Niekad negali žinoti, kada nugriūsi, užsigausi ar susižeisi… Nelaimė gali nutikti namuose, darbe ar bet kurioje kitoje vietoje. Beje, nė vienas nesame apsaugotas ir nuo staigaus sveikatos pablogėjimo. Dažniausiai tuo metu šalia nebūna medicinos darbuotojo, kuris yra apmokytas teikti pirmąją pagalbą. Tačiau nė vienas žmogus nelaimės akivaizdoje neturėtų sutrikti ir stengtųsi suteikti nukentėjusiajam būtiniausią pagalbą, kol atvyks medikai.
Pirmoji pagalba – tai paprasčiausi tikslingi veiksmai ir būdai turimomis medicinos bei kitomis priemonėmis bei medžiagomis išsaugoti nukentėjusiojo ar staiga susirgusio žmogaus gyvybę, sustabdyti sveikatai žalingus veiksnius. Pirmoji pagalba nėra sudėtinga, todėl ją teikti gali kiekvienas. Ypač svarbu, kad teikiantysis pirmąją pagalbą išliktų ramus, pasitikėtų savimi ir veiktų ryžtingai, nuramintų sužeistąjį ir tinkamai atliktų visus veiksmus, pasitelkdamas po ranka turimas medicinos pagalbos priemones. Pirmiausia reikia išsiaiškinti nelaimingo atsitikimo situaciją ir įvertinti nukentėjusiojo būklę. Prieš teikiant bet kokią galimą pagalbą, reikia įsitikinti, kad tai yra saugu.
Dažniausiai pasitaikantys mechaniniai sužalojimai – įvairių kūno vietų sumušimai ir žaizdos
Sumušimus sukelia mechaniniai veiksniai, sutrikdantys minkštųjų audinių funkcijas ir gyvybinę veiklą. Sumušimo vietoje atsiranda kraujosruvos, nes yra pažeidžiamos smulkios kraujagyslės, todėl pakinta kraujagyslių sienelių pralaidumas, sumušta vieta patinsta. Priklausomai nuo sumušimo laipsnio kraujosruvos gali būti įvairaus dydžio – ribotos ir difuzinės (išplitusios).
Pirmoji pagalba
· Ant sumuštos kūno vietos dėti šaltą kompresą, ledą (pirmas 24–48 val.).
· Jei sumuštos gyvybiškai svarbių organų sritys, būtina kreiptis į gydymo įstaigą ir apsidrausti nuo paslėptų traumos pasekmių – vidinio kraujavimo, stambiųjų kraujagyslių plyšimo ir t. t., ypač kai vargina pykinimas, vėmimas, sutrinka regėjimas ar atsiranda kitų neįprastų sumušimo požymių.
· Jei sumušimas negresia gyvybei (ir gydytojas neskyrė kitų procedūrų) – po 48 val. galima taikyti šilumos terapiją: šildomuosius kompresus, šildomąsias procedūras, kad suaktyvėtų kraujotaka ir greičiau išnyktų kraujosruvos.
· Patartina apriboti sumuštos kūno dalies judesius ir kaip įmanoma sumažinti fizinę apkrovą, kol praeis skausmas.
· Jei nubrozdinta oda, aplink ją reikia sutepti dezinfekuojamomis medžiagomis – jodo tirpalu ar kitomis.
· Per savaitę ar kiek ilgiau visi simptomai turėtų išnykti – kraujosruvos rezorbuojasi, skausmas praeina, atsigauna judėjimo funkcija.
· Jei per 10 dienų kraujosruvos neišnyksta (dažniausiai tada, kai jos buvo ribotos), geriausia kreiptis į gydytoją.
Kaulų lūžiai
Kaulo lūžis gali būti atvirasis ir uždarasis. Atviro lūžio vietoje pažeidžiama oda, atsiveria žaizda, iš kurios kyšo kaulų galai. Jei kaulo lūžis uždaras, oda lūžio vietoje būna nepažeista.
Lūžus kaului, lūžimo vietoje atsiranda patinimas, kraujosruva. Būna stiprus skausmas, jaučiamas ar girdimas traškėjimas. Gali pasikeisti forma – galūnė gali būti sutrumpėjusi, neįprastai perkreipta, persukta, sulenkta. Lūžus kaului, visuomet sutrinka judesiai.
