Rimtos lėtinės ligos, tokios kaip cukrinis diabetas, neturi būti kliūtis gyventi visavertį gyvenimą. „Sergantieji cukriniu diabetu neturėtų užsisklęsti savyje, jie turėtų naudotis visais gyvenimo teikiamais malonumais, taip pat ir atostogomis“, – įsitikinusi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Endokrinologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja gydytoja endokrinologė dr. Rita Šulcaitė.
Šiame straipsnyje – gydytojos patarimai, kaip tinkamai pasiruošti atostogoms, kad po jų sugrįžtume pilni jėgų ir sveikatos, o ne ligai paūmėjus.
Ką svarbu žinoti ir kaip tinkamai pasiruošti atostogoms? Koks turėtų būti būtinų daiktų sąrašas? Jei susiruošėte keliauti, savo ligai reikėtų skirti šiek tiek daugiau dėmesio ir pasirūpinti:
• Pakankamu insulino kiekiu, t.y. turėti jo daugiau, nenumatytiems atvejams (jei kelionė užtruktų ilgiau ar reikėtų papildomų insulino injekcijų).
• Pakankamų diagnostinių juostelių kiekiu, nes glikemiją gali tekti matuotis dažniau (aišku, nepamiršti glikemijos matavimo aparato).
• Sergantiesiems 1 tipo cukriniu diabetu ir tiems, kuriems šlapime gali atsirasti acetono, reikėtų įsigyti juostelių ketonams šlapime nustatyti. Jei acetono kiekis didėja ar blogėja bendra savijauta, nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą.
• Nepamiršti sergančiojo diabetu paso, išrašo iš medicininių dokumentų apie ligos eigą ir vartojamų vaistų.
• Visada rankiniame bagaže turėti angliavandenių turinčių produktų (saldainių, šokolado, sumuštinį ar vaisių), nes kelionėje mitybos režimas dažnai nebūna reguliarus.
• Sergantiesiems arterine hipertenzija pravartu turėti kraujospūdžio matavimo aparatą.
• Svarbu nepamiršti ir visų kitų kasdien vartojamų vaistų ir apskaičiuoti, kad jų užtektų kelionei.
• Visa tai reikėtų susidėti į atskirą rankinį bagažą (geriau šaltkrepšį) ir laikyti prie savęs, neatiduoti į bagažinę.
Ar iš savo praktikos galite pasakyti, kad po vasaros atostogų ligonių būklė pablogėja?
Dažniausiai po vasaros atostogų pacientų, kurie elgiasi protingai, būklė pagerėja. Atostogų metu reikia stengtis atsipalaiduoti psichologiškai, pamiršti visus neatliktus darbus. Reikėtų daugiau dėmesio skirti savijautai. Nepamiršti, kad padidėjus fiziniam krūviui (daugiau vaikštant, plaukiojant, dalyvaujant ekskursijose ir pan.) organizme geriau pasisavinama gliukozė ir todėl gali sumažėti jos kiekis kraujyje. Tokiems atvejams reikia turėti papildomų daug angliavandenių turinčių produktų.
Ar kartu keliaujantys žmonės turėtų žinoti, kad kaimynas serga diabetu?
Kelionėje šalia esantis asmuo (artimasis ar kelionės draugas) turėtų žinoti apie jūsų ligą ir pagrindines pagalbos priemones netikėtu atveju. Greitai blogėjančios būklės požymiai – didelis silpnumas, prakaitavimas, dezorientacija. Tai dažniausiai dėl hipoglikemijos, todėl sergančiajam reikia duoti ko nors saldaus, pamatuoti gliukozės kiekį kraujyje.
Ar kelionėse gliukozės kiekį reikia matuoti dažniau?
Kelionių metu vartojantiesiems insuliną tikslinga matuoti gliukozės kiekį kraujyje dažniau (4–7 kartus per dieną). Besigydantiems geriamaisiais gliukozės kiekį mažinančiais vaistais pakaktų pamatuoti 1–2 kartų per dieną. Prieš didesnį fizinį krūvį visada verta žinoti savo gliukozės kiekį kraujyje.
Galbūt šiuolaikiniai matuokliai turi privalumų? Koks tinkamiausias kelionėje?
Į kelionę geriausia pasiimti tą glikemijos matuoklį, prie kurio labiausiai žmogus pripratęs. Reikia atkreipti dėmesį, kad nebūtų pasibaigęs juostelių tinkamumo naudoti laikas. Geresni tie aparatai, kurie turi galimybę nustatyti glikemiją kraujo plazmoje.
Mitybos ypatumai vasarą. Ar yra patarimų, kokie produktai itin naudingi sergant šia liga?
Pagal naujausias rekomendacijas, sergantiesiems diabetu specialios dietos nėra. Svarbu maitintis racionaliai, nevartoti daug lengvai pasisavinamų angliavandenių. Mityba turėtų būti organizuota taip, kad bendras kalorijų skaičių būtų paskirstytas per 3 pagrindinius valgymus ir nedidelius 2–3 užkandžius tarp pusryčių, pietų ir vakarienės. Taip reikėtų maitintis ir atostogų metu. Dar geriau, jei atostogas išnaudotume savo mitybos ir fizinio krūvio įpročiams tobulinti. Vasarą ir padidėjus fiziniam aktyvumui reikia gerti daugiau skysčių (ne mažiau nei 2 litrus per dieną). Suaugusiam pacientui, kuriam nėra sunkaus širdies funkcijos nepakankamumo, patinimų, galima apskaičiuoti vidutinį skysčių poreikį 30 ml skysčių (įskaitant ir sriubas) padauginus iš kūno masės kilogramais. Kelionėse reikėtų vengti greitai gendančių, nežinomų produktų, kurie vėliau gali sukelti sveikatos sutrikimų ir „užtušuoti“ diabeto sukeltus ligos požymius.