Įvadas
Miegas – tai funkcinė žmogaus smegenų ir viso organizmo būklė. Jai būdingas aktyvios organizmo sąveikos su aplinka sumažėjimas ir dalinis psichinės veiklos slopinimas. Miego ir budrumo sistema ypač pažeidžiama nesilaikant miego režimo (1). Darbo ir poilsio ritmo pokyčiai sukelia budrumo ir miego pakitimus, pasireiškiančius mieguistumu ir darbingumo stoka (8). Naktinis pamaininis darbas, slenkantis darbo grafikas, laiko juostų skirtumai keliaujantiems žmonėms dažnai sutrikdo miego budrumo ciklą. Pasikeitus darbo ir miego laikui, pablogėja savijauta. Tai ypač apsunkina protinę veiklą. Daugelis atliktų tyrimų įrodo, kad miego budrumo ciklui kontroliuoti itin svarbus endogeninis hormonas melatoninas (12).
Cirkadiniai miego ritmai ir jų kontrolė
Miego ir būdravimo ciklą reguliuoja cirkadiniai ir homeostaziniai veiksniai. Pradinę ne greitųjų akių judesių miego stadiją (angl. non-rapid eye movement – NREM) reguliuoja ventrolateralinis preoptinis branduolys, esantis priekinėje pagumburio dalyje. Už NREM būdravimo fazę smegenyse atsakingi mechanizmai – aminerginiai, cholinerginiai ir oreksinerginiai. Greitųjų akių judesių miego stadiją (angl. rapid eye movement – REM) užtikrina cholinerginės ir dopaminerginės būdravimo sistemos.
Ties smegenų tilto ir vidurinių smegenų susijungimo vieta esantis specialus generatorius, žmogui užmigus, reguliuoja NREM ir REM miego stadijų kaitą. Šiai kaitai svarbi reciprokinė sąveika tarp aminerginių REM stadiją pradedančių ir cholinerginių REM stadiją užbaigiančių ląstelių grupių. Šią sąveiką reguliuoja neuromediatoriai GABA ir gliutamatas. REM ir NREM stadijų kaitai, cirkadiniam ritmui kontroliuoti taip pat svarbus neuroendokrininės sistemos išskiriamas hormonas melatoninas.
Melatoninas reguliuoja cirkadinius ritmus
Melatoninas (N-acetil-5-metoksitriptaminas) yra endogeninis hormonas, dar vadinamas nakties arba tamsos hormonu, kurį išskiria smegenyse esanti kankorėžinė liauka. Nedidelį melatonino kiekį taip pat išskiria akių tinklainė, žarnos, kaulų čiulpai, trombocitai ir oda, tačiau jų produkuojamo melatonino fiziologinė reikšmė nėra aiški. Kankorėžinės liaukos išskiriamas melatoninas reguliuoja miego ir budrumo ritmą, t. y. užtikrina žmogaus biologinių cirkadinių ritmų palaikymą (1). Dieną melatonino sekrecija yra maža, bet vakare laipsniškai didėja, kol 2–4 val. nakties pasiekia piką. Anksti ryte, tarp 7–9 val., melatonino sekrecija ima mažėti (1). Su amžiumi išskiriamo melatonino kiekis mažėja: didelė melatonino sekrecija naktį yra būdinga kūdikiams ir vaikams, žmogui bręstant šio hormono sekrecija stabilizuojasi. Suaugusiesiems melatonino sekrecijos ritmas yra stabilus, tačiau naktį melatonino kiekis ir toliau laipsniškai mažėja. Vyresnio amžiaus žmonėms melatonino produkuojama vienodai tiek dieną, tiek naktį. Taigi, palyginti amžiaus grupes, melatonino sekrecija labai skiriasi (1, 2).
Ritmiškas melatonino išskyrimas yra reguliuojamas centrinio cirkadinių ritmų generatoriaus – suprachiazmatinio branduolio, taip užtikrinamas melatoninui būdingas trumpalaikis ir ilgalaikis poveikis. Pirmasis skatina žmogų miegoti ir neprabudinėti, nes tamsiuoju paros metu vyksta neuroninio suprachiazmatinio branduolio aktyvumo slopinimas (3). Antrasis padeda sinchronizuoti pamainomis dirbančių, patiriančių skrydžio ligą ar aklų asmenų cirkadinius ritmus (2). Tiek gyvūnų, tiek žmonių organizme melatoninas išskiriamas tik naktį. Tinklainės, pagumburio ir kankorėžinės liaukos ašis atskiria tamsų ir šviesų paros metą bei vykstančius pokyčius, taip reguliuodama melatonino sekrecijos trukmę, nuo kurios priklauso net sezoninė gyvūnų elgsena. Žiemą, kai tamsių valandų skaičius per parą yra didesnis, melatonino išskiriama daugiau nei vasarą (4).