Jeigu lūžis atviras, reikia stabdyti kraujavimą – ant kraujuojančios vietos uždėti marlės tvarsčius ar kitą audeklą ir užspausti rankomis. Jokiais būdais nespauskite išsikišusių kaulų fragmentų. Galūnę reikia sutvirtinti taip, kad sąnariai aukščiau ir žemiau pažeistos vietos nejudėtų. Jei lūžimas yra uždaras – prilaikykite sužalotą vietą, stenkitės nejudinti. Kaip ir atviro lūžio atveju, pažeistą vietą sutvirtinkite taip, kad sąnariai aukščiau ir žemiau pažeistos vietos nejudėtų. Pažeistai vietai sutvirtinti naudokite standžius, kietus įtvarus (tiks lentelės, kartonas, medžių šakos, standžiai susukti laikraščiai) ir minkštus paklotus, kad nesusidarytų pragulos. Įtvarus pritvirtinkite prie sužeistos galūnės tvarsčiu ar skarele. Įtvaro negalima dėti ant žaizdos.
Raiščių ar sausgyslių patempimai
Raiščiai ir sausgyslės dažniausiai sužalojami traumų metu ar nuo staigaus, labai stipraus raumens įtempimo. Sausgyslės gali trūkti nuo tiesioginio smūgio buku daiktu, taip pat traumų metu sausgyslės ar raiščiai gali būti nupjauti aštriais daiktais. Raiščio ar sausgyslės patempimas yra ne kas kita, kaip dalinis trūkimas –nutrūksta tik dalis raiščio ar sausgyslės skaidulų. Sausgysles traumuoja ir nuolatiniai monotoniški pasikartojantys judesiai, tada dažniau kyla sausgyslės uždegimas, kuris yra tarsi reakcija į nuolatinį sausgyslės traumavimą ir plyšimus.
Nuo traumos ar staigaus judesio kyla ūmus skausmas. Dažniausiai pažeidžiami čiurnų, kelio sąnarių, rečiau – riešų, pirštų sąnarių raiščiai, taip pat pirštų, dvigalvio raumens (bicepso), Achilo sausgyslės. Sutrinka raumens, sąnario funkcijos – ligonis negali ištiesti ar sulenkti skaudamos galūnės, minti skaudama koja. Plyšus raiščiui, gali atsirasti sąnario nestabilumas (sąnario laisvumas) – sąnarys lenkiasi į tą pusę, į kurią lenktis neturėtų, pvz., kelio sąnarys lenkiasi į šoną. Sužalota vieta dažnai patinsta. Plyšus sausgyslei, po oda gali susidaryti gumbas – tai ne kas kita, kaip nutrūkęs susitraukęs raumuo. Odoje gali atsirasti kraujosruvų.
Pirmoji pagalba ir gydymas
- Mažinti patinimą ir skausmą. Pažeisti sąnariai sutvirtinami, subintuojami elastiniu bintu ar specialiu įtvaru, kartais uždedamas gipso įtvaras, laikomas 10–21 dieną. Skausmui malšinti rekomenduojamas šaltis ant sužeistos vietos, kai kuriais atvejais – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo.
- Kai kurių raiščių plyšimas bei dauguma sausgyslių plyšimų reikalingi chirurginio gydymo – raiščiai ar sausgyslės susiuvamos ar iš naujo pritvirtinamos prie kaulo.
- Pirmas 48 valandas po traumos sužalotai galūnei reikia suteikti ramybę, nejudinti pažeisto sąnario. Jei susižeidėte kelį ar čiurną, naudokitės ramentais. Pirmomis dienomis koją ar ranką laikykite kiek pakėlę – pasidėkite ant pagalvės. Tai sumažins galūnės tinimą.
- Jei gydytojo nustatytą laiką nepravaikščiosite su įtvaru ar elastiniu bintu, jei per anksti sugrįšite prie įprastinio sąnario apkrovimo, gali likti raiščių nepakankamumas.
- Skausmą numalšinti pirmomis dienomis po susižeidimo padės ledo pūslė. Uždėkite ją ant skaudamos vietos 20 minučių 4–8 kartus per dieną. Nelaikykite ledo pūslės ilgiau (gali būti nušalimas) ir nedėkite tiesiai ant odos – apvyniokite rankšluosčiu ar kt.
Kaulų išnirimas, panirimas
Sąnarį sudaro sąnariniai kaulų galų paviršiai, kurie yra sujungti sąnarine kapsule bei raiščiais. Slystant, griūvant, lipant ir t. t. sąnariai panyra ar išnyra. Veikiant stipriai mūsų kūno ar išorinei jėgai, sąnario kapsulė ir raiščiai gali išsitempti ar net plyšti. Vienam kaulo sąnariniam paviršiui nuslydus nuo kito kaulo sąnarinio paviršiaus sąnarys išniro, o jei kaulo sąnarinis paviršius nenuslysta nuo kito kaulo sąnarinio paviršiaus (tik patempiama sąnario kapsulė ir raiščiai) – sąnarys paniro.
