Jurgita Knašienė
LSMU MA Geriatrijos klinka
Stresas – žmogaus fiziologinės ir psichinės įtampos būsena, kurią sukelia išoriniai ir vidiniai dirgikliai. Tai natūrali organizmo reakcija ir į vidinį, ir į išorinį, teigiamą ir neigiamą dirginimą. Būdamas įprastiniu mūsų gyvenimo reiškiniu, stresas skatina veiklumą, išradingumą, kūrybiškumą. Ilgai trunkantis nekontroliuojamas stresas išsekina psichiką bei imuninę organizmo sistemą ir gali tapti įvairių ligų priežastimi. Tiek fizinis, tiek ir emocinis stresas sukelia streso hormonų – katecholaminų ir gliukokortikoidų – išsiskyrimą; pastarieji kaip mediatoriai dalyvauja mobilizuojant substratus energijos gamybai ir skeleto bei širdies raumenų veiklos intensyvinimui. Tačiau jų perteklius lemia magnio netekimą ir inaktyvavimą, gali sąlygoti širdies ir kraujagyslių ligas (ŠKL), įskaitant ir trombozes bei aritmiją, ypač tais atvejais, kai dėl nesubalansuotos mitybos su maistu gaunama per mažai magnio (Mg), o Mg koncentracija serume ir audiniuose nepakankama.
Kas paskatina stresą
Stresas dažnai apibūdinamas kaip neatitikimas tarp išorės keliamų reikalavimų ir asmens galimybių adekvačiai į juos reaguoti. Dėl to gali kilti psichologinių ir fiziologinių sutrikimų. Manoma, kad sveikatai itin žalingas nuolatinis stresą keliančių veiksnių – stresorių – poveikis. Pagal Selye (1974) teoriją, lėtinis stresas ilgainiui išsekina adaptacinius mechanizmus, mažėja organizmo geba išsaugoti sveikatą. McEwen (1998) įvedė alostazės ir alostatinio krūvio sąvokas. Alostazė – tai adaptacinis procesas, apimantis ir fiziologinius pokyčius, palaikančius homeostazę organizmo sistemose. Ilgalaikė adaptacija turi savo „kainą“, t. y. Sukelia tam tikro laipsnio organizmo „susidėvėjimą“. Tai vadinama alostatiniu krūviu. Alostatinis krūvis gali lemti psichikos ar somatinių funkcijų sutrikimus arba ligas. Į stresą reaguojama įvairiai: skiriamos keturios pagrindinės streso simptomų grupės:
. Emocinės reakcijos: depresija, susirūpinimas, susierzinimas, pyktis, nerimas, baimė, nusivylimas, pasimetimas ir kt.
. Mąstymo reakcijos: padidėjusi savikritika, įkyrios/neigiamos mintys, nedėmesingumas, išsiblaškymas, nesugebėjimas susikaupti, sulėtėjusi galvosena.
. Psichofiziologinės reakcijos: padažnėjęs pulsas, padidėjęs prakaitavimas, galvos, širdies arba skrandžio skausmai, silpnumas, pykinimas, kūno skysčių sudėties ir medžiagų apykaitos pokyčiai (padidėjęs gliukozės, leukocitų kiekis, sumažėjęs kraujo krešėjimas ir kt.).
. Elgesio reakcijos: polinkis į alkoholizmą, polinkis į intensyvią gestikuliaciją arba sąstingį ir kt.
