Žemės temperatūros kilimui pastaruoju metu skiriama labai daug dėmesio. Nustatyta, kad per pastaruosius 50 metų mūsų planetos paviršiaus temperatūra pakilo apie 0,8 °C. Atrodytų, toks pakilimas nėra labai reikšmingas, bet to pakanka sukelti didelius žmogaus sveikatos pakitimus [1]. Vienas ryškiausių padarinių būtų ekstremalių šiluminių įvykių, vadinamų karščio bangomis, pagausėjimas [2–4]. Karščio bangos – dažniausia visų su orais susijusių įvykių mirties priežastis Jungtinėse Amerikos Valstijose (įskaitant tornadus, uraganus ir žaibo smūgius) [5]. Pasaulyje karščio bangos 1980–2017 metais pateko į pirmąjį dažniausių mirties priežasčių dėl stichinių nelaimių dešimtuką. Nors apibrėžimai ir skiriasi, tačiau dažniausiai karščio bangomis vadinama temperatūra, kuri yra vidutiniškai 5 °C didesnė negu vidutinė aukščiausia temperatūra, nustatyta tą dieną, ir tokia išliekanti mažiausiai 5 dienas [6]. Dauguma tyrimų atskleidė didėjantį karščio bangų dažnį visame pasaulyje [7]. Pavyzdžiui, remiantis vienais skaičiavimais, dėl klimato kaitos vien 2015 metais buvo 175 mln. daugiau žmonių, paveiktų karščio bangų [7]. Karščio bangos žmogui pavojingos ne tik dėl perkaitimo rizikos, bet ir dėl padidėjusio asmenų, sergančių širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistemos sutrikimais, mirtingumo [6]. Viena sunkiausių Europos karščio bangų fiksuota 2003 metų rugpjūtį. Su ja siejamos 73 tūkst. asmenų mirčių [8]. Karščio bangos sukėlė reikšmingus mirtingumo protrūkius visame pasaulyje, įskaitant Čikagą (1995 metai) [9], Pakistaną (2015 metai) [12] ir Indiją (2014–2015 metai) [10, 11]. Ekstremalus karštis ir karščio bangos neigiamai veikia žmonių darbingumą, darbo efektyvumą, pasėlių augimą [14]. Manoma, kad ateityje pietinės pasaulio dalys taps tokios karštos, kad nebebus galima jose gyventi [15, 17]. Dėl to termoreguliacija yra būtina išgyvenimui. Palaikyti gerai hidratuotą būklę privaloma, tačiau iškyla problemų, nes tinkamo vartoti vandens atsargų pasaulyje mažėja. Mokslininkai prognozuoja, kad ateityje apie 10 proc. pasaulio populiacijos gali trūkti geriamojo vandens [18, 19]. Manoma, kad dalis žmonių, net ir turėdami prieigą prie vandens šaltinio, nėra gerai hidratuoti [20].
Šiame straipsnyje apžvelgiami klimato kaitos padariniai inkstų ligomis sergantiems pacientams. Inkstai atlieka svarbią funkciją išsaugojant kraujo tūrį, palaiko normalų arterinį kraujo spaudimą, ekstraląstelinį ir intraląstelinį osmoliališkumą. Viena svarbiausių inkstų funkcijų yra šlapimo koncentravimas, kuris sumažina skysčių praradimą, užtikrindamas azoto turinčių metabolitų pašalinimą. Deja, dėl didelio metabolinio darbo ir koncentruotų atliekų šalinimo inkstai yra labai jautrūs klimato kaitos sukeltoms ligoms. Tyrimais nustatyta, kad didėjanti aplinkos temperatūra yra susijusi su didesniu į skubiosios pagalbos skyrius besikreipiančių žmonių, kuriems sutrikusi inkstų funkcija, skaičiumi [21, 22].
Perkaitimas ir ūminiai inkstų sutrikimai
Ekstremalaus karščio padarinys yra perkaitimas. Taip atsitinka, kai žmogaus kūnas negali tinkamai kontroliuoti temperatūros, todėl išsivysto hipertermija (temperatūra siekia 40,6 °C). Hipertermijai būdingi simptomai yra kliedėjimas, sąmonės praradimas, traukuliai, daugybinis organų sutrikimas [5]. Perkaitimą gali sukelti karščio bangos, labai intensyvus sportas ar fizinis darbas šiltoje aplinkoje [24]. Fizinis perkaitimas dažniausiai nustatomas kariams, maratono bėgikams, kasyklų darbininkams ar ūkininkams [25–29]. Ši problema dažnesnė nutukusiems, senyvo amžiaus asmenims ar sergantiesiems cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis.
