Su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos gydytoja dr. Kristina Ryliškiene kalbamės apie labai dažną ir daug gyventojų varginantį skausmingą sveikatos sutrikimą – migreną.
Gerbiama gydytoja, kokios yra dažniausios galvos skausmo priežastys? Koks yra jų paplitimas Lietuvoje? Ir kokia yra migrenos anamnezė?
Galvos skausmo priežasčių yra labai daug. Vienos iš jų labai dažnos, sukeliamos aiškių priežasčių (alkio, karščiavimo, alkoholio) ir praeina, tas priežastis pašalinus. Kitas priežastis, pavyzdžiui, ilgą vaistų nuo skausmo vartojimą, kuris yra trečia pagal dažnį skausmo priežastis tarp Lietuvos gyventojų, pašalinti labai sunku. Pavojingos galvos skausmo priežastys (galvos smegenų navikai, traumos, kraujotakos sutrikimai, neuroinfekcijos) yra labai retos, atpažįstamos pagal skausmą lydinčius kitus požymius arba pasikeitusį, neseniai naujai atsiradusį skausmą. Pačios dažniausios galvos skausmo priežastys – pirminiai galvos skausmai, kurie diagnozuojami pagal skausmo apibūdinimą: skausmo trukmę, pobūdį, lydinčius reiškinius, rečiau – skausmo vietą. Dažniausias pastarosios skausmo grupės pavyzdys – įtampos sukeltas galvos skausmas, o stipriausias – migrena. Migrenai būdingas pasikartojantis galvos skausmas, kurį dažnai lydi tokie simptomai, kaip pykinimas, vėmimas, erzina triukšmas ir šviesa. Migrenos dažnis tarp moterų yra maždaug 16–18 proc., vyrus migreninis skausmas kamuoja triskart rečiau nei moteris. Tipinis migrenos priepuolių dažnis yra apie 1–2 kartai per mėnesį, o netinkamai gydyto ar negydyto priepuolio trukmė – apie 1–2 paros. Pažymėtina tai, kad pakitimų nerodo nei klinikinis ištyrimas, nei instrumentiniai ar kraujo tyrimai.
Kada dažniausiai pajuntami pirmieji migrenos požymiai? Ar tiesa, kad daugėja vyrų, kuriems diagnozuojama migrena?
Paprastai liga prasideda paauglystės metais, mergaitėms ji dažnai būna susijusi su menstruacijų pradžia. Nesutikčiau, kad auga vyrų sergamumas migrena – tiesiog kinta vyrų požiūris į savo sveikatą, jie, pajutę nemalonius skausmus, dažniau kreipiasi į medikus, todėl ir migrenos atvejų tarp vyrų nustatoma vis daugiau.
Ar yra žinomos migrenos išsivystymo priežastys?
Tikrosios migrenos išsivystymo priežastys nėra žinomos. Tai vadinamoji idiopatinė liga. Be abejo, daug įtakos šiai ligaiišsivystyti turi genetiniai veiksniai – polinkis sirgti migrena dažnai būna paveldėtas. Atliekant modernius eksperimentinius žmonių migrenos tyrimus nustatyta, kad netinkamai veikianti smegenų dalis, lemianti šio skausmo atsiradimą, yra ne smegenų kraujagyslės, o smegenų kamienas. Tam tikrų kamieno sričių veiklos sutrikimai dėl kol kas nežinomų priežasčių yra ne nuolatiniai, o epizodiniai. Tai ir lemia migrenos priepuolių pasireiškimą.
Papasakokite, kaip ir kuo pasireiškia migrenos priepuolis?
Užėjus priepuoliui ligoniui labai skauda galvą; skausmas dažniausiai būna vienpusis, intensyvus, stiprėjantis atliekant tam tikrus judesius, todėl ligonis stengiasi nejudinti galvos ir net akių. Skausmas – pulsuojantis, tarsi kaltų plaktuku. Ypač intensyvus skausmas juntamas smilkinių, akiduobių ir kaktos srityse, pakaušyje (didėja fizinio aktyvumo metu). Ligonis netoleruoja šviesos ir triukšmo. Jei panašiai apibūdinamų priepuolių anksčiau buvę 5 ar daugiau, diagnoze neabejojama. Priepuolis gali trukti nuo 4 valandų iki 2 ar net trijų parų.
Ar migrena sergantiems vaikams ir paaugliams pasireiškia tokie patys simptomai?
Šios amžiaus grupės ligonių migrena yra kiek kitokia, turinti tam tikrų ypatumų. Manoma, kad vaikai gerai apibūdinti priepuolį gali nuo maždaug 9 metų. Jaunesniems vaikams stebimas veido blyškumas, jie nustoja žaisti, nori pagulėti. Vaikystės priepuoliai paprastai būna trumpesni, jų metu dažniau vemiama, todėl neretai iš pradžių diagnozuojamas virškinimo trakto veiklos sutrikimas.
Koks šiandien taikomas gydymas migrenos skausmams malšinti? Ar yra efektyviai veikiančių preparatų, kuriuos vartojant būtų galima užkirsti kelią naujų priepuolių pasireiškimui?
