimybę turi visi, kurių akys yra sveikos. Tačiau neretai dėl įvairių priežasčių – įvykusių nelaimingų atsitikimų, kenksmingų gyvenimo sąlygų ar aplinkos poveikio – akys pažeidžiamos, nukenčia regėjimas, gali vystytis įvairios komplikacijos, kurių pasekmės labai liūdnos. Tad visi turi žinoti, kad nesigydant gali kilti grėsmė regėjimui ir gyvenimo kokybei. Apie tai, kokios akių ligos dažniausiai kamuoja gyventojus ir kaip jas gydyti, kalbamės su gydytoja Daiva Šošiene.
Kokioms akių ligoms šeimos gydytojas turėtų skirti deramą dėmesį?
Dažniausiai pasitaikanti ir labiausiai paplitusi akių patologija yra sausų akių sindromas (SAS). Dabar nustatyta, kad sausų akių sindromas vargina net 100 mln. pasaulio žmonių. Šios ligos pavadinimas – labai plati sąvoka, apimanti daug įvairių nusiskundimų. SAS patogenezė yra labai sudėtinga. Be minėtosios patologijos, žmonės dažnai skundžiasi įvairiais akių uždegimais, katarakta (t. y. lęšiukų drumstėjimas vyresnio amžiaus žmonėms). Sudėtingesnės ligos yra glaukoma, padidėjęs akispūdis, o iš regėjimo sutrikimų – trumparegystė, toliaregystė.
Priminkite, kas yra sausų akių sindromas, kurioms grupėms pacientų jis yra aktualiausias? Gal galima išskirti šios ligos rizikos veiksnius?
Dažniausiai šis sutrikimas diagnozuojamas žmonėms, kurie daug laiko praleidžia uždarose patalpose. Tačiau SAS gali lemti ne tik išoriniai, bet ir vidiniai veiksniai. Išoriniai, kaip minėjau, darbas patalpose, ypač sausose, šildomose, kondensuojamose, darbas kompiuteriu, taip pat aplinkos užterštumas, arba aplinka, kur naudojami specifiniai prietaisai ar priemonės, pavyzdžiui, džiovintuvai (kirpyklose), cheminės medžiagos. Paminėtieji veiksniai gali provokuoti SAS būtent veikdami akis iš išorės.
Kiti veiksniai yra vidiniai, pavyzdžiui, hormonų pusiausvyros pokyčiai (moterims – nėštumo, žindymo, pomenopauzės laikotarpiu. Akys gali išsausėti dėl pakitusių skydliaukės hormonų ir cukrinio diabeto, vaistų, kurie yra ilgą laiką vartojami gydant tam tikras ligas: antihipertenziniai, gliukokortikoidai. Vyresnio amžiaus vyrams irgi būdingas šis sutrikimas.
Ar SAS galima laikyti lėtine liga?
Jeigu šis sindromas negydomas, jis tikrai gali tapti lėtine liga. Todėl tik pajutus pirmuosius požymius būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją, kuris, nustatęs diagnozę, paskirs priemones, užkertančias kelią tolesniam šio sindromo vystymuisi ir apsaugos nuo galimų komplikacijų.
Ar galima šią ligą diagnozuoti pirminės sveikatos priežiūros grandyje ar būtina oftalmologo konsultacija?
Diagnostika susideda iš kelių etapų. Visų pirma įvertinami paciento nusiskundimai. Kai pacientą vargina akių perštėjimas, tarsi deginimas, paraudimas, žvyro pojūtis akyse, akių kampučiuose susikaupiančios baltos gleivės arba ryte atsibudus juntamas diskomfortas akyse, galima įtarti, kad tai SAS, nes tokie požymiai būdingi šiam sutrikimui.
Kitas dalykas – nustatant diagnozę būtina atkreipti dėmesį į anamnezę, į tai, kokios yra paciento gyvenimo sąlygas, kuriose jis praleidžia daugiausiai laiko, kokiomis gretutinėmis ligomis serga, kokius vaistus vartoja. Taigi, įvertinus visus šiuos dalykus, galima diagnozuoti ligą. Vis dėlto norint patikslinti diagnozę, būtini tam tikri tyrimai, kuriuos atlieka oftalmologas savo kabinete naudodamas oftalmologinę aparatūrą. Oftalmologas nustato ašarų sekreciją, pagal tam tikrus mėginius išsiaiškina, kiek laikosi ašarų plėvelė ir t. t. Nustatyti šį sutrikimą nėra sudėtinga. Kuo anksčiau bus nustatytas SAS ir pradėtas tinkamai gydyti, tuo sėkmingesni bus rezultatai, o ir pats gydymas taps lengvesnis.
Kokie būtų pagrindiniai šio sindromo gydymo principai ir maisto papildų vieta? Galbūt turime kokių nors naujų gydymo būdų?