Perkaitimo simptomai gali skirtis sunkumu. Sunkiems simptomams priskiriami sąmonės sutrikimas, kliedėjimas, ūminis kepenų ar inkstų funkcijos sutrikimas.
Yra išskiriamos 2 ūminio inkstų funkcijos sutrikimo formos, pasireiškiančios dėl perkaitimo [24]. Viena forma pasireiškia labai padidėjusia kreatinino fosfokinazės koncentracija (>1 000 µ/l) (klasikinė rabdomiolizė) ir yra susijusi su hiperurikemija ir dehidratacijos požymiais. Ši forma dažnesnė įvykus fiziniam perkaitimui. Kitai formai būdinga normali ar saikiai padidėjusi kreatinino fosfokinazės koncentracija. Ši forma dažniau nustatoma esant epideminiams perkaitimams [24], jai būdingesnis ūminis inkstų kanalėlių pažeidimas su urinarine leukocitoze ir hematurija. Inkstų biopsijos rodmenys atskleidžia ūminį tubulointersticinį nefritą. Manoma, kad šios formos ūminį inkstų funkcijos sutrikimą lemia išemija, didelės temperatūros sukeltas oksidacinis stresas ir sumažėjęs intraląstelinis energijos kaupimas [30, 31].
Perkaitimas dažnai yra susijęs ir su elektrolitų disbalansu [24, 32]. Viename tyrime, kuriame dalyvavo 66 tiriamieji, patyrę fizinį perkaitimą, 91 proc. iš jų buvo diagnozuota ūminė inkstų liga, 53 proc. – hiponatremija, 71 proc. – hipokalemija, 59 proc. – hipofosfatemija, 51 proc. – hipokalcemija, 35 proc. – hipomagnezemija [32]. Labai maža kalio, fosforo, magnio koncentracija kraujo serume buvo susijusi su padidėjusiu šių elektrolitų išskyrimu su šlapimu dėl inkstų kanalėlių defekto bei prakaitavimu. Daliai šių pacientų buvo diagnozuota respiracinė alkalozė, sumažinanti serumo fosfatų kiekį, tačiau metabolinė acidozė buvo dažnesnė.
Nustatyta, kad apie 10–30 proc. asmenų, kuriems dėl perkaitimo išsivysto ūminis inkstų funkcijos sutrikimas, prireikia dializės [32]. Pasitaiko atvejų, kai dėl perkaitimo per kelis mėnesius išsivysto lėtinė inkstų liga ir lėtinis tubulointersticinis nefritas, nustatomas atliekant biopsiją [33, 34].
Per didelės šilumos sukelta nefropatija – lėtinės inkstų ligos priežastis
Pastaraisiais metais įvairiuose šiltųjų kraštų regionuose buvo nustatyta daug lėtinės inkstų ligos atvejų. Dažniausiai ši liga buvo diagnozuojama asmenims, dirbantiems lauke šviečiant karštai saulei [35]. Daugiausiai dėl aplinkos karščio pasireiškusių lėtinės inkstų ligos atvejų buvo nustatyta palei centrinės Amerikos Ramiojo vandenyno pakrantę, kur gausu besivystančių šalių, paplitusi žemės ūkio kultūra [36]. Įrodymų apie didelės aplinkos temperatūros ir lėtinės inkstų ligos ryšį yra nuo 1970 metų [38, 39]. Tai leido iškelti hipotezę, kad liga gali būti susijusi su globaliniu atšilimu [40].