Stresas darbe ir šeimoje
Stresą lemia ne vien tik išoriniai veiksniai, kaip antai: intensyvus fizinis ar protinis darbas, darbo ir poilsio režimo nesilaikymas, dideli informacijos srautai, nesaugumo jausmas, rūpesčiai, nuolatinė skuba, nemokėjimas planuoti laiko ir numatyti prioritetų. Stresą darbe sukelia perkrova, laiko stoka, bloga vadovavimo kokybė, nesaugi organizacijos aplinka, nesugebėjimas suderinti įpareigojimų ir atsakomybės, nesaugumo jausmas, vaidmenų konfliktai, organizacijos ir asmens vertybių neatitikimas, frustracija, bendravimo veiksniai, organizacijos struktūra ir mikroklimatas.Stresas darbe – vis dažniau analizuojama lėtinio streso forma. Didžiausią įtampą darbe lemia dideli darbo reikalavimai, maža galimų sprendimų laisvė ir maža socialinė parama. Duomenys, įrodantys darbo streso žalą organizmui, gali būti skiriami į tris grupes. Pirmieji apima darbo įtampą bei pastangų ir atlygio disbalansą, antroji duomenų grupė leidžia teigti, kad toks darbo rodiklis kaip maža sprendimų laisvė lemia jau minėtą neigiamą ryšį tarp socioekonominės padėties ir ŠKL dažnumo. Trečios grupės duomenys – tai nustatytas ryšys tarp streso darbe ir ikiklinikinės aterosklerozės žymenų. Dažniausiai analizuojant stresą darbe naudojami du modeliai. Darbo įtampos modelyje įtampos darbe mastą lemia darbo reikalavimų dydis ir laisvės priimti sprendimus lygis.
Pastangų ir atlygio disbalanso modelyje pastangos didėja priklausomai nuo išorinių reikalavimų ir didėjant asmeniniam įsipareigojimui; atlygis gali būti vertinamas pinigine išraiška, pripažinimu, prestižu, socialinio saugumo garantijomis arba karjeros galimybėmis. Didelės pastangos ir mažas atlygis lemia darbo disbalansą. Lėtinis stresas, sukeliamas įtampos tarp sutuoktinių, taip pat pasižymi akivaizdžiu patofiziologiniu poveikiu. Kaip pavyzdį galima pateikti Orth-Gomer ir bendr. (2000) tyrimą, kuriame analizuotas miokardo infarktu persirgusių moterų penkerių metų trukmės stebėjimo laikotarpis. Pastebėta, kad pasikartojantys kardiologinio pobūdžio sutrikimai buvo dažnesni moterims, jaučiančioms įtampą šeimoje.
Neseniai atliktas tyrimas, kuriuo įrodyta, kad stresas šeimoje turi aterogeninį poveikį: nustatyta, kad ikiklinikinė aterosklerozė labiau paplitusi stresą šeimoje patiriančių sveikų moterų grupėje, lyginant su moterimis, patenkintomis savo santuoka.
A tipo asmenybės pažeidžiamesnės
Reagavimas į stresines situacijas labai priklauso nuo individualių žmogaus savybių, charakterio.
Streso atveju pirmiausia sprendžiama apie situacijos grėsmingumą ir tikimybę ką nors svarbaus prarasti. Pavyzdžiui, pakankamų adekvataus reagavimo galimybių suvokimas gali sumažinti suvokiamą situacijos grėsmingumą. Ši teorija paaiškina, kodėl aplinkybės, kurias vienas žmogus vertina kaip „mirtiną pavojų“, gali tapti tik jaudinančiu iššūkiu, paįvairinančiu kito žmogaus gyvenimą. Nustatyta, kad, veikiant stresui, A tipo asmenybės yra pažeidžiamesnės ir dažniau sega širdies ligomis. Kaip atpažinti A tipo asmenybę:
. Visada įsitempę, nuolat skubantys, norintys visur pirmauti, linkę į konfliktus žmonės.
. Užsisklendę savyje, nelinkę pergyvenimais dalytis su kitais, dažnai kankinasi dėl neatliktų darbų, kartais pratrūksta pykčio priepuoliais, nemoka ilsėtis, atsipalaiduoti.
. Tokių žmonių kraujospūdis dažnai esti padidėjęs.
. Nervinė įtampa padidina kraujyje „streso“ hormonų katecholaminų kiekį, sukelia kraujagyslių spazmą, trikdo kraujo lipidų pusiausvyrą.