Sausų akių sindromas rodo, jog akies ašarų plėvelė yra nevisavertė. Pati ašarų plėvelė susideda iš trijų sluoksnių – išorinio riebalinio, vidurinio vandeninio ir vidinio mucininio. Kai ji normali – visi šie sluoksniai puikiai atlieka savo funkcijas.
Riebalinis sluoksnis yra išorinis, jis apsaugo vandeninį sluoksnį nuo pernelyg greito išgaravimo. Vandeninio sluoksnio, plaunančio ragenos paviršių bei jį išlyginančio, suteikiančio optinę kokybę, sudėties pagrindas yra vandeninis tirpalas, kuriame, be vandens, yra daug medžiagų, baltymų ir kitų įvairių mediatorių, skatinančių taip pat ir uždegimo procesus. Trečiasis, mucininis, sluoksnis yra arčiausiai akies paviršiaus, t. y. arčiausiai akies epitelio, ir užtikrina jo vientisumą.
Sausų akių sindromo patogenezės mechanizmas gana aiškus. Pagrindinės priežastys, dėl kurių sutrinka ašarų plėvelės stabilumas, gali būti arba sumažėjusi sekrecija, arba didesnis plėvelės nugaravimas. Sekrecija dažniausiai sutrinka dėl vidinių priežasčių – vitamino A stokos, ašarų liaukų uždegimo pakitimų, pernelyg didelį nugaravimą lemia išorės veiksniai, todėl svarbiausia atkurti ašarų plėvelę ir užtikrinti, kad ji nugaruotų kuo mažiau.
Yra nemažai įvairių vaistų, kurie padeda normalizuoti ašarų plėvelės vientisumą. Anksčiau dažniausiai vartojamų preparatų trūkumas buvo tas, kad jie, nors ir atkurdavo ašarų plėvelę, neužtikrindavo riebalinio sluoksnio, kuris apsaugo plėvelę nuo garavimo, stabilumo (lipidams labai sudėtinga patekti į vandeninį sluoksnį). Taigi farmacijos kompanijos stengėsi sukurti tokį vaistą, kuris veiktų ir riebalinį sluoksnį.
Cationorm ir yra tas unikalus preparatas, pagamintas pagal visiškai naują technologiją. Jo veikimo mechanizmas gana sudėtingas. Cationorm esmė ta, kad sugebėta lipido lašelį suskaidyti į mažas smulkias daleles ir apgaubti jas tam tikra medžiaga, vadinama sarfaktantu, kuri užtikrina stabilumą. Šio apvalkalo paviršius padengtas katijonais, teigiamo krūvio dalelėmis. Kadangi akies paviršiaus krūvis neigiamas, o jį apgaubiančio lašelio mikrodalelės teigiamas, jos iškart limpa prie neigiamą krūvį turinčio akies paviršiaus ir išsiskaido. Šis lašelis patenka į riebalinį sluoksnį ir jį sutvirtina, kartu atsitaiso ir vandeninė ašarų plėvelės dalis. Prie akies paviršiaus prilipusios dalelės atkuria ir mucininį sluoksnį. Vadinasi, Cationorm yra vienintelis vaistas, kuris veikia visus tris ašarų plėvelės sluoksnius. Jo poveikio sistema pagrįsta unikalia katijonine nanoemulsija.
Taigi, pagrindiniai šio preparato ypatumai yra labai aiškūs: jis apsaugo plėvelės paviršių nuo nugaravimo ir dėl to ašarų plėvelė išsilaiko ilgiau, atkuria vandeninį sluoksnį, kitaip tariant – užtikrina vadinamąją osmokorekciją (visų medžiagų santykį) ir užpildo visus defektus, jeigu jų yra akies paviršiuje.
Kaip šis vaistas vartojamas?
Cationorm vartoti daug patogiau, nes jo tinkamumo laikas – net 3 mėnesiai, t. y. daug ilgesnis nei kitų dirbtinių ašarų. Gaminant šį preparatą nenaudojamas joks konservantas, o ilgą tinkamumą garantuoja vaisto buteliuko konstrukcija. Iš buteliuko išlašinus lašą, kuris patenka į akį, oras grįžta į buteliuką per specialų filtrą, apsaugantį nuo mikroorganizmų. Taigi, vaisto laikymo sąlygos yra labai geros. Buteliuko struktūra yra sudėtinga, patentuota. Vaistai į akį lašinami nuo 1 iki 4 kartų per dieną, priklauso nuo poreikio. Jeigu SAS išsivysto dėl lėtinėms ligomss gydyti vartojamų vaistų, Cationorm reikėtų vartoti nuolat. Taigi, be konservantų pagamintas Cationorm yra patogus vartoti bei puikiai ašarų plėvelę atkuriantis preparatas.
Lietuvos gydytojo žurnalas