Pirmoji pagalba
· Visada, jei abejojate, ar tai išnirimas, panirimas ar kaulų lūžimas, galvokite, kad tai lūžimas.
· Niekada nebandykite atstatyti išnirimo, panirimo, nes galite dar labiau pabloginti žmogaus būklę ir sukelti komplikacijas: kraujavimą, nervų pažeidimą ir kt.
· Išnirus ar panirus kaulams, žmogų visada reikia gabenti į gydymo įstaigą.
· Išnirusią ar panirusią galūnę prieš transportuojant būtina įmobilizuoti (įtvirtinti), antraip gali ištikti skausminis šokas. Tuo tikslu gali būti naudojami specialūs įtvarai.
· Pagal galimybes išnirimo ar panirimo sukeltą skausmą reikia malšinti nuskausminamaisiais vaistais.
Efektyvus ūminio skausmo malšinimas
Dabar vaistinėse parduodama gausybė analgetikų, todėl tinkamą vaistą gali būti sunku pasirinkti. Ilgiau praktikuojantys gydytojai turi savo veiksmingas gydymo schemas, todėl iš didelio vaistų sąrašo pasirenka ir išrašo tik keletą preparatų, pavyzdžiui, nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU). Šie vaistai gaminami tablečių, granulių, kapsulių, žvakučių, pleistrų, tirpalų injekcijų, gelių ir tepalų pavidalo. Klinikiniai tyrimai nurodo, kad šie preparatai mažina skausmą ir patinimą, susijusį su mažomis traumomis. Nors klinikiniai tyrimai negali įrodyti, kad NVNU padeda greičiau atsinaujinti funkcijai, sumažėjus skausmui ir patinimui efektyvesnė yra reabilitacija.
Vienas tokių greitai ir efektyviai veikiančių NVNU – deksketoprofenas (Dolmen). Jo analgezinis poveikis, sąlygotas struktūros (S(+)-enantiomeras), prilygsta dvigubos ketoprofeno dozės veiksmingumui, tačiau gerokai mažiau sukelia nepageidaujamų poveikių virškinimo traktui. Be to, deksketoprofenas pagal cheminę struktūrą yra trometamolio druska, kuri užtikrina greitesnę absorbciją nei laisvas deksketoprofenas, o kartu ir greitesnį vaisto veikimą.
Nuskausminamasis deksketoprofeno 25 mg ir 50 mg diklofenako poveikis tirtas 122 pacientams, patyrusiems ūmią kojos traumą, kurių 65 skirtas deksketoprofenas, o 57 – diklofenakas. Abi grupės viena nuo kitos reikšmingai nesiskyrė nei traumos mechanizmais, nei klinikiniais simptomais, nei vidutiniu skausmo balų skaičiumi tyrimo pradžioje. Tik 8 pacientams reikėjo papildomos analgezijos (5 diklofenako ir 3 deksketoprofeno grupėse, p = 0,32). Vaistų nepageidaujamų poveikių tyrimo metu nenustatyta. Per 60 minučių skausmas sparčiau mažėjo deksketoprofeno grupėje jau po pirmo 15 min. intervalo. Nustatytas vidutinis balų skirtumas tarp diklofenako ir deksketoprofeno pastarojo naudai po 15, 30, 45 ir 60 minučių buvo atitinkamai 0,53 (95 % PI 0,03 – 1,09), 0,70 (95 % PI 0,16–1,24), 0,89 (95 % PI 0,32–1,47) ir 0,83 (95 % PI 0,21–1,45). Šansų santykis skausmui sumažėjus bent 1 balu nuo bazinės linijos (11-os balų skalėje) po 15, 30, 45 ir 60 minučių buvo deksketoprofeno naudai atitinkamai 2,66 (1,19–5,98), 3,52 (1,60–7,73), 4,48 (1,72–11,65) ir 5,54 (1,90–16,15), o sumažėjus 2 balais ir daugiau: atitinkamai 6,88 (1,48–32,0), 3,79 (1,59–9,01), 5,19 (2,29–11,78) ir 5,87 (2,68–12,88).
Klinikiniais tyrimais nustatyta, kad 25 mg deksketoprofeno (Dolmen) analgeziniu poveikiu prilygsta sintetiniam narkotikui tramadoliui. Tyrimai taip pat parodė, kad, pavartojus 14 mg deksketoprofeno, skausmas pradeda pastebimai mažėti po 15 minučių, sumažėja iki vos juntamo per 45 min., o visiškai skausmas išnyksta per 2 val. ir neatsinaujina 4–5 val.