Pateikiama daugiau įrodymų, kad LIL gali sukelti pasikartojantys ūminiai inkstų funkcijos sutrikimai dėl klinikinio ar subklinikinio perkaitimo [42]. Pastaruoju metu pranešta apie pakartotinius ūminius inkstų funkcijos sutrikimus cukranendrių laukuose dirbantiems asmenims būtent centrinės Amerikos regione [43–46]. Nors daugelis atvejų yra besimptomiai, kartais pasitaiko karščiavimas, leukocitozė, leukociturija, kai kuriais atvejais pacientams prireikia ir stacionarinio gydymo [47–49]. Pastarieji atvejai primena perkaitimą, nes turi panašias elektrolitų anomalijas, o biopsijos mėginyje stebimas ūminis intersticinis nefritas [47–49].
Eksperimentiniai tyrimai pagrindžia šią sąsają. Pasikartojantis šilumos stresas ir dehidratacija gali sukelti lėtinį uždegimą ir kanalėlių sutrikimą pelėms ir žiurkėms [50–52]. Tai tikriausiai yra susiję su padidėjusia vidine kūno temperatūra, hiperosmoliališkumu, vazopresino funkcijos sutrikimais, kanalėlių ir glomerulų funkcijos sutrikimais [50–52]. Klinikiniai tyrimai rodo, kad karštis ir dehidratacija skatina šlapimo koncentracijos didėjimą, jo pH mažėjimą ir gali didinti uratinių kristalų susiformavimą bei kanalėlių pažeidimą [53].
Ūminės inkstų ligos yra paplitusios viso pasaulio šiltuosiuose regionuose – Indijoje (Adhra Parešas), Šri Lankoje (centrinė šiaurės provincija), Meksikoje (Verakrusas), centrinėje Floridoje ir centrinėje Kalifornijoje [56–58]. Šiose šalyse taip pat diagnozuojama nemažai lėtinės inkstų ligos atvejų [59–61]. Didelį rūpestį kelia tai, kad šios epidemijos gali būti susijusios su didėjančia pasaulio temperatūra ir šilumos bangų skaičiumi.
Kiti šiluminio streso padariniai inkstams: akmenys ir infekcijos
Pastaraisiais metais daugiau nustatoma inkstų akmenligės atvejų [62]. Manoma, kad tai lemia su klimato kaita susijęs aplinkos temperatūros didėjimas [63]. Šiluminis stresas ir dehidratacija skatina šlapimo koncentracijos didėjimą ir šlapimo tūrio mažėjimą. Tai sudaro palankias sąlygas akmenims formuotis [64]. Manoma, kad jei klimatas ir toliau šils, Jungtinėse Amerikos Valstijose su aplinkos temperatūra siejamų inkstų akmenligės atvejų padaugės ne tik pietiniuose, bet ir šiauriniuose regionuose [63]. Eksperimentiniai tyrimai rodo, kad dėl didelės aplinkos temperatūros poveikio daugiau gaminama šlapimo rūgšties, kuri, koncentruojantis šlapimui, iškrinta kristalais [64].
Šiltėjantis klimatas ir dėl to sumažėjusi hidratacija didina šlapimo takų infekcijos riziką. Naujausi tyrimai rodo, kad, padidinus kasdien suvartojamo vandens kiekį, padidėja šlapimo tūris ir sumažėja šlapimo takų infekcijos rizika [65].
Gaivieji gėrimai ir karščio sukelti inkstų pažeidimai
Gaiviųjų gėrimų sudėtyje yra fruktozės – cukraus, kuris, metabolizuojamas inkstuose, gali sukelti šio organo vietinį kanalėlių funkcijos sutrikimą, uždegimą [66]. Naujausių tyrimų duomenimis, gausiai vartojami gaivieji gėrimai gali padidinti ūminio ir lėtinio inkstų funkcijos sutrikimo išsivystymo riziką [67]. Eksperimentiniuose tyrimuose su graužikais nustatyta, kad dehidratavusioms žiurkėms rehidratacijai skiriant gaiviųjų gėrimų, reikšmingai padidėja inkstų funkcijos sutrikimų išsivystymo dažnis [51, 68]. Nustatyta, kad fruktozė didina vazopresino išskyrimą. Tai irgi didina inkstų pažaidos riziką [51, 69]. Klinikiniuose tyrimuose pastebėta, kad sveikiems asmenims po mankštinimosi, pakilus didesnei aplinkos temperatūrai, gaivieji gėrimai gali sukelti inkstų pažeidimą (padidėja inkstų pažeidimo žymenys [70], nors epidemiologiniai tyrimai iki šių dienų nerado jokių asociacijų.
