XXI amžiaus visuomenėje plačiai paplitęs kūno kultas, kuriam keliami nerealūs fiziniai kūno standartai, labiausiai pabrėžiant lieknumą, mažą kūno svorį tarp moterų ir perdėtą raumeningumą tarp vyrų. Liguisti išvaizdos kriterijai ir antsvorio stigmatizacija sukelia nerimą dėl kūno formų, ypač jauniems žmonėms [1]. Jaunystėje dažniau galvojama apie savo kūno formas, svorį. Tai lemia svarbūs fizinio kūno pasikeitimai, prasidėję nuo paauglystės. Taip pat būtina atsižvelgti į nepasitenkinimo savo kūnu paplitimą tarp 12–18 metų žmonių – 40 proc. vaikinų ir 80 proc. merginų yra nepatenkintos savo fizine išvaizda. Svarbu suvokti tokių minčių keliamą psichologinį distresą [2]. Stiprėjančio nepasitenkinimo fizine išvaizda priežastys dar aiškinamos žiniasklaidos ir socialinių tinklų svetainių, kaip stiprios sociokultūrinės jėgos, daroma neigiama įtaka [3]. Naujausi moksliniai tyrimai įrodo, kad socialinės medijos ir socialinių tinklų svetainės turi neigiamą poveikį nepasitenkinimui savo kūnu [1–3].
Deja, dauguma mokslinių studijų atlikta su socialiniu tinklu Facebook ir yra mažai Instagram tyrimų. Pagrindiniai socialinių tinklų vartotojai yra paaugliai ir jauni suaugusieji, tarp kurių didžiausio dėmesio susilaukia ir vis labiau populiarėja Instagram. Socialinis tinklas pagrįstas vien nuotraukomis, vaizdo įrašais ir asmenukėmis. Instagram vartotojai kasdien pasidalija per 80 mln. nuotraukų [4]. Egzistuojantis ryšys tarp žiniasklaidos ir išvaizdos yra įrodytas, tačiau mažai išnagrinėtos socialinių medijų, ypač socialinių tinklų, sąsajos su išvaizda [5, 6].
Tyrimo tikslas – nustatyti socialinio tinklo Instagram naudojimo ypatumus ir išvaizdos suvokimo aspektus, įvertinti jų sąsajas tarp paauglių.
Tyrimo metodika
Tyrimo dalyviai. Tyrime dalyvavo Vilniaus gimnazijos 12 klasės mokiniai.
Tyrimo instrumentai. Tyrimo dalyviams buvo pateikta anketa su4 tyrimo instrumentais, vertinančiais socialinio tinklo Instagram naudojimo ypatumus ir išvaizdos aspektus, ir demografiniais klausimais apie tyrimo dalyvių lytį ir amžių. Gavus tyrimo rezultatus, apskaičiuotas taikytų instrumentų patikimumas.
Instagram intensyvumo skalė. Skale vertinamas emocinio prieraišumo prie socialinio tinklo Instagram stiprumas. Skalę sudaro 6 teiginiai, kiekvienas teiginys vertinamas 5 balų sistema nuo visiškai nesutinku iki visiškai sutinku (pvz., Didžiuojuosi sakydamas (–a), kad naudojuosi Instagram). Apskaičiuojamas teiginių balų vidurkis. Didesnis vidurkis rodo stipresnį emocinį prieraišumą prie socialinio tinklo. Prie skalės teiginių buvo pateikti 2 atvirojo tipo klausimai apie Instagram turimų sekėjų skaičių ir vidutinį naudojimosi socialiniu tinklu laiką per parą (minutėmis). Šią skalę tyrėjai parengė remdamiesi anksčiau sudaryta Facebook intensyvumo skale [7].
Naudojimosi Instagram klausimynas. Šiuo klausimynu vertinama, kaip aktyviai naudojamasi socialiniu tinklu. Vertintas jame atliekamų veiklų dažnis. Klausimyną sudaro 10 teiginių. Kiekvienas teiginys vertinamas 5 balų sistema nuo visiškai nesutinku iki visiškai sutinku (pvz., Savo Instagram profilyje skelbiu nuotraukas). Apskaičiuojama teiginių balų suma. Kuo didesnė suma, tuo aktyviau naudojamasi socialiniu tinklu. Naudojimosi Instagram klausimynas buvo sukurtas pagal analogišką klausimyną Facebook socialiniam tinklui [8].