. Dėl šių veiksnių padidėja rizika susirgti ŠKL.
. Dėl didelės psichoemocinės įtampos gali ūmai sutrikti širdies veikla, ištikti staigi mirtis.
Streso veikiamo organizmo silpnybė – magnio stoka Stresas – naujasis ŠKL rizikos veiksnys
Svarbiausi epidemiologiniais tyrimais nustatyti aterosklerozės rizikos veiksniai siejami su aterosklerozinių pažeidimų patogeneze. Klinikinė praktika rodo, kad šie tradiciniai rizikos veiksniai padeda identifikuoti tik 60–65 proc. asmenų, kuriems ŠKL rizika yra padidėjusi. Tai paskatino ieškoti kitų rizikos veiksnių. Pastarųjų metų tyrimų duomenys leidžia į aterosklerozės rizikos veiksnių sąrašą įtraukti ir psichosocialinius veiksnius, kuriuos galima skirti į dvi grupes: emocinius veiksnius ir lėtinius stresorius.
Magnio stoka ir širdies bei kraujagyslių sistemos pažaida
Klinikinių tyrimų duomenimis, psichosocialinio streso ir bet kokio neigiamo streso metu būna padidėjęs simpatinės nervų sistemos ir sumažėjęs parasimpatinės sistemos aktyvumas. Tai savo ruožtu sutrikdo autonominės nervų sistemos gebėjimą reguliuoti širdies veiklą ir skatina išeminės širdies ligos vystymąsi dėl sutrikusios endotelio funkcijos. Kardiologų atliekamuose tyrimuose išskiriami oksidacinio streso sukeliami miocitų gynybos mechanizmų bei mitochondrijų pažeidimai. Ūmus bei lėtinis stresas sutrikdo aterosklerozę skatinančių ir slopinančių veiksnių pusiausvyrą. Dėl to sutrinka kraujagyslių endotelio funkcija ir taip
skatinama išeminė širdies liga bei miokardo infarktas. Įrodyta, kad darbuotojai, patiriantys stiprų stresą, du kartus dažniau miršta nuo širdies sutrikimų, o stresą patiriantys ŠKL sergantys žmonės tris kartus dažniau miršta nuo širdies smūgio ir yra labiau linkę į aterogeninę dislipidemiją. Streso metu veikiant streso hormonams magnio poreikis – didesnis! Stresas intensyvina katecholaminų ir gliukokortikoidų sekreciją; gyvybei grėsmingose situacijose tai padidina gyvūnų galimybes išgyventi. Paradoksalu, tačiau magnio stokos atveju galimybės išgyventi stresines situacijas sumažėja dėl padidėjusios ŠKL rizikos: galima hipertenzija, širdies ir smegenų kraujagyslių konstrikcija ir okliuzija aritmijos ar net staigi mirtis.
Biologinė magnio reikšmė
Magnis priklauso gyvybiškai svarbiems mineralams, o jo fiziologinis aktyvumas šiandien yra plačiai išnagrinėtas. Magnio per parą moterims reikia gauti 300 mg, vyrams – 350 mg, magnio poreikis padidėja nėštumo metu, aktyviai sportuojant, sergant ŠKL, veikiant stresui.
Faktai apie magnio suvartojimą:
. Magnio suvartojimas su maistu sumažėjo nuo 500 mg 1900 metais iki 200–300 mg per dieną šiandien.
. 77 proc. kasdien suvartojamų maisto produktų neturi magnio.
. Terminis produktų apdorojimas labai sumažina magnio kiekį, jo gali likti vos 3–28 proc.