Melatoninas sutrumpina užmigimo laiką
Žmonėms, neturintiems miego problemų, melatoninas pagreitina užmigimą, t. y. sutrumpina jo laiką (5, 6). Albertos universitete (Kanada) 2004 metais atliktos metanalizės duomenimis, žmonėms, kurie neturi miego problemų (n=225), papildomai vartojant nuo 0,1 mg/d. iki 10 mg/d. melatonino, užmigimo laikas statistiškai reikšmingai sumažėjo, palyginti su placebo grupe (5). Izraelyje 2005 metais atlikta metaanalize taip pat patvirtinta, kad egzogeninis melatoninas sutrumpina užmigimo laiką sveikiems suaugusiems žmonėms (n=172) (6). Sutrumpėjęs užmigimo laikas svyravo nuo 7,4 min.iki 38,8 min. (6, 7). Remiantis metaanalizės išvadomis, minimali veiksminga egzogeninio melatonino dozė yra 1 mg (8). Taip pat pastebėta, kad užmigimo laikui sutrumpinti egzogeninis melatoninas yra saugus preparatas, jei vartojamas iki 3 mėnesių ar trumpiau (5, 8). Melatoninas nesukelia priklausomybės, neveikia budrumo kitą dieną. Nėra žinoma, kad gydymo nutraukimas arba kurso baigimas anksčiau laiko sukeltų žalingą poveikį.
Melatoninas padeda įveikti paros ritmo sutrikimą
Tarptautiniai skrydžiai, kertant keletą laiko juostų, žmonėms sutrikdo paros ritmą (angl. jet lag). Keliautojai, atvykę į naują laiko juostą, junta tokius simptomus, kaip nuovargis dieną, naktinė nemiga, apetito praradimas ar susilpnėjusios kognityvinės funkcijos. Šių simptomų atsiranda dėl išsibalansavusio organizmo miego ir budrumo ciklo (9). 2001 metais atlikta 9 placebu kontroliuojamų, atsitiktinės imties tyrimų Cochrane sisteminė apžvalga. Jos išvados patvirtino, kad egzogeninis melatoninas, vartojamas prieš miegą nuvykus į naują laiko juostą, padeda išvengti arba sumažina adaptacinius paros ritmo sutrikimo simptomus (10). Kasdien vartojamos 0,5–5 mg melatonino dozės yra panašiai veiksmingos, tačiau žmonės, pavartoję 5 mg melatonino, užmiega greičiau ir miega geriau nei tie, kurie vartoja 0,5 mg. Egzogeninio melatonino dozė turėtų būti vartojama prieš miegą vos tik atvykus ir dar kelias dienas po to (10).
Melatoninas padeda gydyti miego sutrikimus
2015 metais Europos farmakologijos žurnale paskelbti atliktų tyrimų apie melatonino įtaką gydant nemigą kitais medikamentais sisteminės apžvalgos duomenys. Įrodyta, kad melatoninas yra vertingas palengvinant miego sutrikimus keliaujantiems ar dirbantiems naktinį pamaininį darbą asmenims (13). Pastebėta, kad melatoninas gali būti vartojamas kaip antikonvulsantas (14), neuroprotektorius (15), pasižymi antivėžiniu poveikiu (16) ir sėkmingai vartojamas gydant nuotaikos sutrikimus (17–19). Taip pat melatoninas labai naudingas senyvo amžiaus žmonėms, kurių naktinė melatonino produkcija yra sumažėjusi (20). Tokiu atveju žmonėms dažnai skiriami benzodiazepinai ar migdomieji, kurie sukelia nemažai nepageidaujamų reiškinių (tolerancijos didėjimas, pripratimas, kognityvinių funkcijų blogėjimas, abstinencijos reiškiniai), be to, gydant šiais vaistais, žmonėms nemigos simptomai dažnai kiek sumažėja, tačiau išlieka, taip blogindami gyvenimo kokybę. Pastebėta, kad skiriant melatoniną nemigai gydyti, nebuvo jokių abstinencijos ir pripratimo simptomų, todėl Britų psichofarmakologijos asociacija rekomenduoja melatoniną vartoti kaip pirmo pasirinkimo preparatą gydant nemigą vyresniems nei 55 metų žmonėms (11).
Apibendrinimas
- Natūraliai gaminamo melatonino kiekis žmogaus organizme mažėja su amžiumi.
- Melatoninas padeda greičiau užmigti ir sutrumpina užmigimo laiką.
- Šis hormonas veikia kaip miorelaksantas, jis efektyviai atpalaiduoja raumenis ir nervus, taip pagerindamas miego kokybę.
- Atpalaiduoja virškinimo traktą, taip skatindamas gilesnį miegą.
- Saugo organizmą nuo laisvųjų radikalų susidarymo ir stabdo organizmo senėjimo procesus.
- Padeda esant skydliaukės hipofunkcijai – neaktyvų T4 konvertuoja į aktyvų T3.
- Mažina perteklinio kortizolio aktyvumą.
- Jo kiekis yra lengvai pamatuojamas atlikus šlapimo testą praėjus 24 val. po vartojimo.
- Rekomenduojama veiksminga egzogeninio melatonino paros dozė suaugusiesiems – 0,5–1 mg vakare prieš miegą, padedant tabletę po liežuviu, nors galima ir nuryti užgeriant vandeniu.
- Siekiant sumažinti individualius organizmo ritmo sutrikimo simptomus keliaujantiesiems, rekomenduojama dozė suaugusiesiems – mažiausiai 0,5 mg tabletė prieš miegą pirmąją kelionės dieną ir kelias dienas atvykus į numatytą šalį.
- Dozė visada turėtų būti suvartojama tuo pačiu metu vakare, porą valandų po valgio. Preparatas netinka nėščioms, žindančioms moterims ir vaikams.
Parengė gyd. Gintautė Šyvienė
„Internistas“, Nr.3, 2017m.
