Sąnarių ligos ir tinkama mityba

Sąnarių ligos itin dažnos ir, deja, ilgalaikės. Neretai jos sutrikdo normalų gyvenimo ritmą ir visuomet verčia žmogų ieškoti kompromisų. Vienas iš būdų, šalia gydymo padedantis kontroliuoti ligą ir pagerinti gyvenimo kokybę, – tinkami mitybos įpročiai, kuriuos ir aptarsime.

Ko reiktų vengti?

Yra duomenų, įrodančių, kad kai kurie maisto produktai gali provokuoti sąnarių ligų (ypač reumatoidinio artrito) paūmėjimą. Asmenims, kenčiantiems nuo šios ligos, galima rekomenduoti eliminavimo dietą, t.y. tam tikrą laiko tarpą pacientas nustoja vartoti labiausiai alergiją keliančio maisto produktus, pavyzdžiui, pieną, mėsą, kiaušinius ir pan. Po to, kas tam tikrą laiko tarpą į sergančiojo racioną po vieną įtraukiami maisto produktai ir stebima, ar vartojant tuos produktus paūmėja reumatinės ligos simptomai, ar ne. Maisto produktų, sukeliančių ligos paūmėjimą, rekomenduojama visiškai atsisakyti. Neseniai atlikti tyrimai parodė, kad gausus mėsos (ypač raudonos) ir baltyminio maisto (žuvis, ankštiniai ir kt.) vartojimas esant nepakankamam vaisių ir daržovių kiekiui mityboje bei nepakankamam vitamino C kiekiui, provokuoja reumatinių ligų (ypač uždegiminio poliartrito ar reumatoidinio artrito) simptomus. Tačiau kai kurie tyrėjai rekomenduoja atlikti alerginius mėginius ir, tik nustačius jautrumą, išbraukti konkretų maisto produktą ar jų grupę. Ligos simptomus gali paūminti ir histamino atsipalaidavimą sukeliantys maisto produktai, pavyzdžiui, žemuogės.

Skanumynai nėra „nekalti“

Citrusiniai vaisiai turi tam tikrų vazoaktyvių aminų (fenilefrino ir oktopamino), sukeliančių simptomų paūmėjimą. Noradrenalino išsiskyrimą skatina alkoholis ir kofeino turintys produktai, o tai taip pat reiškia tik vieną – rizikuojama sąnarių skausmais ir kitais varginančiais ligos simptomais.

Koks maistas naudingas sąnariams?

Neabejojama dėl teigiamo omega-3 riebalų rūgščių poveikio uždegiminėms sąnarių ligoms. Jos lėtina šių ligų progresavimą. Kai kurie tyrėjai pažymi, kad, vartojant adekvačią omega-3 riebalų rūgščių (pavyzdžiui, žuvies taukų pavidalu) dozę, gali būti sumažinta vartojamų nuskausminamųjų (nesteroidinių vaistų nuo uždegimo) vaistų dozė. Panašiu poveikiu pasižymi ir antioksidacinių savybių turintys vitaminai ir mikroelementai (vitaminai C, E, A, selenas, cinkas ir kt.). Šiuo požiūriu tiesiog nepralenkiami yra brokoliai. Mityba gali puikiai pasitarnauti koreguojant problemas, atsirandančias dėl pagrindinės, t.y. reumatinės, ligos. Vartojant metotreksatą, tikslinga valgyti daugiau folio rūgšties (jos gausu žaliose lapinėse daržovėse, ypač špinatuose) turinčių maisto produktų. Tai sumažina šalutinių vaistų poveikių tikimybę. Kalcio ir vitamino D turinčių produktų vartojimas tikslingas asmenims, gydomiems kortikosteroidais, kadangi šie preparatai linkę skatinti osteoporozės progresavimą.

Nepakankamas medžiagų pasisavinimas – reumatoidiniu artritu sergančių žmonių rykštė

Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad net iki dviejų trečdalių šia liga sergančių žmonių gauna nepakankamai reikalingų medžiagų. Problema ne tik žmonių mitybos įpročiai. Esant progresavusiai ligai, neretai pastebimas ir mitybos nepakankamumas, kuris siejamas su sąnarių funkcijos apribojimu, dėl ko pacientas negali pasirūpinti maisto atsargomis ir pasigaminti maisto. Be to, vartojami vaistai gali sukelti pykinimą ar šleikštulį, dėl kurio sumažėja apetitas. Ir galiausiai šalutinis vaistų ir pačios sisteminės ligos poveikis sumažina tinkamą maisto medžiagų pasisavinimą.

Ko nevalia pamiršti?

Segant sąnarių ligomis, antsvoris – per didelė prabanga. Reikia dėti visas pastangas kūno masei sureguliuoti. Didelis svoris – papildomas krūvis ir taip ligos apimtiems sąnariams, o tai reiškia, kad net pats puikiausias gydymas negali būti toks efektyvus kaip normalaus kūno svorio asmenims.

Mityba – vienas iš reumatinių ligų profilaktikos būdų

Suvalgant daugiau nei vieną porciją (100g) žuvies (geriausia, virtos ar troškintos) per dieną, sumažėja rizika sirgti reumatoidiniu artritu. Ši asociacija yra patikimesnė, nei vien tik omega-3 riebalų rūgščių vartojimas. Vos 6 mėnesiai tokios dietos labai sumažino rytinio sustingimo trukmę ir laipsnį, skausmingų sąnarių skaičių ir skausmo intensyvumą. Kai kurie tyrimai parodė, kad, 3 mėnesius laikantis vegetarinės dietos, smarkiai pagerėja pacientų savijauta ir jų gyvenimo kokybė. Tačiau tokiai rekomendacijai dar trūksta neginčytinų įrodymų.

Pastebėta, kad geresnė ligos kontrolė pasiekiama tuomet, kai vartojama daugiau skaidulinių medžiagų turinčių produktų (pvz., grūdinių).

Vidaus ligų gydytoja

Viktorija Matulevičienė