. Magnio stoka nustatoma 16–43 proc. gyventojų. Su maistu gaunamo magnio 30–50 proc. pasisavinama pasyviai, pasisavinimas vyksta distalinėje plonojo žarnyno dalyje ir storojoje žarnoje. Magnio pasisavinimą skatina vitaminas B6, vitaminas D ir parathormonas. Būdamas universalus medžiagų apykaitos procesų reguliatorius, magnis dalyvauja organizmo energiniuose (kompleksų sudarymas su ATF, ATF-azių aktyvavimas, oksidacinis fosforilinimas, glikolizė) ir plastiniuose (baltymų, lipidų, nukleino rūgščių sintezė) procesuose. Magnis, kaip natūralus kalcio antagonistas, atpalaiduoja raumenų skaidulas, mažina trombocitų agregaciją, palaiko normalų transmembraninį potencialą. Toliau aptariama magnio stokos reikšmė ŠKL patogenezei.
Arterinė hipertenzija
Vienas iš galimų AKS padidėjimo mechanizmų esant magnio stokai siejamas su renino Angiotenzino aldosterono sistemos aktyvavimu. Sergant AH ir esant didelei renino koncentracijai kraujo serume, nustatomas reikšmingas magnio koncentracijos kraujo serume sumažėjimas ir padidėjęs jo išskyrimas su šlapimu. Manoma, kad magnio stoka lemia jonų pernašos sutrikimus dėl jonų siurblių, kurių funkcionavimas priklauso nuo ATF, nepakankamumo. Šiandien jonų pernašos sutrikimas laikomas viena AH patogenezės grandžių. Be to, AH patogenezėje, esant magnio stokai, didelės įtakos turi ir jo poveikis kraujagyslių tonusui. Tai patvirtina ir eksperimentinių tyrimų rezultatai: sumažėjus magnio koncentracijai kraujo plazmoje, susitraukia mikrocirkuliacijoje dalyvaujančios kraujagyslės, o kraujo srovės greitis sulėtėja proporcingai magnio kiekio sumažėjimui. Šį vazospazmą esant mažai magnio koncentracijai paaiškina N-K-ATFazės, atsakingos už atvirkštinį adrenalino įsiurbimą simpatiniuose neuronuose, taip pat ir jo inaktyvavimą, funkcijos sutrikimas, dėl to atsiranda hipersimpatikotonija. Žinoma, kad viena iš AH priežasčių – tai lėtinis stresas, atsirandantis dėl nuolatinio simpatinio tonuso padidėjimo. Eksperimentiniais tyrimais patvirtintas AKS padidėjimo streso sąlygomis ryšys su hipomagnemija.
Poveikis endoteliui
Magnis veikia endotelį, kuris atlieka pagrindinį vaidmenį kraujagyslių homeostazėje, gamindamas NO bei kontroliuodamas trombocitų agregacijos procesus. Įrodyta, kad magnio stoka didina tromboksano А2 aktyvumą, o tai sukelia kraujagyslės sienelės pažeidimą. Patvirtinta nuo endotelio priklausoma a. brachialis vazodilatacija vartojant magnio preparatus, palyginti su placebu. Per 6 mėn. vartojant magnio preparatus šis rodiklis nuo tyrimo pradžios padidėjo 15,5 } 12,0 proc. (р < 0,01), tuo tarpu kontrolinėje grupėje jis siekė 4,4 } 2,5 proc. Šiuo atveju buvo nustatyta linijinė koreliacija tarp nuo endotelio priklausomos vazodilatacijos bei viduląstelinio magnio koncentracijos.
Ilgalaikė magnio stoka – viena pagrindinių būtinų sąlygų aterosklerozei formuotis ir pasireikšti. Aterogeninė mityba ir magnio stygius maiste turi įtakos atreroskleroziniam kraujagyslių pažeidimui ir, atvirkščiai, pakankamas magnio kiekis sukelia hipercholesterolemijos regresiją. Stokojant magnio, nustatomas trigliceridų, mažo tankio lipoproteinų koncentracijos padidėjimas ir didelio tankio lipoproteinų sumažėjimas kraujo serume. Remiantis tyrimo The Atherosclerosis Risk in Communities (ARIC) duomenimis, hipomagnemija yra susijusi su išeminės širdies ligos (IŠL) rizika. Ši išvada padaryta 4–7 m. stebint 13 922 pacientus bei vertinant sociodemografines charakteristikas, žalingus įpročius, cholesterolio ir fibrinogeno koncentracijas bei kitus veiksnius. Didžiausia magnio stoka nustatoma pacientams, kuriems yra padidėjusi aterogeninių lipidų koncentracija.