Kūno formos klausimynas-16 (BSQ-16) [9]. Tyrime naudotos 2 klausimyno, priklausomai nuo tyrimo dalyvio lyties, versijos. Klausimynu vertinamas susirūpinimo savo kūno forma lygis per pastarąsias 4 savaites. Klausimyną sudarė16 teiginių, vertinamų 6 balų sistema nuo niekada iki visada (pvz., Jauteisi stambi ir apvalių formų ar Suvalgęs net ir mažą maisto kiekį, jauteisi storas). Apskaičiuojama teiginių balų suma. Didesnė suma rodo stipresnį susirūpinimą savo išvaizda. Laikoma, kad tyrimo dalyviai, surinkę mažiau nei 38 balus, nepasižymi susirūpinimu savo kūno forma. Surinkusiems nuo 38 iki 51 balų, būdingas nedidelis susirūpinimas. Tyrimo dalyviai, surinkę nuo 52 iki 66 balų, pasižymėjo vidutiniu susirūpinimu išvaizda. Ryškus susirūpinimas savo kūno forma būdingas surinkusiesiems daugiau nei 66 balus.
Baimės patirti neigiamą išvaizdos vertinimą skalė (FNAES) [10]. Skale vertinamas nerimo, kylančio dėl baimės patirti neigiamą išvaizdos vertinimą iš aplinkinių, lygis. Skalę sudaro 6 teiginiai, vertinami 6 balų sistemoje nuo visiškai neatitinka iki ypač atitinka. Apskaičiuojama teiginių balų suma. Didesnė suma rodo, kad asmuo dėl įsitikinimo, jog aplinkiniai jo išvaizdą gali vertinti neigiamai, patiria didesnį nerimo lygį.
Tyrimo eiga. Pirmiausia tyrėjai supažindino moksleivius su atliekamu tyrimu. Sutikę jame dalyvauti tyrimo dalyviai pildė anoniminę anketą. Atsisakiusių dalyvauti tyrime nebuvo.
Duomenų analizės metodai. Duomenų analizė atlikta naudojant SPSS programą, skaičiuota aprašomoji statistika (vidurkiai, standartiniai nuokrypiai, procentai), instrumentų patikimumas vidinio suderintumo būdu. Taikyti parametriniai statistiniai kriterijai: skirtumams tarp lyčių rasti – T testas dviem nepriklausomoms imtims, sąsajoms nustatyti – Pearsono koreliacija.
Rezultatai
Apklausoje dalyvavo 101 tyrimo dalyvis, iš jų 43 merginos ir 58 vaikinai. Amžiaus vidurkis – 17,89 metų (SN – 0,53).
Taikytų instrumentų patikimumo vertinimas. Instrumentų patikimumas pateiktas 1 lentelėje. Rezultatai parodė, kad visi taikyti instrumentai pasižymėjo geru patikimumu.
Instrumentas Patikimumo reikšmė Instagram intensyvumo skalė ɑ=.915 Naudojimosi Instagram klausimynas ɑ=.931 Kūno formos klausimynas-16 ɑ=.818 (merginų grupėje) ɑ=.960 (vaikinų grupėje) Baimės patirti neigiamą išvaizdos vertinimą skalė ɑ=.912
Naudojimosi Instagram ypatumai paauglių imtyse. Buvo vertintas paauglių aktyvumas socialiniame tinkle Instagram, turimų sekėjų skaičius ir vidutinis naudojimosi laikas per parą, emocinis prieraišumas prie šio socialinio tinklo. Gauti rezultatai pavaizduoti 1–4 pav. Merginos, palyginti su vaikinais, statistiškai reikšmingai aktyviau naudojosi socialiniu Instagram (37,837 vs. 26,345, p<0,001, 1 pav.), buvo stipriau prie jo emociškai prisirišusios (2,996 vs. 2,026, p<0,001, 2 pav.) bei praleido per dieną daugiau laiko (93,721 vs. 31,103, p<0,001, 3 pav.). Nors merginos socialiniame tinkle turėjo daugiau sekėjų nei vaikinai, tačiau šis skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas (428,558 vs. 289,638, p=0,2, 4 pav.).