Kitas optimalių pasirinkimo variantų, prireikus skirti nesteroidinio vaisto nuo uždegimo, taip pat esant ūminėms minkštųjų audinių traumoms, – vaistas nimesulidas (Nimesil). Nimesulidas (Nimesil) gerai rezorbuojamas iš virškinamojo trakto, didžiausia koncentracija kraujo plazmoje susidaro po 1–2 valandų, skilimo pusperiodis plazmoje – 2–3 valandos, veikimo trukmė – 6 valandos. Su kraujo plazmos baltymais susijungia iki 97,5 proc. preparato. Viename Nimesil pakelyje (2 g granulių) yra 100 mg veikliosios medžiagos (nimesulido).
Vartojimas: 100 mg nimesulido (1 pakelis) 2 kartus per parą po valgio, dozę galima laikinai padidinti atsižvelgiant į simptomų sunkumą ir paciento būklę. Atsižvelgiant į ligos eigą, nimesulido reikėtų vartoti kuo trumpiau. Senyviems pacientams vaisto paros dozės mažinti nereikia. Nimesulido (Nimesil) saugumas ir veiksmingumas buvo vertinamas daugeliu klinikinių tyrimų.
Vienas kontroliuojamasis tyrimas lygino ūminio peties skausmo gydymo nimesulidu ir diklofenaku veiksmingumą. Dalyvavo 122 pacientai, efektyvumas po 14 dienų – 79 proc. nimesulido ir 78 proc. diklofenako grupėse. Dėl šalutinių poveikių ar nesulaukus teigiamų rezultatų pasitraukė 4 (6,5 proc.) vartojusieji nimesulido ir 13 (21,7 proc.) vartojusiųjų diklofenako (p = 0,003). Bendrą toleravimą gerai įvertino 96,8 proc. vartojusiųjų nimesulido ir 72,9 proc. vartojusiųjų diklofenako, skirtumas statistiškai reikšmingas. Nimesulido (Nimesil) veiksmingumas gydant reumatoidinį artritą ir osteoartritą įrodytas keleto tyrimų, vertinusių NVNU poveikį ir saugumą, metaanalizę. Įvertinti 1990–2001 m. spausdinti 19 straipsnių, kuriuose pateikti atsitiktinių imčių klinikinių tyrimų rezultatai. Vertintas 1732 pacientų gydymo veiksmingumas ir 2925 – saugumas. Lyginti skirtingi NVNU. Efektyvumo dažnis (95 proc. PI) atitinkamai: nimesulido – 79,8 proc., meloksikamo – 68,4 proc., naprokseno – 64,5 proc., ibuprofeno – 77,2 proc., diklofenako – 77,1 proc.
Dabar šie abu vaistai Lietuvos rinkoje pateikti granulių pavidalu.
Atlikus klinikinius tyrimus su įvairiais skausmo modeliais, nustatytas NVNU granulinių formų pranašumas malšinant skausminį sindromą. Įprasto atpalaidavimo geriamųjų NVNU tablečių ir geriamųjų granulių 25 mg dozių palyginamieji tyrimai patvirtino, kad abi vaistinio preparato farmacinės formos yra bioekvivalentiškos biologinio prieinamumo (AUC) aspektu. Išgėrus granulių, palyginti su tabletėmis, didžiausia koncentracija (Cmax) buvo apytikriai 30 proc. didesnė.
Apibendrinimas
Skausmas – nemalonus sensorinis ir emocinis jutimas, susijęs su esamu ar galimu audinių pažeidimu ar apibūdinamas kaip toks pažeidimas. Ūminiu skausmu vadinamas neseniai atsiradęs ir, tikėtina, neilgai trunkantis, dažniausiai turintis laikiną priežastį (liga ar kitas trumpalaikis pažeidimas). Paprastai jį lydi nerimas ir nervų sistemos hiperaktyvumas. Šio skausmo gydymas – dažna sveikatos problema, atvejanti pacientus tiek pas šeimos gydytojus, tiek pas vaistininkus. Tokiam skausmui, įvertinus jį, malšinti reikia rinktis ne tik saugiausią vaistą, sukeliantį mažiausiai nepageidaujamų poveikių, bet ir greičiausiai veikiantį. Tai užtikrinti gali cheminė vaisto formulė bei jo patekimo į organizmą būdas (greičiau veikia granulinės vaisto formos nei tabletinės.)
Parengė gyd. R. Jasiukevičiūtė
Žurnalas Farmacija ir laikas