Papildomas toksinių medžiagų poveikis
Remiantis šiuo metu turimais duomenimis, manoma, kad šiluma dėl dehidratacijos gali skatinti natūralių ir sintetinių toksinių medžiagų koncentracijos didėjimą inkstuose. Tai turi įtaiką inkstų pažaidai. Medžiagos, kurių koncentracija tokiais atvejais gali didėti, yra sunkieji metalai, nefrotoksiniai žemės ūkio chemikalai, tabakas, naudojami vaistai nuo uždegimo. Šioje srityje atliekama ir daugiau detalesnių tyrimų.
Apibendrinimas
Inkstai atlieka svarbų vaidmenį saugodami organizmą nuo perkaitimo, tačiau jie patys nėra atsparūs žalingam didelės temperatūros poveikiui. Perkaitimas ir dehidratacija gali sukelti tiek ūminį, tiek lėtinį inkstų funkcijos sutrikimą, elektrolitų disbalansą, padidinti inkstų akmenligės ir šlapimo takų uždegiminių / infekcinių ligų riziką. Tęsiantis visuotiniam atšilimui, būtina dėti visas pastangas, siekiant užtikrinti tinkamą hidrataciją ir vengti perkaitimo. Tai labai aktualu pačiose pažeidžiamiausiose visuomenės grupėse, kurioms gresia perkaitimas. Turi būti atnaujinamos rekomendacijos ir peržiūrimos įspėjamosios karščio sistemos darbovietėse, skatinamos visuomenės sveikatos švietimo iniciatyvos [71, 72]. Svarbiausia, moksliniais tyrimais turėtų būti siekiama išsiaiškinti, kaip sulėtinti, sustabdyti globalinį atšilimą.
Parengta pagal Johnson, Richard J, et al. Climate Change and the Kidney. Annals of Nutrition and Metabolism, vol. 74, no. Suppl 3, 2019, p. 38+. Gale Academic OneFile, Accessed 19 Nov. 2020.
Eglė Stanišauskytė
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos fakultetas
LITERATŪRA
1. Global Climate Change and Human Health. San Francisco: Jossey-Bass; 2015.
2. Fischer EM, Knutti R. Anthropogenic contribution to global occurrence of heavy precipitation and high temperature extremes. Nat Clim Chang. 2015; 5(6): 560–4.
3. Meehl GA, Tebaldi C. More intense, more frequent, and longer lasting heat waves in the 21st century. Science. 2004 Aug; 305(5686): 994–7.
4. Rahmstorf S, Coumou D. Increase of extreme events in a warming world. Proc Natl Acad Sci USA. 2011 Nov; 108(44): 17905–9.
5. Luber G, McGeehin M. Climate change and extreme heat events. Am J Prev Med. 2008 Nov; 35(5): 429–35.
6. The Lancet. Heatwaves and health. Lancet. 2018 Aug; 392(10145): 359.
7. Watts N, et al. The Lancet Countdown on health and climate change: from 25 years of inaction to a global transformation for public health. Lancet. 2018 Feb; 391(10120): 581–630.
8. Robine JM, et al. Death toll exceeded 70,000 in Europe during the summer of 2003. C R Biol. 2008 Feb; 331(2): 171– 8.
9. Dematte JE, et al. Near-fatal heat stroke during the 1995 heat wave in Chicago. Ann Intern Med. 1998 Aug; 129(3): 173– 81.
10. Mahant S. The evaluation and management of heat injuries in an intensive care unit. Indian J Crit Care Med. 2015 Aug; 19(8): 479– 83.
11. Anonymous. India Heat Wave Kills More Than 1,400; Temperatures Soar To 118 Degrees, Associated Press, 2015. Available from: https://weather.com/news/news/india-heatwave-latest-news.
12. Dearden L. Karachi heat wave: Death toll tops 1,000 as government and electricity company trade blame: The Independent, 2015. Available from: http://www.independent.co.uk/news/world/asia/pakistan-heatwave-death-toll-tops-1000-as-governmentand-electricity-company-tradeblame-10344719.html.
13. Dally M, et al. The impact of heat and impaired kidney function on productivity of Guatemalan sugarcane workers. PLoS One. 2018 Oct; 13(10):e0205181.