Galime pastebėti, kad, palyginti vaikinų ir merginų paauglių grupes, merginos buvo aktyvesnės socialinio tinklo Instagram vartotojos. Jos naudojosi daugiau ir aktyviau tinklo teikiamomis galimybėmis, buvo suformavusios stipresnį emocinį ryšį su tinklu. Be to, merginos gerokai daugiau laiko per dieną skyrė socialiniam tinklui – apie 1,5 val., vaikinai – apie 0,5 val.
Kūno vaizdo aspektai paauglių imtyse. Šiame tyrime vertinta, kaip stipriai paauglių imtyse pasireiškė du kūno vaizdo aspektai –neigiamas savo kūno vertinimas ir baimė, kad kiti asmenys kūną gali įvertinti neigiamai. Gauti rezultatai pavaizduoti 5–8 pav. Rezultatai parodė, kad merginos reikšmingai labiau nei vaikinai buvo nepatenkintos savo kūno forma (43,302 vs. 26,247, p<0,001, 5 pav.) bei patyrė didesnį nerimą, kad aplinkiniai apie jų kūno išvaizdą gali atsiliepti negatyviai (17,837 vs. 11,759, p<0,001, 6 pav.).
Tiriamieji pagal tai, kaip stipriai pasireiškia nepasitenkinimas savo kūnu, buvo suskirstyti į 4 grupes – nuo neryškaus iki didelio nepasitenkinimo. Išryškėjo skirtumai tarp lyčių. Į visas 4 grupes pateko tik tyrime dalyvavusios merginos (7 pav.) (daugiausiai į neryškaus ir didelio nepasitenkinimo grupes). Tirtų vaikinų imtis (8 pav.) pasiskirstė tik į 2 grupes: didžioji dalis – į neryškaus nepasitenkinimo, likusi – į nedidelio nepasitekinimo savo kūnu grupę.
Reikėtų atkreipti dėmesį, kad paauglių merginų kūno vaizdas neigiamesnis nei paauglių vaikinų. Kaip minėta, nepasitenkinimas kūnu buvo vertinamas dvejopai. Tyrimas parodė, kad merginoms būdingas ryškesnis nepasitenkinimas kūnu nei vaikinams. Taip pat atskleista, kad merginos patyrė didesnę baimę, kad į jų kūną aplinkiniai gali žiūrėti neigiamai.
Instagram naudojimo ypatumų ir kūno vaizdo aspektų pasireiškimo sąsajos paauglių imtyse.Tirtos socialinio tinklo Instagram naudojimo ypatumų ir kūno vaizdo aspektų pasireiškimo sąsajos merginų ir vaikinų imtyse. Rezultatai atskleidė panašias tendencijas tarp merginų ir vaikinų, tik nagrinėtos sąsajos merginų grupėje buvo stipresnės. Gautos šios statistiškai reikšmingos sąsajos abiejų lyčių imtyse: kuo aktyviau naudojamasi socialiniu tinklu, kuo jam skiriama daugiau laiko ir kuo stipresnis emocinis prisirišimas prie šio tinklo, tuo didesnis nepasitenkinimas savo kūnu ir patiriamas stipresnis nerimas, kad kiti kūną įvertins neigiamai. Verta pastebėti, kad stipriausias ryšys nustatytas tarp emocinio prieraišumo prie socialinio tinklo kalbant apie abu kūno vaizdo aspektus. Vienintelė statistiškai nereikšminga sąsaja abiejose lyčių grupėse nustatyta tarp turimų sekėjų skaičiaus socialiniame tinkle Instagram ir tyrinėtų kūno vaizdo dalių (su BSQ-16 klausimyno įverčiu r=0,095 ir r=0,012 atitinkamai merginų ir vaikinų grupėse, p>0,05; su FNAES skalės įverčiu r=0,03 ir r=0,021, p>0,05). Kuo stipresnis prisirišimas prie socialinio tinklo Instagram, tuo savo kūną respondentai vertino negatyviau ir nurodė didesnį nerimą, kad kiti jų kūną vertins neigiamai. Merginų imtyje šios sąsajos buvo stipresnės.
