Medikai regi sparčiai artėjančią epidemiją ir skelbia pavojų. Jos pavadinimas – metabolinis sindromas. Tai nėra atskira liga – tai galimų būsimų ligų kompleksas, kurių daugelis yra lėtinės, pažeidžiančios kelis organus ir kitas organizmo sistemas, todėl sunkiai gydomos. Tačiau laiku atkreipus dėmesį į metabolinį sindromą, pakoregavus gyvenimo būdą ir mitybos įpročius, galima išvengti žalingų pasekmių sveikatai.
Metabolinis sindromas (MS) – plačiai paplitusi su nutukimu siejama patologija, kuri išsivysčiusiose šalyse nustatoma apie 20–30 proc. gyventojų. Šis sutrikimas aptinkamas pas 40 proc. vyresnių nei 60 metų žmonių. Šiais metais JAV šis skaičius siekia net 50–75 mln.
Per pastarąjį dešimtmetį metabolinis sindromas virto didele problema ir realia grėsme. Mokslininkai išsiaiškino, kad 20–40 proc. visų planetos gyventojų turi įgimtą polinkį į metabolinį sindromą, kuris šiuo metu diagnozuojamas maždaug 20 proc. vidutinio amžiaus ir pagyvenusių žmonių. Tokių ligonių nuolat daugėja. Tačiau gydymo procesas yra gana ilgas ir sudėtingas.
Labiau rizikuoja nutukusieji
MS nustatomas esant rizikos veiksniams: pilviniam („obuolio“ tipo) nutukimui, kai vyrų juosmens apimtis yra daugiau kaip 102 cm, moterų – daugiau kaip 88 cm, didelio tankio (gerojo) cholesterolio koncentracijos kraujyje sumažėjimui, padidėjus arteriniam kraujo spaudimui iki 130/85 mmHg ir gliukozės koncentracijai kraujyje nevalgius daugiau kaip 6,1 mmol/l.
Metabolinį sindromą lemia daug priežasčių, tačiau pagrindinė, – genetinis paveldėjimas, o rizika didėja, jei artimi giminaičiai serga ar sirgo 2 tipo cukriniu diabetu, arterine hipertenzija ar kitomis širdies kraujagyslių ligomis jaunesniame amžiuje.
MS, dar vadinamas insulino rezistencijos sindromu, gali kamuoti ir moteris po menopauzės, rūkalius, sėdimą darbą dirbančius, piktnaudžiaujančius alkoholiu, miego trūkumą ir nuolatinį stresą patiriančius žmones bei tuos, kurių mityboje itin didelę dalį sudaro angliavandeniai. Būtent nutukimas paleidžia organizme tyliai tūnančio MS mechanizmą – metabolinis sindromas aptinkamas tik 5 proc. žmonių, kurių kūno svoris normalus, 22 proc. turinčiųjų antsvorio ir net 60 proc. nutukusiųjų.
Medikų prognozės nedžiugina
MS kamuojamas organizmas gali paversti žmogų „ligų maišu“. Vienu metu sergantįjį metaboliniu sindromu, neskaitant nutukimo, vargina net keli sveikatos sutrikimai. Pats sindromas didina širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimo riziką 1,5–3 kartus, 2 tipo cukrinio diabeto išsivystymą 5 kartus, gali sutrumpinti gyvenimą net 10–20 metų, palyginti su tais, kuriems šio sindromo nėra. Tačiau, laiku diagnozavus metabolinį sindromą ir laiku skyrus tinkamą gydymą, sėkmingai sumažinama grėsmingų komplikacijų rizika.
Netinkamos mitybos pasekmės
Prie metabolinio sindromo atsiradimo prisideda netinkama mityba. Jei anksčiau žmonės daugiau vaikščiojo pėsčiomis, o, norint gauti ir pasigaminti maisto, reikėdavo įdėti daugiau pastangų, tai dabar maisto turima ir jo suvartojama kur kas daugiau nei reikia, o jam gaminti bei gauti sunaudojama mažiau energijos. Nuolatinis persivalgymas ir senų mitybos įpročių praktikavimas, kai valgoma gausiai ir riebiai, priveda ir prie didelio laipsnio nutukimo.