14. Friel S. Climate change, food insecurity and chronic diseases: sustainable and healthy policy opportunities for Australia. N S W Public Health Bull. 2010 May-Jun; 21(5–6): 129–33.
15. Kang S, Eltahir EA. North China Plain threatened by deadly heatwaves due to climate change and irrigation. Nat Commun. 2018 Jul; 9(1): 2894.
16. Pal JS, Eltahir EA. Future temperature in southwest Asia projected to exceed a threshold for human adaptability. Nat Clim Chang. 2016; 6(2): 197–200.
17. Im ES, Pal JS, Eltahir EA. Deadly heat waves projected in the densely populated agricultural regions of South Asia. Sci Adv. 2017 Aug; 3(8):e1603322.
18. Vörösmarty CJ, Green P, Salisbury J, Lammers RB. Global water resources: vulnerability from climate change and population growth. Science. 2000 Jul; 289(5477): 284–8.
19. Kummu M, Ward PJ, de Moel H, Varis O. Is physical water scarcity a new phenomenon? Global assessment of water shortage over the last two millennia. Environ Res Lett. 2010; 5: 034006.
20. Morin C, et al. Fluid intake patterns of children and adolescents: results of six Liq.In7 national cross-sectional surveys. Eur J Nutr. 2018 Jun; 57(Suppl 3): 113– 23.
21. Borg M, Bi P, Nitschke M, Williams S, McDonald S. The impact of daily temperature on renal disease incidence: an ecological study. Environ Health. 2017 Oct; 16(1): 114.
22. Borg M, et al. Using the excess heat factor to indicate heatwave-related urinary disease: a case study in Adelaide, South Australia. Int J Biometeorol. 2019 Apr; 63(4): 435–47.
23. Tawatsupa B, Lim LL, Kjellstrom T, Seubsman SA, Sleigh A, Study Team TC; Thai Cohort Study Team. Association between occupational heat stress and kidney disease among 37,816 workers in the Thai Cohort Study (TCS). J Epidemiol. 2012; 22(3): 251–60.
24. Hart GR, et al. Epidemic classical heat stroke: clinical characteristics and course of 28 patients. Medicine (Baltimore). 1982 May; 61(3): 189–97.
25. Adams T, et al. Exertional heat stroke. Br J Hosp Med (Lond). 2012 Feb; 73(2): 72–8.
26. Bedno SA, et al. Exertional heat illness among overweight U.S. Army recruits in basic training. Aviat Space Environ Med. 2010 Feb; 81(2): 107–11. 27 Casa DJ, Armstrong LE, Ganio MS, Yeargin SW. Exertional heat stroke in competitive athletes. Curr Sports Med Rep. 2005 Dec; 4(6): 309–17.
27. Goforth CW, Kazman JB. Exertional heat stroke in navy and marine personnel: a hot topic. Crit Care Nurse. 2015 Feb; 35(1): 52–9.
28. Staal Wästerlund D. Managing heat in agricultural work: increasing worker safety and productivity by controlling heat exposure. Forestry Working Paper. Rome, Food and Agricultural Organization of the United Nations. 2018; 1: 1–67.
29. Zager RA, Altschuld R. Body temperature: an important determinant of severity of ischemic renal injury. Am J Physiol. 1986 Jul; 251(1 Pt 2):F87–93.
30. Zager RA. Hyperthermia: effects on renal ischemic/reperfusion injury in the rat. Lab Invest. 1990 Sep; 63(3): 360–9.
31. Satirapoj B, Kongthaworn S, Choovichian P, Supasyndh O. Electrolyte disturbances and risk factors of acute kidney injury patients receiving dialysis in exertional heat stroke. BMC Nephrol. 2016 Jun; 17(1): 55.
32. Kew MC, Abrahams C, Levin NW, Seftel HC, Rubenstein AH, Bersohn I. The effects of heatstroke on the function and structure of the kidney. Q J Med. 1967 Jul; 36(143): 277– 300.
33. Kew MC, Abrahams C, Seftel HC. Chronic interstitial nephritis as a consequence of heatstroke. Q J Med. 1970 Apr; 39(154): 189– 99.
34. Johnson RJ, Wesseling C, Newman LS. Epidemic Chronic Kidney Disease in Agricultural Communities. N Engl J Med. Forthcoming 2019.