Rezultatų aptarimas
Kitų šalių tyrimų rezultatai turi panašumų su mūsų atliktu tyrimu. Thompson ir Lougheed 2012 metais publikuotame tyrime nurodoma, kad merginos, palyginti su vaikinais, daugiau laiko per dieną praleidžia naudodamos socialinį tinklą Facebook, jos jaučia didesnę priklausomybę; rezultatai aiškinami tuo, kad socialiniame tinkle pateikiamas turinys yra daug aktualesnis jaunoms merginoms nei vaikinams, todėl paauglės aktyviau renkasi juo naudotis. Manoma, kad paaugliai vaikinai taip pat turėtų būti aktyvūs socialiniuose tinkluose, kurie atitinka jų pomėgius [11]. 2018 metais JAV mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad merginos aktyviau naudojasi socialiniu tinklu Instagram nei vaikinai. Manoma, kad visuomenėje įsitvirtinę moteriško kūno standartai verčia merginas ieškoti įvairių patvirtinimų iš aplinkos, kad jų kūnas atitinka paplitusius lūkesčius. Socialiniame tinkle Instagram jaunos paauglės tuo gali įsitikinti, tad juo ir naudojasi aktyviau, tampa priklausomomis. Tuo tarpu vyriškam kūnui visuomenėje dar nėra keliami tokie ryškūs fizinės išvaizdos standartai [12].
Šiame tyrime gauti rezultatai apie pasitenkinimą savo kūnu panašūs į kituose tyrimuose gautus rezultatus. Pavyzdžiui, 2015 metais publikuotame tyrime atskleista, kad jaunos moterys yra labiau nepasitenkinusios savo kūnu nei vyrai. Merginų realaus ir idealaus kūno suvokimas labai skiriasi, o vaikinų beveik sutampa. Būtent toks skirtumas tarp turimos ir norimos fizinės išvaizdos paauglėms kelia nepasitenkinimą savo kūnu [13]. Kiti tyrėjai akcentuoja, kad dažnai lieka neįvertinta vyrų grupė, kalbant apie jų pasitenkinimą savo fizine išvaizda. Mūsų atliktas tyrimas parodė, kad daliai paauglių vaikinų būdingas neryškus nepasitenkinimas kūnu. Vyrų savivertę iš dalies lemia tam tikros išorinio kūno savybės. Kuo daugiau raumenų ir mažiau pridėtinių riebalų, tuo savivertė didesnė. Moterų savivertės pajautimą daug labiau formuoja jų kūniškosios savybės nei vyrams. Gauti rezultatai aiškinami tuo, kad visuomenėje yra daug labiau kalbama apie moterišką fizinį kūną, moters išvaizdai keliami aukštesni, dažnai net nerealūs reikalavimai, moterys dažniau nei vyrai yra vertinamos atsižvelgiant į jų patrauklumą, taigi, išvaizdos savybes. Moterys yra stipriau internalizavusios kultūrinius išvaizdos standartus, pagal kuriuos lygina save su kitomis moterimis, taip pat save įsivaizduoja iš kito asmens pozicijos[14].
Aiškinant gautus rezultatus, reikėtų atkreipti dėmesį į socialinio tinklo Instagram turinį. Kaip teigia tyrėjai, šiuo metu jame galima stebėti naują fitspiration judėjimą [15]. Šis judėjimas propaguoja sveiką gyvenimo būdą, akcentuojant tinkamą mitybą ir fizinės veiklos teikiamą naudą. Nepriklausomai nuo, atrodytų, gerų fitspiration judėjimo ketinimų, pastebėta, kad šio judėjimo idėjos gali turėti ir neigiamą poveikį. Pavyzdžiui, Australijoje atliktame tyrime analizuojant Instagram turinį, buvo rastas plono ir lieso moterų kūno idealizavimas. Daugumoje nuotraukų stebėtos moters kūno sudaiktinimo tendencijas [15].
