„Jau antrą savaitę nežmoniškai skauda gerklę, net prašnekėt negaliu. Bandžiau gert visokių vaistų, bet niekas nepadeda. Nuo karštų arbatų jau bloga, nuo šilto pieno su medumi – dar labiau. Temperatūra nedidelė“, – tokia dažna paciento ir gerklės ligų specialisto pokalbio pradžia.
Pagrindinės gerklės ligos – tonzilitas, faringitas, laringitas. Ar šias ligas sieja tik skambūs pavadinimai? O galbūt tai viena į kitą pereinančios ligos? Ką daryti suskaudus gerklei?
Konsultuoja Kauno klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos gydytojas Marius Kašėta.
Dažniausi faringito kaltininkai – virusai
faringitas/4423″>Faringitas – ryklės gleivinės uždegimas, kurį dažniausiai sukelia įvairūs virusai. 90 proc. visų faringitų suaugusiesiems ir 60-75 proc. faringitų vaikams yra virusiniai. Faringitas dažnai atsiranda sergant sloga ir apskritai ši liga dažnai siejama su peršalimu. Tačiau ūminio faringito sukėlėjai gali būti ir bakterijos, ir net grybeliai.
Ligos simptomai – gerklės skausmas, perštėjimas, paraudimas, paburkimas, diskomfortas ryjant, bet ne kąsnio jausmas gerklėje. Pastarasis simptomas yra gastroezofaginio refliukso (GERL) požymis. Mat GERL atveju minėtas kąsnio pojūtis gerklėje formuojasi dėl gerklų audinių paburkimo, tačiau šie audiniai išburksta ne dėl infekcijos, o dėl rūgštaus skrandžio turinio atpylimo ir patekimo į gerklas. „Iš tiesų gana dažnai žmonės, kuriems yra GERL, sau diagnozuoja faringitą ir bando jį išsigydyti”, – pažymi medikas.
Gydymas. Prieš paskiriant gydymą, išsiaiškinama ligos kilmė, t.y. ar faringitas virusinis, ar bakterinis. Jei virusinis ir temperatūra nėra aukšta, pakanka simptomų gydymo, nes antivirusinio gydymo nuo šios ligos nėra. Ir nors žinoma, kad yra antivirusinių vaistų nuo gripo, herpeso viruso, tačiau sergant faringitu jie netinka, nes šią ligą dažniausiai sukelia visai kiti virusai (gripo ir paragripo).
Taigi rekomenduojama gausiai gerti skysčių, arbatų. Labai tinka medus, citrina ir kitos priemonės ar vitaminai, skirti bendram organizmo atsparumui stiprinti. Gydomi simptomai. Bakterinio faringito atveju turėtų būti paskirtas gydymas antibiotikais.
Tonzilitas – bakterinės kilmės
Tonzilitas – tai dažniausiai bakterinis gomurinių tonzilių uždegimas. Jei pagrindiniai faringito sukėlėjai yra virusai, tai sergant tonzilitu – bakterijos. Tonzilitą dažniausiai sukelia A grupės beta hemolizinis streptokokas. Ligai imlūs žmonės, kurių organizmas nusilpęs, patyrę stresą, peršalę ir išsekę.
Ligos simptomai – stiprus gerklės skausmas, kuris stiprėja rijimo metu, matomos apnašos, sunku išsižioti, taip pat karščiavimas, galvos skausmas, padidėję ir jautrūs kaklo limfmazgiai.
Tonzilitas gali užklupti įvairaus amžiaus žmones, bet dažniau serga vaikai. Sergama bet kokiu metų laiku, galbūt šiek tiek dažniau žiemą.
Gydymas. Tonzilito gydymas taip pat priklauso nuo jo sukėlėjo. Virusinės infekcijos sukeltas tonzilitas per vieną ar dvi savaites gali praeiti savaime. Jei tonzilitą sukėlė bakterinės kilmės infekcija, skiriama antibiotikų. Geriamųjų antibiotikų paprastai reikia vartoti apie 10 dienų. Net jei po kelių dienų jaučiamas būklės pagerėjimas, antibiotikų kursą vis tiek reikia tęsti, nes tik taip galima išvengti ligos atkryčio.
