Įvadas
Arterinė hipertenzija – tai globalinė problema, susijusi su didele gydymo ekonomine našta, ankstyvuoju sergamumu ir mirštamumu. Daugumai arterine hipertenzija sergančių pa-cientų reikalingas ilgalaikis medikamentinis gydymas, siekiant nuolatinės AKS kontrolės. Nors yra daug įvairių vaistų nuo hipertenzijos klasių, kalcio kanalų blokatoriams (KKB) tenka svarbus vaidmuo gydant hipertenziją, nes įrodytas jų saugumas ir efektyvumas. Yra pripažin-tas dihidropiridininių KKB patikimumas ir efek-tyvumas, siekiant rekomenduojamų tikslinio AKS lygių. Senesnės kartos dihidropiridininiai KKB, tokie kaip nifedipinas, felodipinas ir amlodipinas, dažnai sukelia nepageidaujamų poveikių, pvz., kulkšnelių edemą. Naujos kartos lipofilinisdihi-dropiridininis KKB lerkanidipinas rečiau sukelia šį nepageidaujamą poveikį. Be to, lerkanidipinas pasižymi naudingu širdį ir inkstus apsaugančiu poveikiu. Lerkanidipino monoterapija ar derinys su kitais antihipertenziniais vaistais efektyviai kontroliuoja AKS ir nesukelia reikšmingų nepageidaujamų poveikių.
Arterinė hipertenzija (AH) yra vyraujantis anks-tyvo sergamumo ir mirštamumo rizikos veiksnys. Nors gydant hipertenziją esama pažangių naujovių, šios ligos padariniai ir toliau neigiamai veikia visuomenės sveikatą ir gyvenimo trukmę. Hipertenzija yra ne tik plačiai paplitusi, bet dažnai lieka nediagnozuojama ir negydoma. Tokiu atveju AH lemia greitą kraujagyslių ligos progresavimą ir organų taikinių pažeidimą. Kad būtų išvengta daugybės hipertenzijos pavojų, yra kuriamos įvairios nacionalinės ir tarptautinės prevencijos ir gydymo strategijos. Nors ir esama nedidelių AH lasifikacijos skirtumų, rekomenduojama siekti normalių AKS duomenų tinkamomis gydymo priemonėmis. Nuolat skelbiama, kad efektyvi AKS kontrolė mažina insulto, miokardo infarkto, lėtinio širdies nepakankamumo, inkstų ligos ir sisteminės aterosklerozės riziką. Ilgalaikė AH kontrolė, naudojant gyvenimo būdo modi-fikavimostrategijąirmedikamentinįgydymą,yra labai naudinga. AH komplikacijų galima išvengti tik veiksmingai mažinant AKS ir palaikant normotenziją.
Gydytojams yra prieinami įvairių klasių vais-tai nuo hipertenzijos. Nors bet kokio laipsnio AH reikia gydyti, gretutinių ligų ir papildomų rizikos veiksnių buvimas skatina anksti imtis agresyvių priemonių. Vaistų nuo hipertenzijos parinkimas priklauso nuo paciento rizikos veiks-nių, gretutinių ligų ir esamų organų taikinių pažei-dimo simptomų. Dėl savo saugumo ir naudingo poveikio organams taikiniams dihidropiridininiai KKB yra veiksmingiausi KKB klasės preparatai, plačiai taikomi kaip patikimi vaistai nuo hipertenzijos. Dauguma klinikinių tyrimų įrodė dihidropiridininių KKB efektyvumą, apsaugant AH ir gretutinėmis kraujagyslių ligomis sergančių pacientų organus taikinius.
Tradiciniai senesni dihidropiridininiai KKB neretai sukelia tachikardiją, galvos skausmą ir kulkšnelių edemą. O trečiosios kartos dihidropiridininiai KKB (pvz., lerkanidipinas) daug rečiau sukelia šiuos nepageidaujamus poveikius.