Iš šiame tyrime gautų rezultatų galima kelti prielaidą, kad socialinio tinklo Instagram naudojimas turėtų būti susijęs su visuomenėje vyraujančių kūno idealų perėmimu, savo kūno lyginimu su šiais standartais. 2014 metais JAV atliktame tyrime atskleista, kad didesnis praleidžiamas laikas socialiniame tinkle susijęs su liesumo idealizavimu, savęs objektyvizavimu, nepasitenkinimu savo svoriu, liekno k8no siekimu [16]. Tuo tarpu kitas 2015 metų JAV atliktas tyrimas atskleidė, kad aktyvesnis socialinio tinklo naudojimas susijęs su didesniu susirūpinimu išvaizda [17]. Šios studijos patvirtina ir mūsų gautus rezultatus – aktyvesnis naudojimasis socialiniais tinklais yra susijęs su didesniu nepasitenkinimu savo kūnu. Naudojantis socialiniais tinklais, sudaromos sąlygos perimti visuomenėje ypač paplitusius kūniškumo standartus, kuriuos internalizavus, automatiškai užkoduota patirti nepasitenkinimo savo išvaizda jausmą, nes visuomenėje keliami lūkesčiai kūnui dažnai nėra realistiški. Didesnis naudojimasis socialiniais tinklais dar labiau skatina šių lūkesčių perėmimą [16–17].
2017 metais Lietuvoje atliktame tyrime nustatyta, kad savo kūno proporcijų suvokimo ir priėmimo ypatumai jaunuoliams yra svarbūs, rasti skirtumai tarp merginų ir vaikinų [18]. Reikalingi tolesni moksliniai tyrimai, atsižvelgiant į greitai kintančias jaunimo požiūrio, mados, naudojimosi socialiniais tinklais tendencijas. Mūsų tyrimas atskleidė, kad paauglės merginos, palyginti su vaikinais, aktyviau naudojosi socialiniu tinklu Instagram, per parą tam skyrė daugiau laiko ir buvo stipriau emociškai susijusios su šiuo tinklu. Instagram sekėjų skaičius tarp lyčių nesiskyrė. Gauti rezultatai parodė, kad paauglės merginos savo kūną matė neigiamiau nei vaikinai, jos buvo labiau įsitikinusios, kad aplinkiniai jų kūną taip pat vertina negatyviai ir dėl to patyrė nerimą. Analizė atskleidė, kad aktyviau naudojantis socialiniu tinklu Instagram, tam skiriant daugiau laiko per parą bei esant stipresnei emocinio pobūdžio priklausomybei nuo tinklo, asmuo savo kūną vertina neigiamiau, būdingas stipresnis įsitikinimas, kad aplinkiniai kūną vertins negatyviau. Šios tendencijos būdingos tiek vaikinų, tiek merginų paauglių grupėse, nors pastarojoje imtyje jos buvo ryškesnės.
Apibendrinimas
Atliktas tyrimas atskleidė keletą reikšmingų dalykų. Paaiškėjo, kad paauglių merginų imtis studijos rėmuose yra ypač jautri grupė. Būtent merginos daugiau naudojosi socialiniu tinklu Instagram, buvo labiau nuo jo emociškai priklausomos nei vaikinai. Merginos savo kūną vertino neigiamiau ir turėjo stipresnių įsitikinimų, kad ir aplinkiniai jų kūną mato negatyviai. Tyrimas parodė, kad ryškesnė priklausomybė nuo Instagram socialinio tinklo susijusi su savo kūno neigiamu vertinimu. Šis atradimas leidžia kelti prielaidą, kad aktyvesnis socialinių tinklų naudojimas gali būti kelias į valgymo sutrikimų psichopatologiją. Su nepilnamečiais dirbantys įvairių specialybių gydytojai turėtų kalbėtis su pacientais jaunimui svarbiomis kūno suvokimo ir priėmimo temomis.
