Kelionės ir apsilankymai svečiose šalyse suteikia malonių pojūčių. Nauji kraštovaizdžiai, pažintys, dar nepažinta kultūra, patiekalai, įspūdžiai praturtina atostogas ir įkrauna vidinės energijos. Tačiau viešint nepažįstamoje šalyje reikia elgtis apdairiai. Ne tik pasirūpinti geru žemėlapiu, saugotis sukčių, bet ir atsakingai rinktis tai, ką valgai. Neatrastas skonis kartais gali suteikti daug naudos, o kartais apkartinti kelionę. Taigi kaip tinkamai išnaudoti svečios šalies gėrybes? Konsultavo gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė.
Pasiruošimas kelionei
Pirmiausia, prieš išvykstant į kelionę, iš anksto reikėtų daugiau pasidomėti šalimi, į kurią vykstama. Naudinga susižinoti, kokių ten yra vaisių ir daržovių, vietinės virtuvės ypatybes. Taip nuvykus nereikės dvejoti, ką valgyti, o ko ne. Tinkamai pasiruošti svarbu, kad, ragaujant egzotinius vaisius, netikėtai nekiltų alergija. Taip pat derėtų pasidomėti ir vietos valgymo kultūra, kad nebūtum ne taip suprastas ar ko neįžeistum netinkamomis manieromis.
Skysčių vartojimas
Nors keliaujama ir vėsiuoju metų laiku, tačiau visgi dažniau atostogauti vykstama vasarą, kai oras būna karštesnis nei įprastai. Taisyklingas skysčių vartojimas – vienas svarbiausių dalykų karštu oru.
Viena didžiausių blogybių yra ta, kad dažnas žmogus ir kasdieniame gyvenime į skysčių vartojimą žiūri netinkamai, esą noriu – geriu, nenoriu – negeriu, nekreipdami dėmesio į tai, kad normaliomis sąlygomis vandens per parą išgerti reikia 1,5–2 litrus. Jei tokį kiekį išgerti yra įprasta, tuomet ir kelionėje nebus sunku jo išgerti atitinkamai daugiau. Tačiau per parą išgeriančiam puodelį arbatos būtini 3 ir daugiau litrų vandens, kai lauke per 30 laipsnių šilumos, atrodys nežmoniškai daug. Todėl pirmiausia reikia įprastomis sąlygomis tinkamai organizmą pildyti vandeniu, kad vasarą 3 litrai atrodytų normalu.
Kiek konkrečiai vandens būtina, priklauso nuo įvairių veiksnių: prakaitavimo, amžiaus, fizinio krūvio. Kylant temperatūrai, labiau prakaituojama, kadangi prakaituodamas organizmas vėsinasi. Taip prarandama nemažai mineralinių medžiagų – sutrinka kalio ir natrio balansas. Pritrūkus vandens, tirštėja kraujas, padidėja trombozės, širdies sutrikimų, tachikardijos, bradikardijos rizika. Tinkamas organizmo papildymas vandeniu padeda išvengti šių ir daugelio kitų sveikatos sutrikimų, ir tai itin svarbu keliaujant.
Tinkama higiena
Svetimuose kraštuose kiekvieną vaisių ar daržovę būtina kruopščiai nuplauti po tekančiu vandeniu. Higienos laikytis būtina, nes jos besilaikantys žmonės dažniausiai grįžta sveiki, o pro pirštus į tai žiūrintieji neretai suserga.
Apsinuodijus pirmoji pagalba – skysčiai. Geriausia gerti paprastą, nesaldintą, negazuotą vandenį. Jei tokio nėra, tinka virintas vanduo, kokie nors gėrimai iš parduotuvės, sultys.
Taip pat reikėtų apriboti maistą: nevalgyti šviežių daržovių, vaisių, pieno produktų. Kadangi gerti vien tik vandenį nėra gerai, apsinuodijus saugiausia maitintis įvairiomis grūdinių kultūrų košėmis, termiškai apdorotomis daržovėmis. Arba gerti maisto papildus ir galiausiai vaistus.
Egzotiniai vaisiai
Vasarą derėtų išnaudoti įvairių vaisių teikiamą naudą. Dauguma jų turi nemažai energinio užtaiso – fruktozės, todėl pavalgius jų, organizmas papildomas energija ir mažiau dairomasi į kepsnius. Taip pat vaisiai gali būti ir skysčių šaltinis. Daugiausia skysčių turi citrusiniai vaisiai, kokoso pienas, arbūzai, papajos, melionai ir pan. Valgant vaisius, organizmas dalinai papildomas vandeniu, mineralinėmis medžiagomis ir fruktoze.
Išvykus svetur galima rasti įvairiausių mums egzotinių vaisių, kurie, be jokios abejonės, turi įvairių naudingų medžiagų, tad tikrai vertėtų išnaudoti progą ir jų paskanauti. Šiek tiek plačiau apie kai kuriuos iš jų.
