Meningokokinė infekcija priklauso registruojamųjų infekcijų grupei. Įtarus meningokokinę infekciją būtina skubiai informuoti teritorijos visuomenės sveikatos priežiūros instituciją. Ligonis turi būti izoliuojamas ne mažiau kaip 24 val. nuo chemoterapijos pradžios. Artimai su ligoniu bendravusių asmenų būsena turi būti stebima (10 d.), o įtarus ligą gydyti pradedama kuo skubiau. Artimai bendravusiems asmenims profilaktiškai skiriama chemoprofilaktika. Iki 15 metų vaikams rekomenduojama į raumenis suleisti vienkartinę ceftriaksono 125 mg dozę, o suaugusiems – 250 mg. Suagusiems galima skirti vienkartinę ciprofloksacino 500 mg dozę. Bakteriologiniai nosiaryklės tyrimai kontaktavusiems asmenims nerekomenduojami, nes bakterijų nešiotojai išsiaiškinami tiek epideminiu, tiek neepideminiu laikotarpiu. Ligonio aplinkos dezinfekcija nebūtina, nes meningokokai labai neatsparūs. Svarbu gerai vėdinti patalpas. Kilus protrūkiui, labai svarbi atidi epidemiologinė priežiūra, ankstyva diagnostika ir skubus gydymas. Labai svabu informuoti visuomenę ir skatinti atkreipti ypatingą dėmesį į meningokokinės infekcijos simptomus ir požymius. Masinė chemoprofilaktika neefektyvi ir nerekomenduojama, nes meningokokai antimikrobiniams preparatams gali tapti atsparūs. Ji rekomenduotina, kai protrūkis kyla mažuose kolektyvuose, ypač, kai protrūkį sukelia serologinė grupė, nuo kurios vakcinos nėra. Kilus A, C, W135 arba Y serologinių grupių sukeltam protrūkiui, rekomenduotina visų amžiaus grupių asmenų vakcinacija. Vakcina yra labai efektyvi priemonė epidemijoms, kurias sukelia C ir A grupės meningokokai, kontroliuoti.
Laikotarpiu tarp epidemijų nespecifinės profilaktikos nėra, išskyrus bendrąsias higienos taisyklės. Epidemijai sustiprėjus žmonės neturėtų burtis ankštose patalpose. Miegamieji (internatuose ar pan.) turi būti neankšti, gerai vėdinami. Geriausia, kai vienoje patalpoje miega ne daugiau kaip 4 žmonės ir tarp lovų yra pakankamai didelis atstumas. Jeigu uždarame kolektyve pasireiškia šios ligos protrūkis, jį eikėtų išformuoti 2-3 mėnesiams.
Specifinei profilaktikai naudojama polisacharidinė vakcina nuo A ir C serogrupių meningokokų sukeliamų infekcijų (Meningococcal polysaccharide vaccine A+C), taip pat yra polisacharidinė keturvalentė vakcina nuo A, C, Y ir W135 serogrupių sukeliamų infekcijų (Mencevax ACWY). Polisacharidinės vakcinos sukelia trumpalaikį imunitetą (iki 5 metų), todėl kartotinai reikia skiepyti kas 3-5 metus, jei yra infekcijos rizika. Tokios vakcinos tinkamos vyresniems nei 2 metų asmenims. Iki šiol nesukurta vakcina nuo B serogrupės sukeltos meningokokinės infekcijos, kuri vyrauja Lietuvoje. Vykstant į didesnio sergamumo šalis (ypač į Subsacharinę Afriką) patariama skiepytis. Kai kuriose šalyse skiepijami šauktiniai į armiją (JAV). Vakcinuoti rekomenduojama rizikos grupėms priklausančius asmenis (kurių blužnis pašalinta, kuriems yra komplemento deficitas, laboratorijų darbuotojus ir kt.). Neseniai sukurta konjugtuota vakcina, kurią sudaro meningokoko kapsulės polisacharidai, susijungę su baltymu. Ji skirta vyresniems kaip 2 mėn. vaikams, paaugliams ir suaugusiems skiepyti nuo C serogrupės sukeliamos infekcijos (neisvac-c/8183″>NeisVac-C). Kai kuriose šalyse pradėta planinė vaikų imunizacija konjugtuota C meningokokine vakcina (Anglija, Islandija, Airija ir kt.).
Informacija iš knygos „Infekcinių ligų vadovas“, Arvydas Ambrozaitis, Vilnius, 2010.