Širdies ritmo sutrikimai
Hipomagnemija gali sukelti tiek supraventrikulines, tiek ir skilvelines aritmijas. Antiaritmogeninis magnio mechanizmas aiškinamas taip: kadangi magnis yra svarbus Na+-K+ kanalų kofaktorius, manoma, kad kai jo trūksta, slopinami šie kanalai, gali sumažėti miokardo skaidulų ramybės potencialas ir kilti spontaninė diastolinė depoliarizacija; magnis daro įtaką kalcio kanalų pralaidumui. Ekstraląstelinis magnis, slopindamas kalcio kanalus, retina širdies susitraukimų dažnį ir mažina širdies inotropiją.
Smegenų kraujotakos sutrikimai
Ilgalaikė magnio stoka, ypač jei kartu yra padidėjęs AKS, tampa reikšmingu ūminių smegenų kraujotakos sutrikimų rizikos veiksniu. Kraujagyslės, aprūpinančios krauju smegenų audinį, yra itin jautrios magnio pusiausvyros sutrikimams.
Streso padariniai – grėsmingi
Stresas turi neigiamos įtakos ne tik sveikatai, jis gali sukelti ir socialinių, ekonominių, psichologinių padarinių. Pasak doc. E. Laurinaičio, laiku nesuvaldytas ir nuolatiniu tampantis stresas sukelia rimtas ligas. Nusilpsta ne tik psichika, bet ir imunitetas, biocheminiai organizmo procesai, todėl išauga tikimybė susirgti širdies, skrandžio ir kitomis ligomis. Atsiranda sun- kumų bendraujant, su stresu nesusitvarkantis žmogus yra linkęs atsiskirti, įnikti į svaigalus. Šį teiginį patvirtino ir Lietuvoje atliktas ir tebevykdomas Nacionalinis streso tyrimas, kuris apėmė per 23 tūkst. asmenų. Nacionalinis streso tyrimas – tai internetinė apklausa, kurios tikslas – nustatyti, kokiuose Lietuvos miestuose/rajonuose streso lygis yra didžiausias, taip pat kokių profesijų atstovai patiria didžiausią stresą. Šios apklausos strategija – įtraukti kuo daugiau žmonių į apklausą ir nustatyti, kokie veiksniai turi daugiausiai įtakos streso lygiui. Nacionalinio streso tyrimo klausimynas yra sukurtas streso valdymo ekspertų ir adaptuotas Lietuvai. Nustatyta, kad patiriantieji stresą emocijas išlieja ant artimųjų, vartoja alkoholį. Tuo tarpu tokie efektyvūs kovos su stresu būdai kaip sportas, mityba, meditacija lieka nuošalyje. Didžiuosiuose Lietuvos miestuose gyventojai su stresu kovoja daugiau dėmesio skirdami savo pomėgiams, mažose gyvenvietėse ir kaimuose stresas malšinamas alkoholiu. Vilnius ir Klaipėda išsiskiria narkotikų vartojimu. Fizinis smurtas, emocijų išliejimas ant artimųjų vienodai paplitęs visoje Lietuvoje.
