Robertas Adomaitis, Algirdas Žalimas
Vilniaus universitetas, Medicinos fakultetas, Gastroenterologijos, nefrourologijos ir abdominalinės chirurgijos klinika
Vilniaus universiteto ligoninė Santariškių klinikos, Urologijos centras
Priešinės liaukos vėžys yra nekontroliuojamas adenokarcinomos ląstelių augimas priešinėje liaukoje. Ilgalaikiais stebėjimais paremtos analizės pateikė daugiau žinių apie natūralų priešinės liaukos vėžio vystymąsi ir ligos eigą. Dabar žinoma, kad nuo pirmųjų vėžinių ląstelių atsiradimo priešinėje liaukoje iki to momento, kai liga išplinta už organo ribų, gali praeiti daugiau nei 10 metų, o iki paciento mirties gali praeiti dar keletas metų. Dažniausiai ši diagnozė nustatoma vyresniems nei 50 metų vyrams.
Deja, priešinės liaukos vėžio diagnozė apima labai skirtingos histologinės struktūros navikų grupę, o pačių agresyviausių navikų eiga yra daug greitesnė. Didžiausias sergamumas priešinės liaukos vėžiu yra išsivysčiusiose pramoninėse šalyse Vakarų Europoje ir JAV. Naujų priešinės liaukos vėžio atvejų ir šios ligos sukeltų mirčių skaičius Lietuvoje nuolat didėja jau kelis dešimtmečius. Šiuo metu priešinės liaukos vėžys yra pati dažniausia Lietuvos vyrų onkologinė liga – 2007 m. užfiksuota daugiau nei 3,5 tūkst. naujų atvejų.
Tarp naujai diagnozuojamų priešinės liaukos navikų vėlyvų stadijų liga Lietuvoje iki 2006 metų sudarydavo daugiau nei pusę atvejų.
Vėlyvų stadijų išplitusio priešinės liaukos vėžio iki galo išgydyti neįmanoma. Kaip ir visų onkologinių ligų, taip ir priešinės liaukos vėžio sėkmingo gydymo galimybės visiškai priklauso nuo ankstyvo diagnozės nustatymo, t.y kai navikas dar neišplito už priešinės liaukos ribų. Kai navikas ankstyvos stadijos, vyras dažniausiai nejaučia jokių rimtesnių sveikatos sutrikimų, susijusių su šlapimo organų sistema, ir į gydytojus nesikreipia.
Todėl vienintelis būdas išvengti pavėluotos priešinės liaukos vėžio diagnozės yra ankstyvos diagnostikos programa, taikoma vyrams, kurie priskiriami tų, kuriems yra didžiausia rizika susirgti ankstyvos stadijos liga, amžiaus grupei.
Ankstyvos prostatos vėžio diagnostikos metodikos remiasi vėžio biocheminių žymenų ištyrimu. Pasaulyje yra pasiūlytas ne vienas priešinės liaukos vėžio žymuo (bendras PSA ir įvairios jo frakcijos, PCA3 ir kt.). Bendro PSA koncentracija kraujo serume yra plačiausiai šiuo metu pasaulyje naudojamas priešinės liaukos vėžio žymuo. Apie šį žymenį sukaupta daugiausia informacijos. Netyla diskusijos dėl PSA trūkumų, nes jam didelę įtaką turi priešinės liaukos dydis ir uždegimai, neseniai buvę lytiniai santykiai ir t.t. Nepaisant visų trūkumų, PSA koncentracijos kraujyje tyrimas yra vienintelis laboratorinis testas, kuris yra lengvai pritaikomas didelės apimties ankstyvos diagnostikos programose.
