Meteorizmu vadinamas pilvo pūtimas dėl žarnose arba pilvaplėvės ertmėje susikaupusio dujų pertekliaus. Normaliai žmogaus žarnyne būna apie 100–200 ml dujų, esant meteorizmui jų gali susikaupti keletą kartų daugiau. Medicinos literatūroje vartojami ir kitokie terminai pilvo pūtimui apibrėžti: timpanitas, flatulencija.
Skiriamos septynios dažniausios meteorizmo priežastys:
· funkciniai žarnyno sutrikimai;
· žarnų obstrukcija;
· didelis suvalgomo maisto kiekis;
· inkstų akmenligė;
· žarnyno uždegimo ligos;
· žarnyno bakterijų perteklinis dauginimasis;
· kasos ligos, sukeliančios egzokrininį fermentų nepakankamumą (lėtinis pankreatitas ir kt.).
Meteorizmas gali būti organinės kilmės (žarnos obstrukcija, uždegimas, virškinimo fermentų nepakankamumas) arba funkcinės. Funkcinį meteorizmą dažniausiai sukelia sutrikusi žarnyno motorika arba absorbcija. Motorinė disfunkcija kartais vadinama motorine neuroze. Ji neretai nustatoma sergant dirgliosios žarnos sindromu.
Etiopatogenezė
Perteklinį dujų kaupimąsi žarnose lemia dvi svarbiausios priežastys:
· gausus dujų patekimas į virškinimo traktą grynuoju pavidalu (aerofagija) arba su maistu, gėrimais (gazuotais vaisvandeniais ar kt.);
· sumažėjęs dujų pasišalinimas iš žarnyno.
Gausesnis dujų patekimas. Didžioji į virškinimo traktą patekusių dujų dalis kaupiasi skrandyje, tam tikras kiekis pasiekia ir žarnas. Dujų perteklius gali susidaryti ir pačiose žarnose vykstant angliavandenių ir riebalų fermentavimuisi ir desintegradacijai. Žarnų dujų sudėtyje vyrauja vandenilis ir anglies dvideginis (dioksidas). Baltymams skylant žarnose, be vandenilio ir anglies dioksido, susidaro sieros vandenilio, karbovandenilio, metilomerkaptano. Kuo daugiau valgoma lengvai fermentuojamo maisto, tuo daugiau dujų susidaro žarnyne.
Sumažėjęs dujų pašalinimas. Dujų pašalinimas iš žarnyno sumažėja sulėtėjus dujų slinkimui žarnomis, susilpnėjus absorbcijai. Dujų slinkimas sulėtėja dėl žarnų obstrukcijos arba okliuzijos, žarnų sienelių raumenų parezės arba paralyžiaus. Žarnų paralyžių gali sukelti peritonitas, infekcija, anemija, šoko būklė, stuburo smegenų pažeidimai. Turinio slinkimą žarnynu gali slopinti psichogeniniai veiksniai sergant depresija, nerimo sutrikimais ir pan. Greitai atsirandantys ir taip pat greitai praeinantys meteorizmo epizodai dažniausiai susiję su trumpalaike žarnyno pareze, atsiradusia dėl psichogeninių priežasčių. Tokius meteorizmo epizodus dažnai lydi įvairūs astenovegetaciniai, depresiniai, neurogeniniai simptomai. Reikia turėti galvoje, kad vidurių pūtimu gali reikštis ir kai kurios ligos: žarnyno uždegimo liga, vėžys, žarnų obstrukcija, endokrininės ligos (hipotirozė), žarnyno kraujotakos sutrikimai ir kt.