MS dažnai per anksti nugena žmogų į kapus. Esant šiam sindromui, mirties rizika padidėja 3,5 karto, nes padidėja sergamumas ūminėmis ir lėtinėmis ligomis.
Didėja ne tik širdies kraujagyslių ligų rizika
Įrodyta, kad metabolinis sindromas padidina ne tik 2 tipo cukrinio diabeto (rizika susirgti padidėja 9–30 kartų) bei širdies kraujagyslių ligų (rizika susirgti arterine hipertenzija, krūtinės angina, patirti miokardo infarktą ar galvos smegenų insultą padidėja 2–4 kartus), bet ir daugelio kitų sutrikimų riziką.
Esant metaboliniam sindromui, sutrinka medžiagų apykaita, riebalai kaupiasi kepenyse, ilgainiui jos suriebėja, vystosi jų uždegimas, kuriam progresuojant, gali išsivystyti kepenų fibrozė ir galiausiai cirozė, o tulžies pūslėje ir inkstuose gali formuotis akmenys.
Žmonės, kuriems pasireiškia metabolinis sindromas, dažniau linkę sirgti psoriaze ir psoriaziniu artritu, juos dažnai vargina knarkimas naktimis, nulemiantis trumpalaikius kvėpavimo sustojimo epizodus, vadinamus miego apnėja. Sergant šia liga, pablogėja miego kokybė, dieną jaučiamas nuovargis, mieguistumas, trinka darbingumas – tampa sunku susikoncentruoti, mąstyti.
Padidėjus arteriniam kraujospūdžiui, cholesterolio ir trigliceridų koncentracijai kraujyje ir nutukimui, padidėja podagros atsiradimo rizika, kadangi inkstai nebesugeba pašalinti reikiamo šlapimo rūgšties kiekio iš organizmo.
Pastebėta, kad metabolinis sindromas neigiamai veikia ir reprodukcinę sveikatą. Esant MS moterims dažniau nustatomas policistinių kiaušidžių sindromas, kuriam būdinga sutrikusi kiaušidžių funkcija ir cistos kiaušidėse, dėl ko moterims sunkiau pastoti, vyrams dvigubai dažniau pasitaiko impotencija. Yra duomenų, kad vyrams, kuriems nustatytas metabolinis sindromas, rizika susirgti prostatos vėžiu padidėja dvigubai.
Metabolinis sindromas taip pat skatina aterosklerozės (kraujagyslių susiaurėjimo) proceso progresavimą visų organizmo arterijų sienelėse. Senyvo amžiaus žmonėms, kuriems diagnozuotas MS, greičiau pasireiškia pažintinių funkcijų sutrikimai, vystosi senatvinė demencija (silpnaprotystė).
Pasekmių gydymo klausimas – dar nevisiškai išspręstas
Tokių vaistų, kurie veiktų organizmo rezistenciją insulinui, yra labai mažai, ir jų veikimas yra ribotas. Todėl medikai pataria daugiau rūpintis maisto kokybe ir mitybos įpročiais, kuriuos tinkamai sureguliavus, galima padėti organizmui išvengti MS pasekmių.
Metabolinio sindromo simptomai:
• nutukimas/4355″>nutukimas;
• cukraus perteklius kraujyje;
• arterinė hipertenzija;
• ankstyvoji aterosklerozė;
• išeminė širdies liga;
• dislipidemija (pakitęs lipidų santykis kraujyje);
• padidėjęs vyriškųjų lytinių hormonų kiekis moters organizme;
• podagra/4311″>podagra.
Konsultavo Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Endokrinologijos skyriaus vadovas dr. Saulius GRIGONIS