Rambutanai. Gausu fruktozės, vitamino C ir A, kalio, beta karotino. Ilgai buvo vartojami diabetui, hipertenzijai ir kitiems negalavimams gydyti. Rambutanai suteikia energijos, turi cholesterolio kiekį mažinančių savybių ir yra itin naudingi antioksidantai.
Durjanai. Gerina virškinimą, saugo odą, skydliaukę, reguliuoja cukraus kiekį kraujyje, padeda kenčiant migreną ar kovojant su depresija. Juose daug vitamino C, B1, B2 ir B6, kalio, skaidulų, magnio.
Figos. Turi gausybę kalcio, kalio, magnio, geležies, mangano. Figos padeda sutrikusiam virškinimui gerinti, reguliuoja organizmo pH kiekį, kraujo spaudimą.
Guajavos. Vieni sveikiausių vaisių pasaulyje. Gujavos turi daug skaidulų, vitaminų A ir C, vario, mangano, antioksidantų, naudingų vėžio prevencijai. Padeda sutrikus virškinimui, peršalus, turint aukštą kraujo spaudimą. Taip pat naudingos odai, dantims, sergantiesiems diabetu.
Papajos. Turi vitaminų A ir B grupės, kalio, antioksidantų, skaidulių, mangano. Itin naudingos plaukams, odai – palaiko jos spindesį ir jauną išvaizdą. Taip pat palengvina skausmą sergantiems artritu, edema, osteoporoze, tinka dažnai sergantiems peršalimu, turintiems virškinimo problemų.
Jūros gėrybės
Jūros gėrybės – tai baltyminės kilmės maisto produktai. Tai pagrindinis fosforo (dalyvauja apykaitos procesuose), kalcio (reikalingas geležiai pasisavinti, kraujo krešumui, mažina nervų sistemos jautrumą) ir jodo (reikalingas medžiagų apykaitai, darbingumui, aktyvumui, protiniam vystymuisi palaikyti) šaltinis. Dauguma jūros gėrybių yra mažai kaloringos, tačiau kai kurias jų skaičiuojantiesiems cholesterolio kiekį reikėtų vartoti atsargiau.
Prieš vartojant bet kokias jūros gėrybes, būtina įsitikinti, ar žmogus nėra joms alergiškas.
Šiek tiek plačiau apie kai kurių jūros gėrybių, kurių galima rasti daugelyje piečiau esančių šalių, teikiamą naudą:
• Laminarija (jūros kopūstai). Gausu kalio, jodo, magnio, geležies, A, B ir C grupės vitaminų. Laminarija padeda atgauti jėgas, saugo nuo aterosklerozės, mažina cholesterolio kiekį, padeda lengviau pašalinti iš organizmo toksinus.
• Midijos. Turi daug B ir C grupės vitaminų, geležies, kalio, fosforo, cinko, seleno. Midijos naudingos nervų ir imuninei sistemai gerinti, kaulams stiprinti, suteikia energijos.
• Kalmarai. Padeda išlaikyti sveiką odą, nagus ir plaukus, stiprina kaulus ir dantis, stabilizuoja cukraus kiekį kraujyje, gerina imuninę sistemą, mažina širdies ligų riziką. Kalmaruose gausu B grupės vitaminų, cinko, magnio, kalio, fosforo.
• Krevetės. Gausu jodo ir vitamino B12, kuris reikalingas nervų sistemos veiklai, hemoglobino gamybai. Krevetės palaiko nagus, plaukus ir odą stiprius, suteikia energijos, padeda kovoti su depresija ar vėžiu.
• Austrės. Turi daug B grupės vitaminų ir D, cinko. Austrės stiprina imunitetą, kaulus, skatina ląstelių dalijimąsi, metabolizmą. Taip pat jos – puikus antioksidantas.
Vaiko mityba keliaujant
Vaiko žarnyno vystymasis vyksta iki mokyklinio amžiaus, todėl jiems iki 6–7 metų maistu eksperimentuoti nereikėtų. Vos paragavęs ko neįprasto, vaikas nesusirgs, tačiau kartais jo organizmui galima pakenkti visam laikui. Todėl geriausia vaikams duoti tai, kas jau patikrinta. Taip pat reikia nepamiršti, kad vaikai praranda skysčius daug greičiau nei suaugusieji, todėl vandeniu juos girdyti reikėtų dažniau.
Mokyklinio amžiaus vaikus jau galima pradėti maitinti tuo, ką valgo patys tėvai. Taip pat naudinga kelionių metu jį supažindinti su vietine kultūra, ypatybėmis ir virtuve. Taip vaiko maisto racionas plėsis, vėliau jis nebijos išbandyti nematytų vaisių, daržovių ar patiekalų.