Gana dažnai žmonės, apžiūrėję gerklę, pamato baltus taškelius, kuriuos tuoj pat identifikuoja kaip pūlius ir nusistato sau pūlingo tonzilito diagnozę. Tačiau, gydytojo M.Kašėtos teigimu, ne visuomet tie mažesni ar didesni balti taškeliai yra pūliai. Infekcijos metu pūlines sankaupas sudaro tonzilių kriptose atsiradusios žuvusios imunokompetentinės ląstelės, t.y. leukocitai, bakterijos ir negyvos aplinkinių audinių ląstelės. O į varškę panašios apnašos dažniausiai būna ne pūliai, o detrito masės, susidarančios tonzilės kriptose. „Tad, pamačius apnašas gerklėje, reikia ne išsigąsti, ne pradėti savarankiškai gydytis antibiotikais, o kreiptis į gydytoją. Ligą diagnozuoti turėtų tik specialistas”, – pažymi pašnekovas.
Dingo balsas – laringitas
laringitas/4475″>Laringitas – gerklų gleivinės, kuri dengia ir balso stygas, uždegimas. Laringito priežastys gali būti ir virusai, ir bakterijos, taip pat įvairūs alergenai (dulkėtas oras, kenksmingos dujos), balso stygų nuovargis, jų pertempimas, rūkymas. Ūminio laringito priežastis – virusinė infekcija. Lėtinis laringitas gali pasireikšti žmonėms, kurie dažnai serga kvėpavimo takų uždegimu, taip pat tiems, kuriems darbe tenka ilgai ir garsiai kalbėti.
Ligos simptomai – užkimimas, kiti balso sutrikimai arba lojantis balsas, karščiavimas, kosulys, sloga. Taip pat gali būti skausminga ryklė, jos paraudimas, bendras nuovargis ir silpnumas. Balso sutrikimas paprastai trunka 7-10 dienų.
Gydymas. Gydymo esmė – tylos režimas, t.y. stengtis mažiau kalbėti, o jei tenka – kalbėti įprastu tyliu balsu, įprastu tembru (nei per aukštu, nei per žemu), nešaukti, kad nebūtų dirginamos, traumuojamos balso stygos ir taip nesukeltume antrinio mechaninio uždegimo. Rekomenduojamos garų inhaliacijos, galima su mentoliu, eukaliptu ar kitomis priemonėmis.
Epiglotitas – grėsminga sveikatai liga
laringitas nėra pavojinga gyvybei liga. Tačiau gretimos lokalizacijos liga – epiglotitas – gali kelti daug grėsmių. laringitas ir epiglotitas dvi skirtingos ligos ir viena į kitą nepereina.
Epiglotitas – tai ūminis bakterijų sukeltas antgerklio ir jį supančių audinių uždegimas, dėl kurio gali sutrikti kvėpavimas.
Ligos simptomai – pasunkėjęs kvėpavimas, gerklės skausmas, karščiavimas, odos pamėlimas, rijimo sutrikimai, nenatūrali poza (žmogus sėdi išsižiojęs, ištempęs kaklą, palinkęs į priekį).
Gydymas. Epiglotitas dažniau pasireiškia vaikams, ir dėl jo neretai tenka gultis į ligoninę, gydomas antibiotikais.
Dėl ko guldoma į ligoninę?
faringitas nėra sunki liga, ir dėl jos į ligoninę pacientai nėra guldomi. Dažniausiai hospitalizuojami tonzilitu sergantys vaikai, kurie namie dėl karščiavimo, gerklės skausmų, pasunkėjusio rijimo atsisako valgyti ir gerti. Tokiais atvejais, kad vaiko organizmas neišsektų, jis guldomas į ligoninę ir skiriamas specifinis ir simptomų gydymas.
Taigi suaugusieji dėl faringito, laringito ar tonzilito paprastai į ligoninę nepatenka. Dažniausiai suaugusiesiems hospitalizacijos prireikia dėl šių ligų sukeltų komplikacijų, pvz., parafaringinių ar paratonzilinių pūlinių. Dėl epiglotito į ligoninę taip pat patenkama, kai dėl susiformavusio antgerklio pūlinio arba, esant kvėpavimo takų nepraeinamumui, reikia chirurginės intervencijos.
Gerklės ligų profilaktika
Apsisaugoti nuo virusų ir bakterijų, kurios sukelia įvairias, taip pat ir gerklės, ligas, galima dažnai plaunant rankas. Taip pat, norint nesusirgti, rekomenduojama vengti ilgo kontakto su sergančiaisiais, o jei serga namiškiai, nesidalyti tais pačiais indais, stiklinėmis, rankšluosčiais ir kt. Taip pat svarbu stiprinti bendrą organizmo atsparumą.
Ko daryti negalima:
- užsiimti savigyda. Diagnozę – faringitą, tonzilitą ar laringitą – nustatyti gali tik gydytojas;
- nesant bakterinės infekcijos požymių, vartoti antibiotikų. Gerklės paraudimas dar nereiškia, kad būtinas antibiotikų kursas.