Klinika
Klinikiniai meteorizmo požymiai – įvairaus intensyvumo pilvo tempimo, veržimo pojūtis, kartais įvairaus intensyvumo pilvo diegliai. Išsipūtęs pilvas gali įgauti baliono pavidalą, ypač jei jo sienelės raumenys nusilpę ar atsipalaidavę. Žarnose susikaupusios dujos gali pastumti diafragmą aukštyn, todėl spaudžiami plaučiai, širdis, galimas sunkus dusulys. Esant meteorizmui, krūtinės ląstos organai gali būti taip suspaudžiami, kad prasideda asfiksija, gali ištikti kolapsas ar netgi mirtis. Kad būklė palengvėtų, žmogus stengiasi išstumti dujas iš žarnų, stanginasi. Išėjus daliai dujų pilvo tempimas ir diegliai trumpam sumažėja.
Skiriamas dar vienas meteorizmo tipas, kuriam būdinga nedidelis pilvo tempimas ir beveik be perstojo garsiai išeinančios dujos. Mažai tikėtina, kad tokiais atvejais dujos susidaro žarnyne, nes, išėjus netgi nemažam kiekiui dujų, pilvo dydis nesikeičia, paciento savijauta nepagerėja. Be to, išėjusios dujos beveik neturi kvapo. Rosenheim ir bendr. nuomone, ši meteorizmo forma panaši į nervinį raugėjimą. Dalį atraugėto oro žmogus nuryja, t. y. dalis atraugėto oro vėl grįžta į skrandį, ar vėl atraugi. Rosenheim ir bendr. teigia, kad lygiai taip pat atgal į tiesiąją žarną „įsiurbiama“ dalis išėjusių dujų ir paskui vėl išpučiamos laukan ir t. t.
Meteorizmo eiga ir prognozė priklauso nuo jį sukėlusios priežasties. Jei dujų kaupimosi priežastis yra susiaurėjęs žarnų spindis (nepraeinamumas), prognozė gali būti bloga. Neurogeninių disfunkcijų sukelto meteorizmo eiga gerybinė: išėjus dujoms žmogus „pasveiksta“ ir jaučiasi visai gerai iki kito pilvo pūtimo epizodo, kurį gali paskatinti daugelis priežasčių, įskaitant stresą, netinkamą mitybą ir kt.
Dėl meteorizmo vertėtų susirūpinti, jei pilvą pradėjo pūsti staiga, dujos visiškai negali pasišalinti, sutrinka tuštinimasis, atsiranda pilvo skausmas, pakyla temperatūra, vargina bendras silpnumas, ilgainiui mažėja kūno svoris, išmatose pasirodo kraujo ir t. t.
Gydymas
Meteorizmo gydymas priklauso nuo pilvo pūtimo priežasties. Jei meteorizmą sukėlė žarnų obstrukcija, būtina atkurti žarnyno praeinamumą (spazmolitikai, chirurginė procedūra ar kt.).
Neurogeninės kilmės meteorizmas gydomas kompleksiškai:
· nevartoti gėrimų ir maisto produktų, skatinančių gausų dujų susidarymą žarnyne (gazuotų vaisvandenių, alaus, šampano, sidro);
· mažiau vartoti šviežių vaisių, vengti visų rūšių kopūstų, ankštinių (pupelių, žirnių), bulvių, rupios ruginės duonos, saldžių pyragėlių, torto, vengti riebių padažų.
Šių patarimų pravartu laikytis ir asmenims, turintiems polinkį į dujų kaupimąsi žarnyne.
Efektyviausia, jei dujas iš žarnyno pavyksta pašalinti natūraliai pro išangę. Jei nėra anatominių kliūčių žarnose, dujų išėjimą laukan palengvina anatominis pilvo masažas ir faradizacija (impulsinės srovės terapija). Patariama pilvą trinti alkoholiniu eterinių aliejų (kmynų, terpentino ir kt.) tirpalu suvilgytu audeklo gabalėliu. Specialus rektalinis vamzdelis, įstatytas išangėn, padeda dujoms pasišalinti iš apatinės storųjų žarnų dalies. Kritiškai atvejais, kai pilvo pūtimas pasiekia gyvybei pavojingą laipsnį, gali būti atliekama žarnų punkcija troakaru pro pilvo sienelę. Isterinis neurogeninis pilvo pūtimas yra gerybinis, jo epizodai praeina, bet linkę kartotis, standartinės gydymo priemonės paprastai neveiksmingos.