Lerkanidipino klinikinė farmakologija
Siekiant atrasti naują dihidropiridininį KKB, kuris išsaugotų šios klasės vaistų efektyvumą, bet būtų saugesnis ir geriau toleruojamas, buvo sukurtas lerkanidipinas. Tai veiksmingas, ilgai veikiantis lipofilinisKKB,turintisvazoprotekciniųsavybių. Nors pusinės eliminacijos iš plazmos periodas yra trumpas, lerkanidipinas veikia il-gai. Tai rodo, kad vaistas kaupiasi kraujagyslių audinyje ir sukelia ilgalaikę reikšmingą vazodilataciją. Gydant dihidropiridininiais KKB greta AKS sumažėjimo galima simpatinė aktyvacija, kuri niveliuoja terapinį jų veiksmingumą. To-dėl klinikinėje praktikoje yra svarbu siekti AKS sumažėjimo, esant minimaliai refleksineisim-patinei aktyvacijai. Palyginamasis tyrimas rodo, kad iš pradžių vartojant felodipino ir lerkanidipino abu vaistai sukelia panašią simpatinę aktyvaciją. Tačiau, vartojant šių KKB ilgą laiką, tik felodipinas stimuliuoja simpatinę sistemą. Tai yra senesnės ir naujesnės kartos KKB skirtumas.
Lerkanidipinas labiau veikia kraujagysles nei širdį. Lerkanidipino lipofiliškumasleidžiajamkauptis ląstelių membranų fosfolipidiniame sluoksnyje. Dėl tokių savybių šis vaistas ima veikti palaipsniui, lėtai pasišalina iš kraujagyslių ląstelių membranos ir ilgam sumažina kraujo-spūdį. Nereikšmingas neigiamas inotropinis lerkanidipino poveikis yra papildomas jo priva-lumas, palyginti su kitais KKB. Antihipertenzinis lerkanidipino poveikis priklauso nuo periferinės vazodilatacijos ir kraujagyslių pasipriešinimo sumažėjimo. Kaip jau buvo minėta, AKS mažėjimas vartojant lerkanidipino nesukelia tachi-kardijos. Be to, jo vartojant, dažnas daugelio KKB nepageidaujamas poveikis – kulkšnelių edema – pasireiškia daug rečiau (1 ir 2 pav.). Nors tokio poveikio mechanizmas nėra visiškai aiškus, manoma, kad įtakos turi mažesnis skirtumas tarp kapiliarų ir venulių dilatacijos, mažesnis poveikis venoarteriniam refleksuiirkraujagysliųlaidumui– tai apsaugo nuo skysčių ekstravazacijos.
1 pav. Pretibialinio poodinio audinio (PPA) spaudimo bei kulkšnelės ir pėdos tūrio vidutinis padi-dėjimas, matuojant volumetriniu būdu, 60 lengvo ir vidutinio laipsnio AH sergančių pacientų ski-riant 10–20 mg/d. lerkanidipino ar 30–60 mg/d. nifedipino GITS.
2 pav. Amlodipinas po 2 savaičių sukelia reikšmingai daugiau kulkšnelių edemos atvejų lengva ar vidutinio sunkumo AH sergantiems pacientams, palyginti su lerkanidipinu.
Lerkanidipino antihipertenzinis efektyvumas
Lerkanidipino antihipertenzinis efektyvumas įrodytas klinikiniuose tyrimuose. Juose geriamojo lerkanidipino dozė, reikalinga tiksliniam AKS pasiekti, buvo 10–20 mg 1 k./d. Nors preliminarūs duomenys buvo paskelbti, remiantis trumpais (iki 16 sav. trukmės) tyrimais, tolimesni tyrimai patvirtino lerkanidipino efektyvumą, vartojant jo ilgiau. Nepalyginamieji lerkanidipino tyrimai nustatė jo ilgalaikį AKS mažinantį poveikį ir ilgą veikimo trukmę, todėl galima šį vaistą skirti vieną kartą per dieną.