35. Correa-Rotter R, Wesseling C, Johnson RJ. CKD of unknown origin in Central America: the case for a Mesoamerican nephropathy. Am J Kidney Dis. 2014 Mar; 63(3): 506– 20.
36. Wesseling C, et al. Mesoamerican nephropathy: geographical distribution and time trends of chronic kidney disease mortality between 1970 and 2012 in Costa Rica. Occup Environ Med. 2015 Oct; 72(10): 714–21.
37. Crowe J, Nilsson M, Kjellstrom T, Wesseling C. Heat-related symptoms in sugarcane harvesters. Am J Ind Med. 2015 May; 58(5): 541– 8.
38. Crowe J, Wesseling C, Solano BR, Umaña MP, Ramírez AR, Kjellstrom T, et al. Heat exposure in sugarcane harvesters in Costa Rica. Am J Ind Med. 2013 Oct; 56(10): 1157– 64.
39. Glaser J,et al. Climate Change and the Emergent Epidemic of CKD from Heat Stress in Rural Communities: The Case for Heat Stress Nephropathy. Clin J Am Soc Nephrol. 2016 Aug; 11(8): 1472–83.
40. Diaz HF, et al. Increasing Heat Stress, Kidney Disease, and Possible Connection to Climate Change in Selected Regions of Central America. Clim Change. Forthcoming 2019.
41. Johnson RJ. Pro: Heat stress as a potential etiology of Mesoamerican and Sri Lankan ne
42. phropathy: a late night consult with Sherlock Holmes. Nephrol Dial Transplant. 2017 Apr; 32(4): 598–602.
43. García-Trabanino R, et al. Heat stress, dehydration, and kidney function in sugarcane cutters in El Salvador–A cross-shift study of workers at risk of Mesoamerican nephropathy. Environ Res. 2015 Oct; 142: 746–55.
44. Wesseling C, et al. Heat stress, hydration and uric acid: a cross-sectional study in workers of three occupations in a hotspot of Mesoamerican nephropathy in Nicaragua. BMJ Open. 2016 Dec; 6(12): e011034.
45. Solis Zepeda GA. Impacto de las medidas preventivas para evitar el deterioro de la función renal por el Síndrome de Golpe por Calor en trabajadores agrícolas del Ingenio San Antonio del Occidente de Nicaragua, Ciclo Agrícola 2005–2006. Internal Medicine Department. León: Universidad Nacional Autonoma de Nicaragua; 2007.
46. Sorensen CJ, et al. Risk Factors and Mechanisms Underlying Cross-shift Decline in Kidney Function in Guatemalan Sugarcane Workers. J Occup Environ Med. 2019 Mar; 61(3): 239–50.
47. Fischer RS, et al. Clinical Evidence of Acute Mesoamerican Nephropathy. Am J Trop Med Hyg. 2017 Oct; 97(4): 1247–56.
48. Fischer RS, et al. Clinical markers to predict progression from acute to chronic kidney disease in Mesoamerican nephropathy. Kidney Int. 2018 Dec; 94(6): 1205–16.
49. Fischer RS, et al. Early detection of acute tubulointerstitial nephritis in the genesis of Mesoamerican nephropathy. Kidney Int. 2018 Mar; 93(3): 681– 90.
50. Roncal Jimenez CA, et al. Fructokinase activity mediates dehydrationinduced renal injury. Kidney Int. 2014 Aug; 86(2): 294–302.
51. García-Arroyo FE, et al. Rehydration with soft drink-like beverages exacerbates dehydration and worsens dehydration-associated renal injury. Am J Physiol Regul Integr Comp Physiol. 2016 Jul; 311(1): R57–65.
52. García-Arroyo FE, et al. Vasopressin Mediates the Renal Damage Induced by Limited Fructose Rehydration in Recurrently Dehydrated Rats. Int J Biol Sci. 2017 Jul; 13(8): 961–75.
53. Roncal-Jimenez C, et al. Heat Stress Nephropathy From Exercise-Induced Uric Acid Crystalluria: A Perspective on Mesoamerican Nephropathy. Am J Kidney Dis. 2016 Jan; 67(1): 20–30.