Praktinis pritaikymas
Mažinant socialinių tinklų neigiamą poveikį nepasitenkinimui savo kūnu, svarbus ir vaikų ligų gydytojų vaidmuo, ypač kalbantis su pacientais ir bendradarbiaujant su vaikų tėvais. Gydytojai galėtų rekomenduoti tėvams domėtis vaikų įsitraukimu į socialinius tinklus, nes, kaip rodo tyrimai, per didelis medijų naudojimas prisideda prie nepilnamečių iškreipto savo kūno sampratos formavimosi ir su tuo susijusiu padidėjusiu nerimastingumu.
Agnė Šarskutė
Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas
Jokūbas Gužas
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos institutas
Vilma Andrejauskienė
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto Psichiatrijos klinika
Sigita Lesinskienė
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto Psichiatrijos klinika
Literatūra
1. Rodgers RF, Franko DL, Donovan E, et al. Body image in emerging adults: The protective roleof self-compassion. Body Image. 2017; 22:148-155.
2. Duchesne AP, Dion J, Lalande D, Begin C. Body dissatisfaction and psychological distress in adolescents: Is self-esteem a mediator? Journal of Health Psychology. 2016; 22(12), 1563-9.
3. Tiggemann M, Slater M. Facebook and Body Image Concern in Adolescent Girls: AProspective Study. International Journal of Eating Disorders. 2016; 50:80-3.
4. Cohena R, Newton-Johna T, Slater A. The relationship between Facebook andInstagram appearance-focused activities and body image concerns in young women. Body image.2017;23: 183-7.
5. Meier EP, Gray J. Facebook photo activity associated with body image disturbance in adolescentgirls. Cyberpsychol, Behavior and Social Network. 2014;17(4):199-206.
6. Rutledge CM, GillmorKL, Gillen MM. Does this profile picture make me look fat?Facebook and body image in college students. Psychology of Popular Media Culture. 2013; 2(4):251-8.
7. Ellison NB, Steinfield C, Lampe C. The benefits of Facebook “friends”: Social capital and college students’ use of online social network sites. Journal of Computer-Mediated Communication. 2007; 12(4): 1143-1168.
8. Gerson J, Plagnol A, Corr PJ. Passive and active Facebook use measure (PAUM): validation and relationship to the Reinforcement Sensitivity Theory. Personality and Individual Differences. 2017;177:81-90.
9. Evans C, Dolan B. Body Shape Questionnaire: derivation of shortened “alternate forms”. International Journal of Eating Disorders. 1993;13(3):315-321.
10. Lundgren JD, Anderson DA, Thompson JK. Fear of negative appearance evaluation: Development and evaluation of a new construct for risk factor work in the field. Eating Behaviors. 2004;5(1):75-84.
11. Thompson SH, Lougheed E. Frazzled by Facebook? An exploratory study of gender differences in social network communication among undergraduate men and women. College Student Journal; 2012; 46(1): 88-98.
12. Simpson CS, Manago A, Gaggi N, Lynch KG. Why do college students prefer Facebook, Twitter, or Instagram? Site affordances, tensions between privacy and self-expression, and implications for social capital. Computers in Human Behavior. 2018; 86: 276-288.
13. Laus MF, Costa TM, Almeida SS. Gender differences in body image and preferences for an ideal silhouette among Brazilian undergraduates. Eating Behavior. 2015; 19: 159-162.
14. Brennan MA, Lalonde CE, Bain JL. Body Image Perceptions: Do Gender Differences Exist? Psi Chi Journal of Undergraduate Research. 2010; 15(3): 130-8.
15. Tiggemann M, Zaccardo M. Exercise to be fit, not skinny: The effect of fitspiration imagery on women’s body image. Body image; 2015; 15: 61-7.
16. Meier EP, Gray J. Facebook photo activity associated with body image disturbance in adolescent girls. Cyberpsychology, Behavior and Social Networking; 2014; 17: 199-206.
17. Kim JW, Chock TM. Associations between social grooming on Facebook and body image concerns. Computers in Human Behavior. 2015; 48: 331-9.
18. Lesinskiene S, Karaliene V, Kostecka J, Germaniene D. Perception of body image and tendencies of eating behaviour among adolescents. Health and Primary Care. 2017; 1(2): 1-6.