Bazinė terapija
Nepaisant reikšmingos pažangos gydant astmą, klinikinėje praktikoje dažnai nepasiekiama efektyvios simptomų kontrolės. AIRE studijos duomenimis, vienas iš 5 gydomų nuo astmos pacientų teigė, kad yra gydomas neefektyviai.
Akivaizdu, kad ir aktyvus gydymas sudėtiniais inhaliaciniais preparatais neišsprendžia visų šios ligos kontrolės uždavinių. Tai verčia gydytojus ir ekspertus periodiškai peržiūrėti astmos gydymo algoritmus, standartus. Praėjusių
metų pabaigoje tarptautiniai ekspertai aprobavo naują Globalios astmos iniciatyvos (GINA) sutarimą, kurio lietuvišką redakciją 2007 m. vasario mėnesį patvirtino ir Lietuvos gydytojai. „Lietuvos sveikata“ jau rašė apie naujojoje GINA esančias suaugusiųjų astmos gydymo naujoves. Šiandien pristatome GINA/2006 m. poziciją dėl vaikų astmos diagnostikos ir gydymo. Bazine
astmos terapija šiuo metu visuotinai pripažinti inhaliaciniai kortikosteroidai, veikiantys esminį patogenezinį ligos mechanizmą – lėtinį kvėpavimo takų uždegimą.
Vilniaus universiteto Vaikų ligų klinikos gydytoja pulmonologė Violeta Radžiūnienė (nuotr.) sako, kad GINA/2006 atsisakyta vaikų, kaip ir suaugusiųjų, astmos terapijos skirstymo pagal sunkumo laipsnį. Vietoj jų apibrėžiami astmos kontrolės lygiai:
- kontroliuojama astma arba
- nekontroliuojama astma.
Orientaciniam astmos kontrolės įvertinimui naudojami standartizuoti pacientams skirti klausimynai. Vasario mėnesį Lietuvoje įsigaliojo astmos kontrolės įvertinimo klausimynas – testas vaikams nuo 4 iki 11 metų (vyresniems negu 12 m. vaikams ir suaugusiesiems toks klausimynas įdiegtas jau anksčiau).
Gydymo parinkimas
GINA/2006, kaip ir ankstesniuose šio Sutarimo leidimuose, bazine, svarbiausia, astmos gydymo priemone nurodomi inhaliaciniai kortikosteroidai (IKS). Jie yra pirmiausia pasirenkami vaistai esant vidutinio sunkumo ar sunkiai astmai. IKS mažomis dozėmis skiriama ir asmenims sergantiems lengva astma, kai kuriais atvejais alternatyva (ypač mažiems vaikams) gali būti leukotrienų antagonistai.
Anot gyd. V. Radžiūnienės, vaikui nustačius lengvą bronchų astmą skiriamas gydymas mažomis IKS dozėmis ar leukotrienų receptorių antagonistais, diagnozavus vidutinio sunkumo astmą rekomenduojama pradėti gydyti monoterapija vidutinėmis IKS dozėmis. Paskui pacientas stebimas ir:
- jei gydymas veiksmingas, tęsiamas iki visiškos simptomų kontrolės (išnykimo), palaipsniui vaisto dozę sumažinant (pakopa žemyn);
- jei gydymas nepakankamai efektyvus, IKS dozė didinama
Monoterapija ilgo veikimo beta 2 agonistais astmos ligoniams netaikoma: šių preparatų skiriama tik derinant su IKS. Sunki astma ar vidutinio sunkumo astmos paūmėjimas visada gydomi IKS ir ilgo veikimo beta 2 agonistų deriniu, tačiau paūmėjimui praėjus ir būklei stabilizavusis, po 3 mėn. galima bandyti pereiti prie IKS monoterapijos (pakopa žemyn). Gyd. V. Radžiūnienė sako, kad gydant astmą, ypač vaikų, nereikia „piktnaudžiauti“ sudėtiniais inhaliaciniais preparatais, nes beveik visiems ligoniams sergantiems lengva astmos forma ir daugeliui vidutinio sunkumo astmos ligonių užtenka gydymo vien IKS.
Orientaciniam astmos kontrolės įvertinimui galima pasiremti vadinamąja „dvejetų taisykle“.
Astma nekontroliuojama, jei:
- per savaitę ligoniui 2 ar daugiau kartų prireikia įkvėpti skubios pagalbos vaistų;
- per mėnesį 2 ar daugiau kartų ligonis naktį prabunda nuo astmos simptomų;
- per metus ligoniui gydytojas išrašo 2 ar daugiau pakuočių skubios pagalbos inhaliacinių medikamentų.
Gydymas vienu vaistu turi pranašumų:
- mažesnė nepageidaujamų poveikių rizika;
- nėra vaistų tarpusavio sąveikos;
- paprastesnis ir patogesnis gydymas (geresnė gyvenimo kokybė);
- farmakoekonominė nauda;
- gydymas psichologiškai priimtinesnis pacientui (vaikui) ir jo tėvams.
Pasak gyd. V. Radžiūnienės, Zalcburge vykusiame seminare astmos klausimais buvo pabrėžta psichologinių
gydymo aspektų svarba. Polipragmazija vengtina ir psichologiniais, ir farmakoekonominiais sumetimais. Įrodyta, kad vaistų vartojimas („komplainsas“) atvirkščiai
proporcingas paskirtų vaistų kiekiui.
Daugiau gydymo galimybių
Praėjusiais metais Lietuvos vaistų rinkoje pasirodė du nauji inhaliaciniai monopreparatai – kompanijos „Berlin Chemie“ milteliniai Easyhaler:
- kortikosteroido budezonido ir
- ilgo veikimo beta 2 agonisto formoterolio.
Anot gyd. V. Radžiūnienės, tai suteikia galimybę lanksčiau gydyti astmą, atsižvelgus į GINA/2006 rekomendacijas:
kai ligos kontrolei reikalinga tik monoterapija IKS, galima ligoniui skirti Neplit Easyhaler (budezonidum). Prireikus, gydymą galima papildyti DiffumaxEasyhaler (formoterolum), o pasiekus simptomų kontrolę, vėl grįžti prie monoterapijos IKS. Atskirų
inhaliatorių Easyhaler vartojimas sudaro galimybę varijuoti ir keisti gydymo intensyvumą, parinkti įvairias preparatų ir dozių kombinacijas ir taip pasiekti adekvatų ligos sunkumui atsaką, be reikalo nevartoti antrojo komponento.
Prietaisas Easyhaler yra paprastas naudoti, iš jo labai lengva įkvėpti (toks ir pavadinimas!), todėl jį noriai naudoja (ir moka naudotis) netgi vaikai nuo 6 metų.
Vilniaus universiteto Vaikų ligų klinikoje atliktas tyrimas parodė, kad Easyhaler inhaliatorius astma sergantys vaikai pasirenka pirmiausia.