Įvairios ligos, pasireiškiančios galvos svaigimu, gali būti gydomos vaistais, reabilitacinėmis fizinės terapijos priemonėmis, psichoterapija, kartais netgi taikomas chirurginis gydymas. Visais atvejais pirmiausia reikia nustatyti galvos svaigimo priežastį ir, kai įmanoma, ją gydyti specialiais vaistais. Tačiau neretai tenka pasitenkinti svaigimo simptomus mažinančiais medikamentais arba juos derinti su specifiniu gydymu.
Simptominiam gydymui vartojami kelių klasių vaistai, pasižymintys galvos svaigimą ir pykinimą slopinančiomis savybėmis. Vaisto ar jų derinio parinkimas priklauso nuo svaigimo intensyvumo ir trukmės, gretutinių ligų, įtariamos svaigimo priežasties, galimų nepageidaujamų reiškinių. Vienas iš universaliausių vaistų, vartojamų vertigo simptominiam gydymui, – betahistino dihidrochloridas. Tai saugus ir vertigo simptomus veiksmingai mažinantis preparatas, kuris klinikinėje praktikoje taikomas jau nuo 1968 metų daugelyje šalių. Betahistinas, veikdamas per histamino H1 ir H3 receptorius ir moduliuodamas histaminerginę transmisiją galvos smegenyse, gerindamas vidinės ausies kraujotaką, mažindamas endolimfos spaudimą, padeda įvairios kilmės periferinio vertigo atvejais. Jis skiriamas gydant Menjero ligą, vestibulinį neuritą, ūžesį ausyse (tinnitus), simptominį vestibulinį vertigo, kartu su repoziciniais manevrais ir vestibulinės reabilitacijos pratimais – gerybinį paroksizminį padėties svaigimą. Betahistinas nedidina kraujo spaudimo, gerai toleruojamas, nemigdo ir neslopina, vienodai gerai veikia skiriant 2 arba 3 kartus per dieną. Klinikiniais tyrimais nustatyta, kad, vartojant betahistino didesnėmis dozėmis, veiksmingai sumažėja galvos svaigimo priepuolių, o medikamentinis gydymas išlieka toks pat saugus.
2015 m. liepą pasaulyje, o šiemet – ir Lietuvoje pasirodė nauja betahistino dihidrochlorido forma – burnoje disperguojamos tabletės (ODT). Šios pažangesnės formos betahistinas pradeda rezorbuotis jau burnoje po kontakto su seilėmis, labai greitai ištirpsta ir pasižymi keletu privalumų tam tikroms pacientų grupėms: lengviau vartoti senyvo amžiaus arba gulintiems pacientams, patiriantiems pykinimą ir turintiems rijimo sutrikimų (nėra užspringimo pavojaus), kur kas patogesnis keliaujantiems ir aktyviems žmonėms (tablečių nereikia užsigerti vandeniu). Skiriant 24 mg ODT tabletes, didesnė vaisto dalis greitai patenka į kraujotaką ir pradeda veikti.
Prof. dr. Dalius Jatužis, VU MF Neurologijos ir neurochirurgijos klinika
Šaltinis: „Lietuvos gydytojo žurnalas“ Nr.2, 2016m.