54. Roncal-Jimenez CA, Sato Y, Milagres T, Andres Hernando A, García G, Bjornstad P, et al. Experimental heat stress nephropathy and liver injury are improved by allopurinol. Am J Physiol Renal Physiol. 2018 Sep; 315(3):F726– 33.
55. Sánchez-Lozada LG,et al. Kidney Injury from Recurrent Heat Stress and Rhabdomyolysis: Protective Role of Allopurinol and Sodium Bicarbonate. Am J Nephrol. 2018; 48(5): 339–48.
56. Mix J, Elon L, Vi Thien Mac V, Flocks J, Economos E, Tovar-Aguilar AJ, et al. Hydration Status, Kidney Function, and Kidney Injury in Florida Agricultural Workers. J Occup Environ Med. 2018 May; 60(5):e253– 60.
57. Moyce S, Mitchell D, Armitage T, Tancredi D, Joseph J, Schenker M. Heat strain, volume depletion and kidney function in California agricultural workers. Occup Environ Med. 2017 Jun; 74(6): 402–9.
58. Badurdeen Z, et al. Chronic kidney disease of uncertain etiology in Sri Lanka is a possible sequel of interstitial nephritis! Clin Nephrol. 2016; 86(13): 106–9.
59. Wijetunge S, et al. Endemic chronic kidney disease of unknown etiology in Sri Lanka: correlation of pathology with clinical stages. Indian J Nephrol. 2015 SepOct; 25(5): 274–80.
60. Mendoza-González MF, et al. . Prevalencia de Enfermedad Renal Crónica en una Población de Alto Riego. Tierra Blanca, Veracruz, México: Memorias Convención Internacional de Salud Pública Havana, Cuba, Cuba Salud.; 2012.
61. Ganguli A. Uddanam Nephropathy/Regional Nephropathy in India: Preliminary Findings and a Plea for Further Research. Am J Kidney Dis. 2016 Sep; 68(3): 344–8.
62. Stamatelou KK, et al. Time trends in reported prevalence of kidney stones in the United States: 1976-1994. Kidney Int. 2003 May; 63(5): 1817–23.
63. Brikowski TH, Lotan Y, Pearle MS. Climaterelated increase in the prevalence of urolithiasis in the United States. Proc Natl Acad Sci USA. 2008 Jul; 105(28): 9841–6.
64. Borghi L, Meschi T, Amato F, Novarini A, Romanelli A, Cigala F. Hot occupation and nephrolithiasis. J Urol. 1993 Dec; 150(6): 1757–60.
65. Hooton TM,et al. Effect of Increased Daily Water Intake in Premenopausal Women With Recurrent Urinary Tract Infections: A Randomized Clinical Trial. JAMA Intern Med. 2018 Nov; 178(11): 1509–15.
66. Cirillo P, Gersch MS, Mu W, Scherer PM, Kim KM, Gesualdo L, et al. Ketohexokinasedependent metabolism of fructose induces proinflammatory mediators in proximal tubular cells. J Am Soc Nephrol. 2009 Mar; 20(3): 545–53.
67. Shoham DA,et al. Sugary soda consumption and albuminuria: results from the National Health and Nutrition Examination Survey, 1999-2004. PLoS One. 2008; 3(10):e3431.
68. Milagres T, et al. Rehydration with fructose worsens dehydration-induced renal damage. BMC Nephrol. 2018 Jul; 19(1): 180.
69. Roncal-Jimenez CA, et al. Effects of exogenous desmopressin on a model of heat stress nephropathy in mice. Am J Physiol Renal Physiol. 2017 Mar; 312(3):F418–26.
70. Chapman CL, Johnson BD, Sackett JR, Parker MD, Schlader ZJ. Soft drink consumption during and following exercise in the heat elevates biomarkers of acute kidney injury. Am J Physiol Regul Integr Comp Physiol. 2019 Mar; 316(3):R189–98.
71. Toloo GS, Fitzgerald G, Aitken P, Verrall K, Tong S. Are heat warning systems effective? Environ Health. 2013 Apr; 12(1): 27.
72. Mayrhuber EA, Dückers ML, Wallner P, Arnberger A, Allex B, Wiesböck L, et al. Vulnerability to heatwaves and implications for public health interventions – A scoping review. Environ Res. 2018 Oct; 166: 42–54.