Anksčiau meteorizmui mažinti buvo rekomenduojami vaistai ir kitokios priemonės, slopinančios rūgimo, fermentacijos procesus žarnose. Dabar jų atsisakyta kaip neveiksmingų. Kai kuriems pacientams meteorizmo simptomus sumažina benzonaftolas, salolas, natrio salicilatas. Magnio karbonato, citrinos rūgšties, liepžiedžių nuoviro, degtos medžio (beržo) anglies, sėmenų ar bismuto subnitrato efektyvumas, tikintis, kad šios medžiagos absorbuos žarnyno dujas esant meteorizmui, nedidelis.
Jei dujų kaupimasis žarnyne vargina nesmarkiai, gali būti vartojamos liaudies medicinos priemonės pilvo pūtimui mažinti: aguonų grūdeliai (sėklytės), pipirmėtė, šaltmėtė, kmynai, cinamonas, gvazdikėliai, muškato riešutas, anyžiai, pankolis. Pilvo pūtimui mažinti skiriama šių augalų, skatinančių žarnyno peristaltiką, nuovirų. Brunton, Cash ir bendr. nuomone, kai kurios augalinės medžiagos, kaip antai kvapioji ferula (asafetida – morkinių šeimos augalo pankolio šaknies dervos) ar gvazdikėlių aliejus, gali slopinti kai kurių žarnyno dujų (angliarūgšties, anglies dioksido, sieros vandenilio) absorbciją.
Vis dėlto šių priemonių efektyvumas esant meteorizmui ribotas ir nepatikimas, be to, moksliniais tyrimais neįrodytas.
Simetikonas
Simetikonas – dažniausiai pilvo pūtimui gydyti vartojamas vaistas. Jo veiklioji medžiaga polidimetiloksanas (dimetikonas su silicio dioksidu) neabsorbuojama organizme, nepatenka į sisteminę kraujotaka, todėl šalutinis poveikis mažai tikėtinas. Simetikonas fizikiniu principu mažina oro burbuliukų plėvelės paviršiaus įtampą, todėl burbuliukai sutrūkinėja, o iš jų išsilaisvinusios dujos absorbuojamos pro žarnų sienelę arba pašalinamos pro išangę. Simetikonas labai gerai toleruojamas, nes tai organizmui indiferentiška, inertinė medžiaga (silicio dioksidas – pagrindinė smėlio sudedamoji dalis).
Simetikono sudėtyje nėra cukraus, todėl jo saugu vartoti sergantiems cukriniu diabetu ar turintiems kitokių metabolizmo arba mitybos sutrikimų. Simetikonas neturi įtakos žmogaus psichomotorinėms reakcijoms, netrikdo gebėjimo vairuoti automobilį ar dirbti su mechanizmais.
Vyresniems negu 6 metų vaikams, paaugliams ir suaugusiesiems rekomenduojama skirti po dvi simetikono kapsules 3 ar 4 kartus per dieną valgant arba po valgio, prireikus jo geriama ir prieš miegą. Vartojimo trukmė priklauso nuo meteorizmo eigos ir sunkumo. Esant indikacijų simetikono galima vartoti ilgai.
Simetikonas – diagnostikai
Virškinimo organų (ir ne tik jų) ligų diagnostikai taikomų radiologinių tyrimo informatyvumas priklauso nuo tinkamo žarnyno paruošimo diagnostikos procedūrai. Žarnynui išvalyti prieš diagnostikos procedūras vartojamos įvairios priemonės, kaip antai: natrio fosfato, polietileno glikolio, manitolio ar druskos tirpalai, vidurių laisvinamieji vaistai. Šiomis priemonėmis siekiama visiškai ištuštinti žarnyną. Vis dėlto jos nepanaikina pilvo pūtimo, atsirandančio dėl žarnyne besikaupiančių dujų. Dujos ne tik kelia nemalonių pojūčių pacientui, bet ir blogina radiologinės diagnostikos metodų informatyvumą, vaizdo kokybę.