Preparatų, kuriuos vartojant migrenos priepuoliai iš viso liautųsi kartojęsi, kol kas nėra. Jei reikia, skiriamas dažnus priepuolius retinantis gydymas. Labai svarbu padėti rasti ligoniui veiksmingus vaistus priepuoliui gydyti: skausmas turėtų išnykti arba ženkliai sumažėti per dvi valandas, nesikartoti per parą, vaisto poveikis turėtų būti geras dviem trečdaliams priepuolių. Apie 90 proc. pacientų, kenčiančių nuo migrenos, vartoja vaistus priepuolio metu, bet tik apie 40 proc. iš jų yra patenkinti vaistų veiksmingumu. Pirmojoje skausmo gydymo pakopoje skiriami paprastieji analgetikai – acetilsalicilo rūgštis 1000 mg, acetaminofenas 1000 mg. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), skirti migreniniams skausmams malšinti, yra ibuprofenas (400–800 mg); naproksenas (500 mg); diklofenakas (25–100 mg), metamizolis(500–1000 mg). Šie vaistai turėtų būti vartojami per mėnesį ne dažniau kaip 15 dienų. Sudėtiniai analgetikai su kofeinu (bent 65 mg) saugiai gali būti vartojami dar rečiau – iki dešimties dienų per mėnesį. Paprastai silpniems migrenos priepuoliams gydyti skiriami NVNU, o vidutinio stiprumo ar stipriems – triptanai. Sudėtiniai vaistai su narkotiniais analgetikais turėtų būti labai ribojami ir skiriami tik tada, kai neefektyvūs triptanai ar jų deriniai su NVNU.
Kuo pranašesni triptanai, lyginant su kitais migrenai gydyti skirtais vaistais?
Kai gydymas NVNU yra neefektyvus ar nepakankamai efektyvus, reikėtų nedelsiant pradėti gydyti triptanais. Tinkamo triptano paieška gali užtrukti, nes triptanų klasės vaistai, lyginant su pirmuoju šios grupės atstovu sumatriptanu, skiriasi veikimo pradžia (greičiausiai veikia rizatriptanas), trukme (ilgiausiai veikia frovatriptanas), apsauga nuo skausmo sugrįžimo (geriausia frovatriptano), be to, kiekvienam sergančiajam poveikis gali būti individualus. Todėl šiuolaikinė triptano paieška reiškia, kad turi būti išmėginti net trys skirtingi triptanai trims priepuoliams iš eilės. Kad būtų išvengta ilgai vartojamų vaistų sukeliamo galvos skausmo, triptanų skiriama vartoti iki 10 dienų per mėnesį. Ypatingais atvejais gali būti skiriamas kompleksinis gydymas. Greičiau, stipriau ir ilgiau už monoterapijąveikia triptanų ir NVNU deriniai (sumatriptano ir naprokseno arba frovatriptano ir deksketoprofeno), ypač rekomenduojami esant sunkiems ir ilgiems priepuoliams. Kartu su frovatriptanu 2,5 mg išgertas deksketoprofenas veikia greičiau, todėl tinka ankstyvo ryto priepuoliams, kurių pradžia pramiegama, be to, papildomai mažina pilvo skausmą – todėl greičiau ir efektyviau gydo menstruacinės migrenos priepuolius.
O kokį gydymą reikėtų skirti pacientei, kuri laukiasi kūdikio ar jį dar maitina krūtimi?
Tada pirmiausia reikėtų apsvarstyti nefarmakologines gydymo priemones, ir tik jei neįmanoma apsieiti be vaistų, tokiai ligonei gali būti skiriami vaistai. Vaistai parenkami atsižvelgiant į tai, koks yra nėštumo laikotarpis. Viso nėštumo ir maitinimo metu saugiausias vaistas priepuoliui malšinti yra acetaminofenas 1000 mg, profi laktikai – magnio citratas.
Koks yra galimas šalutinis triptanų poveikis?
Triptanai yra labai saugi vaistų klasė, jei skiriami pagal indikacijas. Gerdamas šiuos vaistus, pacientas gali jausti nepavojingus, bet nemalonius požymius: pirštų tirpimą, mieguistumą, svaigulį, sunkumą krūtinėje. Jei netoleravimo reiškiniai yra labai nemalonūs, rekomenduojama rinktis lėtesnės pradžios triptanus, pvz., frovatriptaną arba naratriptaną.
Migrenos priepuoliai ligonius gali ištikti labai dažnai. Kokie vaistai nuo migrenos vartojami profi laktiškai?
Jeigu migrenos priepuoliai kartojasi kas savaitę, vaistus nuo migrenos patartina gerti profi laktiškai. Tai užkerta kelią priepuolių atkryčiams. Vaistus patariama vartoti keletą mėnesių, užrašuose kruopščiai pasižymint skausmų dažnį. Tada lengviau nustatyti, ar skirtas gydymas yra efektyvus, pakankamas. Profi laktiškai vartojami vaistai parenkami atsižvelgiant į jų efektyvumo įrodymus ir galimą konkrečiam ligoniui papildomą teigiamą poveikį, pavyzdžiui, amitriptilinas gerina miegą, venlafaksinas mažina nerimo simptomus, metoprololis ar propranololis retina dažną širdies plakimą ir pan.
Ar yra kokia nors migrenos nemedikamentinė profi laktika?
Veiksnių, išprovokuojančių migreną, yra ne vienas. Bene svarbiausias jų – miego sutrikimai. Kiekvienam ligoniui rekomenduojama laikytis miego režimo. Reikalingas ir mitybos režimas – dažnas ir reguliarus valgymas, maždaug 4–5 kartus per dieną, stengtis neišalkti, nes alkis skatina skausmą, riboti kofeino turinčių produktų (energinių gėrimų, kavos ir stiprios arbatos, juodojo šokolado). Itin teigiamai bendrą savijautą veikia ir skausmo priepuolius retina reguliarus (bent 3 kartus per savaitę) fi zinis aktyvumas. Labai svarbu rasti kiekvienam patinkančią fi zinio aktyvumo rūšį.
Kalbėjosi V. Grigaliūnienė