Tyrimai, lyginantys lerkanidipiną su kitais KKB (t. y. nifedipinu, amlodipinu, felodipinu ir verapamiliu), parodė, kad lerkanidipinas taip pat ar stipriau mažina kraujo spaudimą. Be to, vartojant lerkanidipino būta mažiau nepa-geidaujamų poveikių. Palyginti su kitų klasių atstovais, lerkanidipinas yra panašiai efektyvus, kaip ir β adrenoblokatoriai, AKFI, ARB ir diuretikai: šiuose tyrimuose daugumai pacientų buvo pa-siektas tikslinis sistolinis ir diastolinis AKS. Lerka-nidipiną galima derinti su kitų klasių vaistais nuo hipertenzijos, ypač jei anksčiau vartoti vaistai veikia nepakankamai. Pvz., kruopščiai kontro-liuojami tyrimai parodė, kad lerkanidipinas siner-giškai veikia su hidrochlortiazidu ir AKFI (21).
Ypatingos pacientų grupės
Klinikiniai tyrimai parodė, kad lerkanidipinas (skiriamas vienas ar kartu su kitais vaistais nuo hipertenzijos) gali būti efektyvus pacientams, sergantiems didelio laipsnio, nekontroliuojama hipertenzija, taip pat gydymui atsparia hiper-enzija. Lerkanidipinas yra veiksmingas ir vyresniems pacientams, įskaitant izoliuotos sisto-linės hipertenzijos ligonius.
Keletas tyrimų parodė, kad lerkanidipinas efektyviai mažina AKS pacientų, sergančių gretu-tinėmis ligomis, kaip antai: diabetine nefropatija ir proteinurija, inkstų funkcijos nepakankamumu, dislipidemija, koronarine širdies liga, lėtiniu SN ir nutukimu. Taigi lerkanidipino antihipertenzinio poveikio spektras yra labai platus, apimantis įvairius pacientus ir įvairius rizikos laipsnius. Lerkanidipino poveikis gliukozės homeostazei yra neutralus arba naudingas. Klinikinių tyrimų duo-menys rodo, kad lerkanidipinas sukelia naudingų metabolinių ir hemodinaminių pokyčių paci-entams, sergantiems CD. Tyrimai rodo, kad ler-kanidipinas pasižymi nefroprotekciniu poveikiu, veikdamas per ląstelinius ir molekulinius ląstelės pažeidimo mechanizmus. Šios lerkanidipino sa-vybės leidžia galvoti apie gydymo šio KKB ir AKFI deriniu privalumus, gydant CD ir inkstų funkcijos nepakankamumu sergančius pacientus, juolab kad nedideliuose tyrimuose gydant lerkanidipinu lėtiniu inkstų funkcijos nepakankamumu sergan-čius pacientus buvo nustatytas inkstų funkcijos pagerėjimas. Be to, diabetine nefropatija ser-gantiems pacientams lerkanidipinas suma-žino albumino ekskreciją. Šie duomenys yra svarbūs keičiant ankstesnę nuomonę, kad dihi-dropiridininiai KKB gali neigiamai veikti inkstų funkciją. Senesnės kartos dihidropiridininiai KKB, tokie kaip nifedipinas, gali nepageidaujamai veikti inkstų hemodinamiką, selektyviai plėsda-mi aferentinę arteriolę ir neveikdami eferentinės arteriolės tonuso. Tačiau lerkanidipinas vienodai plečia aferentinę ir eferentinę arteriolę ir taip ma-žina intraglomerulinį spaudimą.
Kairiojo skilvelio hipertrofija(KSH)yrajautrusorganų taikinių pažeidimo ir padidėjusios kar-diovaskulinės rizikos žymuo. Todėl yra svarbu už-kirsti kelią KSH ir ją mažinti. Karštai diskutuojama, ar dihidropiridininiai KKB gali sukelti tokią pat KSH regresiją, kaip ir vaistai, blokuojantys renino ir angiotenzino sistemą. Šioje srityje padarytas naujas atradimas – lerkanidipinas stipriau mažina KSH negu ARB losartanas. Šie antiproliferacinio lerkanidipino poveikio duomenys verčia disku-tuoti apie papildomą kardioprotekcinį jo poveikį.