Italijoje atliktas atsitiktinių imčių dvigubai aklas placebu kontroliuojamas tyrimas, kuriame dalyvavo 115 žarnyno uždegimo liga sergančių pacientų, parodė, kad simetikonas pranoksta kitus preparatus, vartojamus ligonio paruošimui kolonoskopijai. Tyrimo dalyviams buvo skiriama elektrolitinio polietilenglikolio tirpalo su placebu arba su 120 mg simetikono. Preparatų efektyvumas vertintas pagal žarnyne likusių dujų kiekį, kolonoskopijos vaizdo neryškumo laipsnį, žarnyno išsivalymą ir preparato tinkamumą pacientui.
Abiejose tiriamųjų grupėse nustatytas panašus žarnyno išsivalymas, o pridėjus simetikono – dar ir veiksmingas dujų pašalinimas. Simetikono vartoję pacientai nurodė reikšmingai mažesnį nemalonių pojūčių ir miego sutrikimų dažnumą. Tiriamieji labai gerai toleravo polietilenglikolio ir simetikono derinį.
Moksliniais tyrimais išsamiai įvertintas simetikono poveikis kapsulinės endoskopijos metu. Kapsulinė endoskopija – tai naujas neskausmingas diagnostikos metodas plonajam žarnynui detaliai apžiūrėti. Kitame perspektyviajame atsitiktinių imčių kontroliuojamajame tyrime dalyvavo 56 pacientai, iš kurių pusei likus 20 minučių iki kapsulinės endoskopijos procedūros buvo skiriama 300 mg simetikono, o kitiems neskirta nieko. Du kvalifikuoti endoskopuotojai vertino žarnos gleivinės matomumą ir žarnose likusių dujų kiekį. Nustatyta, jog vartojant simetikono proksimalinė plonosios žarnos dalies gleivinė buvo matoma geriau ir joje buvo susikaupę mažiau dujų burbulų. Simetikonas nesukėlė jokio nepageidaujamo poveikio.
Simetikono efektyvumui prieš viršutinio virškinimo trakto endoskopiją įvertinti tirti 330 pacientų, kurie atsitiktine tvarka gavo placebo tirpalo arba vieno iš trijų skirtingos sudėties (65 mg vaisto su 90 ml vandens, 65 mg su 30 ml vandens arba 195 mg su 90 ml vandens) skysto simetikono likus 15 minučių iki procedūros. Bet kurios sudėties simetikonas statistiškai reikšmingai sumažino dujų kiekį skrandyje ir dvylikapirštėje žarnoje, lyginant su placebu. Paties endoskopinio tyrimo trukmė sutrumpėjo tiek tiriant pacientus, turinčius skrandžio patologiją, tiek gastroezofaginį refliuksą, bet labiausiai, net 50 proc., – tiriant pacientus po skrandžio rezekcijos.
Kolonoskopinio vaizdo kokybė vertinta perspektyviajame atsitiktinių imčių placebu kontroliuojamame tyrime: pacientams prie žarnyno paruošimui vartojamo elektrolitinio polietileno glikolio tirpalo buvo pridedama simetikono. Nustatyta, kad kolonoskopinis vaizdas ir matomumas buvo reikšmingai geresni simetikono vartojusių pacientų grupėje. Simetikonas geriau nei placebas padėjo kolonoskopiškai ištirti bet kurį storosios žarnos segmentą. Simetikono vartojimas buvo susijęs su trumpesne diagnostikos procedūros trukme ir nesukėlė jokių šalutinių reakcijų.
Iš žurnalo „Gastroenterologija”
