Kaip intensyviai kasdien naudojamės akimis, dažnai suprantame tik suprastėjus regėjimui. Pavyzdžiui, kai raidės skaitant tampa tarsi išplaukusios ir nebematome toli esančių objektų. Ligi šiol dažniausia tautiečių apakimo priežastis buvo glaukoma. Jau 3 metai ją aplenkė tinklainės ligos, iš esmės – amžinė geltonosios dėmės degeneracija (AGDD). Iškraipytos linijos, „šokinėjančios“ raidės gali būti šios grėsmingos į aklumą vedančios ligos požymiai.
Sergančiųjų sparčiai daugėja
AGDD– tai dėl amžiaus atsirandantis centrinės tinklainės dalies, vadinamosios geltonosios dėmės, kur sukoncentruojamas šviesos spindulys, – pažeidimas. Geltonosios dėmės, nuo kurios priklauso centrinis regėjimas, ląstelių pasipriešinimas oksidaciniam stresui, metams bėgant silpnėja, o, nykstant jos ląstelėms, pradeda silpnėti regėjimas. Nežinia, kiek degeneracijos požymiai formuojasi vidutiniame amžiuje, tačiau nėra abejonių, kad šios problemos neužklumpa staiga nuo 65-ojo gimtadienio, bet prasideda anksčiau.
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas oftalmologas dr. Andrius Cimbalas sako, kad geltonosios dėmės degeneracija – viena dažniausių aklumo priežasčių Lietuvoje. Pasak gydytojo, šios ligos paplitimo didėjimui daugiausia įtakos turi auganti pagyvenusių žmonių dalis visuomenėje ir vis ilgesnis žmogaus buvimas dirbtinėje šviesoje, nes akys yra prisitaikiusios ilgiau ilsėtis ir būti tamsoje.
Priežastys
„Daug lemia šiuolaikinis gyvenimo būdas, ypač visuotinė elektrifikacija. Žmogus retai kada būna visiškoje tamsoje, jį nuolat supa šviesos šaltiniai, tinklainėje vyksta fotodinaminės reakcijos, susijusios su ląstelių oksidaciniu pažeidimu. Jį paskatina ir rūkymas. Buvo ieškota sergamumo AGDD ir darbo su kompiuteriu sąsajų, bet įrodymų nenustatyta.
Sergamumui šia liga įtakos turi ir rasė – šviesiaodžiai ir žydrų akių žmonės turi mažiau pigmento odoje ir akyse. Melaninas ne tik absorbuoja šviesą ir šviesos energiją paverčia nepavojinga kinetine energija, bet ir pats veikia kaip antioksidantas. Kuo daugiau pigmento, tuo mažiau išsiskiria laisvųjų radikalų. Organizmas turi apsaugos priemonių, bet jos metams bėgant silpnėja. Mažėja akių tinklainėje makulos pigmento – liuteino ir zeaksantino, kurie absorbuoja mėlyną šviesą ir sugaudo laisvuosius radikalus“, – pabrėžia A. Cimbalas.
Pagrindinėmis AGDD ligos priežastimis gydytojas oftalmologas vadina amžių, netinkamą mitybą (valgoma per mažai vaisių ir daržovių, per daug riebaus maisto), rūkymą, arterinę hipertenzija, rasę (šviesiaodžiai, žydraakiai serga dažniau), saulės spindulių poveikį ir pan.
Pirmieji progresavusios ligos požymiai yra netaisyklingi vaizdai, iškraipytos linijos, daiktai ir objektai atrodo didesni arba mažesni nei yra iš tikrųjų. Pacientai skundžiasi, kad skaitant „šokinėja“ raidės, prieš akis mato juodą dėmę, regėjimas vis blogėja.
Pradžia lėta
Manoma, kad Lietuvoje apie 18 tūkstančių žmonių serga smarkiai progresavusia AGDD. Jungtinių Tautų ekspertų duomenimis, pasaulyje šia liga serga 20–25 milijonai žmonių. Suomijoje serga kas ketvirtas 70–75 metų gyventojas.
„Liga progresuoja iš lėto, silpnėjančio regėjimo ilgai nejaučiama, pakitimai būna neryškūs, todėl dauguma žmonių į pirmuosius ligos požymius nekreipia dėmesio, dėl regėjimo sutrikimų kaltina senatvę ir į gydytojus nesikreipia tol, kol regėjimas visiškai pablogėja“, – pasakojo A. Cimbalas.
Dėl AGDD stipriai nukenčia centrinis regėjimas, labai pablogėja ir sergančiojo gyvenimo kokybė. Žmogus paprastai turi atsisakyti aktyvaus gyvenimo.