Kaip suvaldyti stresą
„Mes kiekvienas patiriame stresą, tačiau vieni gerą, motyvuojantį efektyviau dirbti, kiti – keliantį nervinę įtampą ar net rimtą grėsmę sveikatai… Stresas paprastai kyla, kai nebesugebame kontroliuoti
situacijos. Stresas turi savybę kauptis – kitas stresas nelauks eilėje, kol pasibaigs pirmasis. Kai stresas per stiprus ir per ilgai užsitęsęs, jis tampa labai pavojingas“ (prof. V. Budrys). Kaip suvaldyti stresą – tiesos labai paprastos ir žinomos:
. Nustatyti veiksnius, sukeliančius stresą ir juos valdyti.
. Perkainuoti vertybes.
. Žinoti, kada prisiimti atsakomybę.
. Laikytis racionalus darbo ir poilsio režimo, miegui reikėtų skirti aštuonias valandas.
. Išmokti planuoti laiką ir pasirinkti prioritetus.
. Gerti daugiau vandens, tačiau vengti energinių gėrimų, alkoholio.
. Palaikyti fizinį aktyvumą, kasdien nueiti bent 10000 žingsnių.
. Užsiimti mėgstama veikla (skaitymas, rankdarbiai, veikla
sode ar pan.).
. Išmokti atsipalaiduoti (jogos pratimai, meditacija).
. Išplėsti komforto zoną!
Stresą suvaldyti padeda subalansuotas maistas, kuriame gausu magnio, vitamino C, B grupės vitaminų, kurie labiausiai išeikvojami streso metu. Verta apsvarstyti ir ištirti galimybę, kad didesnis už įprastinį magnio kiekis gali apsaugoti nuo kasdienio gyvenimo staigmenų ir netikėto streso žalingo poveikio. Racionaliausia vartoti magnio laktatą kartu su vitaminu B6 (MagneB6), tada magnio pasisavinimas ir poveikis pats geriausias. Ar vartojant daugiau Mg gali sumažėti aritmijų ir staigios mirties rizika? Siekiant nustatyti, ar šiuo metu rekomenduojamos mitybos papildymas magniu ir antioksidantais galėtų labiau pagerinti sveikatos rodiklius ir streso toleravimą, reikia atlikti dideles studijas, analogiškas toms, kurios buvo atliktos tikslinant sočiųjų riebalų rūgščių mažesnio vartojimo poveikį sirgti ŠKL ir vėžiu. Šie tyrimai labai reikalingi turint omenyje tai, kad pagal naujausias rekomendacijas optimalus suvartojamo Ca kiekis padidintas iki 1500 mg/d. (osteoporozės profilaktikai), ir ši rekomendacija pateikiama neatsižvelgiant į mažą Mg kiekį įprastinėje mityboje (mažiau kaip 300 mg/d).
Apibendrinimas
Supratimas, kad lėtinis stresas, kaip ir emociniai veiksniai bei tam tikri gyvensenos ypatumai, skatina organizmo pusiausvyros sutrikimą, įvairių ligų, taip pat ŠKL, vystymąsi, didina jų klinikinės raiškos tikimybę, sukuria sąlygas plėsti lėtinio streso profilaktikos priemones. Lėtinio psichosocialinio streso identifikavimas klinikinėje praktikoje bus naudingas tik tuo atveju, jei bus imamasi tinkamų priemaonių ir pacientas stebimas. Klinikinei situacijai pritaikyta mankšta, relaksacijos ir streso kontrolės technikos, socialinė parama, informacinė medžiaga sveikatos klausimais, o prireikus ir psichofarmakologinės priemonės gali būti efektyvios mažinant psichologinę įtampą. Streso kontrolės programos gali kiekybiškai sumažinti laboratoriniais ir instrumentiniais tyrimais nustatomus aterosklerozės žymenis. Gan dažni lėtinio streso atvejai ir jų etiologinis ryšys su širdies ir kraujagyslių sistemos ir kitomis ligomis skatina ieškoti praktinių šios problemos sprendimo būdų ir pateisina intelektines bei materialines investicijas šioje srityje.
Šaltinis: „Lietuvos gydytojo žurnalas”