Prostatos tyrimas pirštu, ultragarsinis ar branduolinio magnetinio rezonanso tyrimas yra nepakankamai specifiški ankstyvai diagnostikai ar brangūs tyrimai. Šiuos tyrimus rekomenduojama atlikti ligos išplitimui patikslinti. Prostatos vėžio ankstyvos diagnostikos
programos, palyginti su šiuo metu jau pasaulyje vykdomomis storosios
žarnos, gimdos kaklelio bei krūties vėžių patikros programomis, yra pakankamai saugios ir efektyvios. Pirmas prostatos vėžio diagnostikos metu atliekamas PSA testas yra paprastas, nereikalauja nemalonių ir sudėtingų invazinių procedūrų.
Priešinės liaukos vėžio ankstyva diagnostika įgijo prasmę išplėtojus chirurginio bei spindulinio gydymo metodus, kuriais galima visiškai išgydyti pacientus. Laiku atliekamos diagnostikos galimybes labai pagerino PSA tyrimo įdiegimas, tačiau priešinės liaukos vėžio diagnozė gali būti patvirtinta tik atlikus prostatos biopsiją ir histologiškai ištyrus paimtus mėginius.
Urologinė pagalba Lietuvoje yra teikiama atsižvelgiant į Europos urologų asociacijos (EAU) diagnostikos ir gydymo rekomendacijas, kurios yra atnaujinamos kiekvienais metais. 2008
metų EAU rekomendacijose nurodoma, kad kol kas dar nėra surinkta pakankamai duomenų, jog PSA nustatymu paremtos plačios priešinės liaukos vėžio diagnostikos programos galėtų būti vienareikšmiškai rekomenduojamos.
Dabar jau žinoma, kad PSA tyrimu paremtos programos akivaizdžiai sumažina tikimybę, kad priešinės liaukos vėžys bus nustatytas, kai jau yra metastazių. PSA patikros naudą patvirtinantys duomenys iš Austrijos, Švedijos, JAV paskatino kitas šalis, tarp jų ir Lietuvą, pradėti vykdyti priešinės liaukos vėžio ankstyvos diagnostikos programas.
Po nuodugnių svarstymų bei taisymų, atsižvelgiant į sergamumo priešinės liaukos vėžiu didėjimą, 2006 metais Lieuvoje buvo pradėta įgyvendinti Lietuvos priešinės liaukos vėžio ankstyvos diagnostikos programa (LPLVADP), finansuojama Valstybinės ligonių kasos. Ši programa sukurta remiantis visuomenės ir valstybės interesu turimus finansinius resursus skirti sveikatos priežiūros paslaugoms, kurios leistų kiek įmanoma didesnei pacientų grupei suteikti gydymą, užtikrinantį geresnę gyvenimo kokybę. Todėl didžiausias dėmesys yra skirtas ankstyvų stadijų (dažniausiai besimptomiams) navikams išaiškinti, kad būtų galima taikyti efektyvius ir santykinai nebrangius priešinės liaukos vėžio gydymo metodus (chirurginį ar spindulinį gydymą). LPLVAD programa skirta 50–75 metų amžiaus vyrams. Tokia amžiaus grupė pasirinkta, nes yra nustatyta, kad vyresniems pacientams (ypač tiems, kurių numatoma gyvenimo trukmė neviršija 10 metų) radikalus priešinės liaukos vėžio gydymas yra susijęs su didesniu komplikacijų dažniu, o išgyvenamumo ir gyvenimo kokybės nepagerina.
Nors priešinės liaukos vėžys yra viena dažniausių onkologinių ligų, tačiau tikimybė, kad PSA pasitikrinti atėjusiam vyrui galiausiai bus nustatyta tokia diagnozė, neviršija 2 proc. Todėl informuoto paciento sutikimui dalyvauti patikroje yra skiriamas ypatingas dėmesys. Pacientas, prieš duodamas kraują PSA tyrimui atlikti, turi būti informuojamas, kad, paaiškėjus, kad kraujyje PSA koncentracija viršija nustatytą ribą, bus rekomenduotas tolesnis ištyrimas ir priešinės liaukos biopsija. Taip pat pacientui turi būti paaiškintos dažniausios tyrimų komplikacijos ir dabartinės priešinės liaukos vėžio gydymo galimybės bei jų įtaka gyvenimo kokybei.