„Sergančiajam tampa sunkiau arba iš viso neįmanoma skaityti, vairuoti automobilį, nes tam trukdo regėjimo lauko viduryje atsiradusi tamsi dėmė, o tiesios linijos atrodo kreivos arba su pertrūkiais, jam darosi sunkiau atlikti kasdienius ruošos darbus, didesnė kritimų ir kaulų lūžių tikimybė, trečdaliui išsivysto klinikinė depresija“, – pasakojo oftalmologas, pabrėždamas, kad senėjimo negalima visiškai sustabdyti, tačiau galima ir privalu rūpintis savo akių sveikata, akių ligų profilaktika.
Dvi ligos rūšys
Amžinę makulos degeneraciją nustato akių gydytojas, ištyręs akių dugną pagal pigmentacijos pokyčius, tinklainės audinio atrofijos zonas arba naujų kraujagyslių augimą.
A. Cimbalas pabrėžia, kad vaistai nuo šios ligos jos ne gydo, o tik pristabdo. Daugiau dėmesio turėtų būti skiriama profilaktikai, tačiau šimtaprocentinių prevencijos priemonių taip pat nėra.
„Apie 80 proc. AGDD atvejų sudaro vadinamoji sausoji forma, kai tinklainėje atsiranda pavienių pažeistų židinukų, kurie vėliau susilieja į platų atrofijos plotą tinklainėje. Pradinėje ligos stadijoje jie dažniausia nesukelia regėjimo sutrikimų. Bet, išsivysčius atrofijai, regėjimas pablogėja. Bėda ta, kad atrofija kol kas nėra pagydoma.
Kita AGDD forma – eksudacinė, arba šlapioji, kai dėl degeneracinių pokyčių po tinklaine susidaro naujų kraujagyslių membrana. Ši būklė yra gydoma, jei dar nesusidarę randai. Į stiklakūnį leidžiama vaistų, slopinantys naujų kraujagyslių augimą. Pradėjusios augti kraujagyslės sunyksta, sumažėja paburkimas aplink jas, matymas grįžta ar bent toliau neblogėja.
Kitas šios ligos formos gydymo būdas – fotodinaminė terapija, kai į veną suleisti vaistai selektyviai kaupiasi naujadarinėse kraujagyslėse ir, apšvitinus specialiu lazeriu, tos kraujagyslės sunaikinamos.
AGDD susijusi su lėtiniu uždegimu, vaistų jai gydyti ieškoma tarp lokalių uždegimo slopintojų ir neuroprotektorių. Įvairūs tyrimai duoda vilties, tačiau kol kas rezultatai nėra tokie reikšmingi kaip tikėtasi“, – sako akių gydytojas.
Pataria vartoti maisto papildus
Medikai teigia, kad ligos profilaktikai labai svarbu nešioti akinius nuo saulės, atsiradus pirmiems ligos požymiams, vartoti specialius maisto papildus. Tai trečdaliui pacientų leidžia pristabdyti ligos progresavimą. Renkantis maisto papildus, būtina atidžiai perkaityti jų sudėtį.
„Norint išvengti AGDD, ypač svarbu vartoti karotinoidus – luteiną (6–12 mg), zeaksantiną, vitaminus E, C, antioksidantus mineralus cinką, varį, seleną, omega-3 riebalų rūgštis, kurie absorbuoja daug šviesos spindulių, lengvai oksiduojasi ir sustabdo laisvųjų radikalų grandininę reakciją“, – sakė A. Cimbalas.
Nustatyta, kad luteinas ir zeaksantinas, kurių yra žalialapėse daržovėse, ypač brokoliuose, špinatuose, kopūstuose, tiesiogiai veikia AGDD. Senstant geltonojoje dėmėje šių medžiagų labai sumažėja. Jų organizmas pats negamina, todėl būtina gauti iš išorės.
Svarbiausia patarimai norintiesiems išvengti AGDD
– Nerūkyti. Rūkymas riziką susirgti padidina 2 kartus
• Sureguliuoti svorį. Antsvorio turintiems žmonėms liga sparčiau progresuoja.
• Gyventi aktyviai. Aktyvūs žmonės AGDD serga 70 proc. rečiau nei pasyvieji.
• Saugoti akis nuo tiesioginių saulės spindulių.`
• Valgyti daug daržovių, ypač žalios ir raudonos spalvos, – jose yra daug akims stiprinti reikalingų mikroelementų liuteino ir zeaksantino, vadinamųjų makulos pigmentų, vitaminų antioksidantų E ir C , mineralų seleno, cinko.
• Vartoti maisto papildus, į kurių sudėtį įeina luteinas ir zeakstantinas, vitaminai E ir C.
AGDD rizikos testas
Ar jums daugiau nei 50 metų?
Ar žinote AGDD atvejų savo šeimoje?
Ar jūsų akių rainelės šviesios?
Ar planuojate kataraktos operaciją?
Ar jums buvo atlikta kataraktos operacija?
Ar rūkote?
Jeigu teigiamai atsakėte daugiau nei į 3 klausimus, rekomenduojame apsilankyti pas akių gydytoją.