Lerkanidpino toleravimas
Nors dauguma dihidropiridininių KKB pa-sižymi panašiu antihipertenziniu poveikiu, jie yra skirtingai toleruojami. Tai patvirtinto Barrios ir kt., kurie atliko LAURA tyrimą ir nurodė, kad ler-kanidipinas yra geriau toleruojamas klinikinėje praktikoje negu daugelis kitų dihidropiridinių KKB. Atsitiktinių imčių klinikiniuose ir neklinikiniuose tyrimuose gydant lerkanidipinu pasireiškė mažai nereikšmingų nepageidaujamų poveikių, vaistas buvo gerai toleruojamas. Net ir tradiciniai dihi-dropiridininių KKB nepageidaujami poveikiai, kaip antai galvos skausmas ir širdies plakimas, pasireiškė daug rečiau, gydant lerkanidipinu. pa-lyginti su kitais dihidropiridininiais KKB, vartojant lerkanidipino kulkšnelių edema pasireiškė reikš-mingai rečiau (2 pav.). Visi šie stebėjimai rodo, kad lerkanidipinas yra gerai toleruojamas vaistas. Pomenopauzinio amžiaus moterys, sergančios AH ir gydytos lerkanidipinu, esant panašiam antihipertenziniam poveikiui daug rečiau nurodė kulkšnelių edemą negu gydytos amlodipinu.
Apibendrinimas
Arterinė hipertenzija kelia pavojų visuomenės sveikatai. Nors ši būklė yra kontroliuojama ir valdoma, ligos našta visuomenei išlieka didelė. Visiems pacientams, sergantiems AH, tiksliniai AKS turi būti pasiekti, derinant farmakologinius ir nefarmakologinius gydymo būdus. Šiuo metu gydoma įvairių grupių vaistais, kaip antai: diu-retikais, AKFI, ARB, β adrenoblokatoriais, KKB, tie-sioginiais vazodilatatoriais ir centrinio veikimo vaistais. Remiantis paciento charakteristika, gre-tutinių ligų buvimu ir tam tikros vaistų klasėsprivalumais (trūkumais) konkrečiam pacientui yra parenkamas optimalus gydymas. Svarbu pasiekti tikslinį AKS, norint apsaugoti organus taikinius ir išsaugoti pakankamą paciento sveikatai kraujotaką. Dihidropiridininiai KKB yra efektyvūs vaistai, gydant AH. Jų efekty-vumas (skiriant monoterapiją ar derinius su kitais vaistais) yra patvirtintas klinikiniuose tyrimuose. Tradiciniai dihidropiridininiai KKB sukelia nemažai nepageidaujamų poveikių. Be to, baiminamasi dėl jų galimo nepageidaujamo poveikio hemodinamikai, inkstų funkcijai ir simpatinei nervų sistemai. Moksliniai tyrimai padėjo atrasti ir pritaikyti klinikinėje praktikoje lerkanidipiną, kuris nepasižymi tokiais nepagei-daujamais poveikiais ar jų sukelia daug rečiau už kitus KKB. Klinikiniai ir eksperimentiniai tyrimai rodo, kad lerkanidipinas yra ne tik efektyvus ir saugus, bet ir gerai toleruojamas vaistas. Be to, dėl savo farmakologinių savybių lerkanidipinas gali teigiamai veikti širdies, inkstų ir kraujagyslių funkcijas. Dėl savo lipofiliškumo,laipsniškosvei-kimo pradžios ir ilgo veikimo lerkanidipinas už-tikrina reikiamą hemodinaminį atsaką sergant AH ir gretutine patologija. Vaisto efektyvumas ir geras toleravimas leidžia jo skirti daugeliui AH sergančių pacientų ir sumažinti šios ligos naštą visuomenei.
Parengė gyd. J. Klimušina