Pacientams, kurie sutinka būti toliau tiriami, bendro PSA tyrimą vieną kartą per metus skiria pirminės sveikatos priežiūros gydytojai. Lietuvoje tolimesnis ištyrimas rekomenduojamas, jei PSA koncentracija viršija 3ng/ml. Ši riba pasirinkta, nes priešinės liaukos vėžio tikimybė esant tokiai PSA koncentracijai, jau viršija 25proc. ir galima prostatos biopsijos nauda atsveria biopsijos komplikacijų riziką. Pacientams, dėl padidėjusio PSA atsiųstiems tolimesniam ištyrimui, atliekama urologinė apžiūra, priešinės liaukos tyrimas pirštu ir echoskopu.
Po šių tyrimų urologas, esant reikalui, rekomenduoja priešinės liaukos biopsiją. Prostatos biopsijos sėkmingai atliekamos ambulatoriškai praktiškai visose Lietuvos ligoninėse, teikiančiose stacionarines urologines paslaugas, bei kai kuriose stambiose poliklinikose, kur dirba urologas ir yra biopsijoms tinkamas ultragarso aparatas. Trumpa Lietuvos priešinės liaukos vėžio ankstyvos diagnostikos programos veiksmų schema pateikta paveiksle.
Per 2006–2007 metus Lietuvos priešinės liaukos vėžio ankstyvos diagnostikos programos vykdymui panaudota per 10 mln. litų iš Privalomo sveikatos draudimo fondo lėšų. PSA bent vieną kartą pasitikrino beveik 164 tūkst. vyrų (43 proc. 50–75 metų vyrų), atlikta beveik 9,4 tūkst. priešinės liaukos biopsijų. Pagal LPLVADP nustatyti 3393 nauji prostatos vėžio atvejai, t.y. pusė visų per 2006–2007 metus nustatytų priešinės liaukos vėžio atvejų. Ši programa tapo viena sėkmingiausių iš Lietuvoje vykdomų onkologinių patikros programų.
Atlikus išsamesnę duomenų sergamumo priešinės liaukos vėžiu analizę po LPLVADP įvedimo, paaiškėjo, kad pirmaisiais vykdymo metais didesnių pakitimų naujų atvejų pasiskirstymo pagal stadijas statistikoje neįvyko, tačiau naujai diagnozuotų prostatos vėžio atvejų skaičius išaugo nuo 2005 iki 3123 atvejų per metus. 2007 m. anksčiau negu tikėtasi pastebėtas persilaužimas – vietiškai arba sistemiškai išplitusios ligos atvejų skaičius stabilizavosi, o daugėja tik ankstyvų stadijų priešinės liaukos vėžio atvejų.
Toks pasikeitimas leidžia manyti, kad Lietuvoje pasirinkta lanksti ankstyvos diagnostikos programos forma yra tinkama sprendžiant priešinės liaukos vėžio diagnostikos ir gydymo problemas.
Literatūra……………………………………………………………………………………………………..
1. EAU guidlines, 2008.
2. Aus G, Bergdahl S, Lodding P, Lilja H, Hugosson J. Prostate
Cancer Screening Decreases the Absolute Risk of Being
Diagnosed with Advanced Prostate Cancer – Results from
a Prospective, Population-Based Randomized Controlled
Trial. European Urology 51 (2007), 659–664.
3. Crawford E D, Abrahamsson P A. PSA-based Screening for
Prostate Cancer: How Does It Compare with Other Cancer
Screening Tests? European Urology 54 (2008) 262–273.
4. “Lietuvos priešinės liaukos vėžio ankstyvos diagnostikos
progrmos“ administravimo grupės 2006 , 2007
m.ataskaitos.
5. Lietuvos Valstybinės ligonių kasos duomenys.
6. Lietuvos vėžio registro duomenys.