Tabako rūkymas yra labiausiai paplitusi priklausomybės liga, sukelianti daugiau sveikatos problemų ir priešlaikinių mirčių negu visos kitos legalios ir nelegalios narkotinės medžiagos kartu paėmus.
Pasaulio mastu plintantis tabako vartojimas tampa vis didesne problema, lemiančia augantį sergamumą ir mirtingumą nuo tabako sukeltų ligų. Pasaulio banko duomenimis, maždaug trečdalis suaugusių planetos žmonių rūko, tai sudaro apie 1,3 milijardo rūkančiųjų pasaulyje. Rūkymas jau dabar sukelia 4,9 mln. mirčių kasmet ir yra vienos iš 10 mirčių priežastis. Jis yra svarbiausias širdies ir kraujagyslių ligų, piktybinių navikų ir kvėpavimo sistemos ligų rizikos veiksnys. 2006 m. Lietuvoje kasdien rūkė 43,4 proc. 20–64 m. amžiaus vyrų bei 14,5 proc. moterų.
Tabakas ir jo istorija Tabakas
Europoje tabakas pasidarė žinomas po to, kai 1496 metais grįžę antrosios Kolumbo ekspedicijos dalyviai parvežė jų sėklų. Tabako rūkymas europiečiams buvo naujas paprotys. Rūkymo žala buvo suvokta iš karto, tačiau tabakas vis tiek buvo pradėtas vartoti kaip vaistas, malšinantis skausmą ir nuovargį, mažinantis nervingumą, gydantis rožę ir pūlinius.
Po kurio laiko tabakas pasidarė madingas – iš pradžių kaip uostomieji milteliai, paskui kaip rūkalai.
Juo prekiauti pasidarė pelninga, ir jo pasėliai plėtėsi, užimdami vis naujus plotus. Kartu augo ir tabako vartojimo tradicijos. Pasidarė madingos elegantiškos uostomojo tabako dėžutės, išrastos pypkės, tabokinės. Galų gale tabakas pasidarė tradicinė žemės ūkio kultūra, jo pasėliams skiriamos vienos geriausių dirvų, o tabako gaminiai tvirtai įėjo į daugelio žmonių gyvenimą.
Šiuo metu Lietuvoje rūko apie 53 proc. vyrų ir apie 16 proc. moterų. Per pastaruosius 5 metus vis daugiau rūko jaunų ( 25–29 metų) moterų, ir šis rodiklis padidėjo nuo 5 proc. iki 17,9 proc. Apmaudu, bet net 61,5 proc. 15–16 metų moksleivių yra pabandę rūkyti, iš jų 25 proc. rūko nuolatos.
Iš ko susideda tabako dūmai?Rūkant tabaką susidaro dujų ir įvairių dalelių. Tabako produktuose yra apie 4000 cheminių medžiagų, iš jų 40 gerai žinomų galint sukelti vėžį. Svarbiausios rūkant susidariusios dujos yra anglies monoksidas ir dioksidas, azoto oksidai, amoniakas, vandenilio cianidas, dalelės – nikotinas, vanduo, dervos.
Nikotinas yra svarbiausia tabako dūmų veiklioji medžiaga. Prie jos priprantama kaip prie bet kokio narkotiko. Rūkantiesiems atsiranda potraukis ir priklausomybė. Taip atsitinka dėl to, kad nikotinas, stimuliuodamas galvos smegenų veiklą, trumpam sumažina nuovargį, padidina darbingumą, sukelia pakilią nuotaiką, suteikia malonumo ir pasitenkinimo jausmą. Nikotinas dalyvauja žmogaus organizmo medžiagų apykaitoje ir tampa būtinas.
Anglies monoksidas yra bekvapės, bespalvės ir nuodingos dujos. Jos susijungia su hemoglobinu ir taip pablogina audinių aprūpinimą deguonimi, todėl ląstelių funkcijos sutrinka.
Dervos priskiriamos stipriausioms medžiagoms, galinčioms sukelti vėžį. Tai benzenas, toluenas, naftalinas, asilenas ir kt. Ant cigarečių pakelių gamintojai paprastai nurodo maždaug 10 miligramų dervų kiekį, bet praktinių testų metu buvo nustatyta, jog faktiškai jų būna dvigubai ar net trigubai daugiau.
Kas yra pasyvus rūkymas ir ar jis pavojingas?
Tabako aukomis tampa ne tik tie vyrai ir moterys, kurie rūko, bet ir tie, kurie priversti kvėpuoti prirūkytu oru. Kvėpavimas tabako dūmais užterštu oru yra vadinamas pasyviu rūkymu, ar, kitaip tariant, priverstiniu rūkymu.
Nerūkantieji įkvepia degančio tabako dūmus ir rūkančiojo iškvepiamą orą. Maždaug 25 proc. nerūkančiųjų, kuriems jau yra kokios nors sveikatos sutrikimų, pasyvus rūkymas paūmina tų ligų simptomus. Pasyvus rūkymas apie 65 proc. žmonių sukelia akių perštėjimą, 45 proc. – nosies gleivinės dirginimą, apie 30 proc. – kosulį, apie 25 proc. – kvėpavimo takų infekciją. Kitiems atsiranda nuovargis, darbingumo sumažėjimas, alerginių ligų paūmėjimas, migrenos, bronchų, astmos,krūtinės anginos priepuoliai.
Tabako dūmams ypač jautrūs vaikai. Rūkančių tėvų vaikai 1,5 karto dažniau serga astma, kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis, vidurinės ausies uždegimu, dažniau lankosi poliklinikoje ir dėl kitų ligų. Tokiems vaikams sunkiau sekasi mokytis, jie patiria daugiau psichologinių problemų. Vaikai, kurių mamos rūkė nėštumo metu, dvigubai dažniau miršta dėl staigios kūdikių mirties sindromo.
Koks pavojus kyla rūkaliams?
Reguliaraus rūkymo pasekmės sveikatai priklauso nuo surūkomų cigarečių skaičiaus, patenkančių į organizmą kenksmingų medžiagų kiekio, rūkymo trukmės ir individualių organizmo savybių, todėl ne visiems pasireiškia vienodai.
Tabako dūmai labiausiai pažeidžia kvėpavimo takus. Juose susikaupia apie 80 proc. įkvėptos dervos, daugiausiai trachėjoje ir stambiuosiuose bronchuose. Po 10–20 rūkymo metų pakinta visi bronchų gleivinės elementai. Todėl vienas didžiausių plaučių vėžio rizikos veiksnių yra rūkymas. Iki 90–95 proc. juo susirgusių buvo reguliariai rūkantys.
Tabako rūkymas tiesiogiai ir netiesiogiai sukelia lėtinį bronchitą, gerklų, burnos, lūpų, kasos, stemplės, skrandžio, šlapimo pūslės, kaulų čiulpų, gimdos kaklelio vėžį, išeminę širdies ligą, padidina aortos aneurizmos riziką, skatina atsirasti cukrinio diabeto komplikacijoms, kepenų cirozei, ūminėms ir lėtinėms kvėpavimo takų infekcijoms, skrandžio opoms ir kitoms sunkioms ligoms.
Rūkymas nėštumo metu padidina aborto riziką pirmame nėštumo trimestre, sulėtina vaisiaus ir kūdikio raidą. Rūkančios moterys dažniau gimdo neišnešiotus ir mažesnio svorio naujagimius.
Bendrasis rūkančiųjų mirtingumas yra 1,7 karto didesnis už nerūkančiųjų. Įvairių autorių duomenimis, rūkymas iki 10–25 metų sutrumpina gyvenimo trukmę.