Ūminėmis ausų-nosies-gerklės (ANG) organų ligomis sergama ištisus metus, tačiau pats sergamumo pikas būdingas šaltajam metų laikui bei keičiantis metų laikams (ypač rudenio-žiemos ir žiemos-pavasario kaitos metu). Šios grupės ligos yra vienos dažniausiai diagnozuojamų bei susijusios su nemaloniais, stipriai gyvenimo kokybę apribojančiais nusiskundimais.
Dažniausios ligos
Ūminėms ANG organų ligoms priskiriama:
· Rinosinusitas – viena dažniausių bei labiausiai gyvenimo kokybę įtakojančių šios grupės ligų. Anksčiau dvi ligos (rinitas ir sinusitas) laikytos atskiromis, tačiau šiuo metu dėl bendrų anatominių struktūrų bei funkcinių ryšių jos laikomos viena liga. Rinosinusitui būdingas nosies bei prienosinių ančių gleivinės uždegimas. Būdingiausi simptomai: bendras silpnumas, karščiavimas, gleivingos išskyros, perštėjimas, nosies užgulimas, uoslės ir skonio sutrikimas bei veido ir galvos skausmai. Simptomų intensyvumas bei trukmė gali skirtis (ūmi, poūmė, lėtinė formos).
· Tonzilitas – tai bakterinės ar virusinės kilmės tonzilių uždegimas, kuris ypač būdingas vaikams. Būdingiausi simptomai: bendras silpnumas, karščiavimas, stiprus gerklės skausmas, skausmas ryjant, tonzilių paraudimas, paburkimas. Gali būti padidėję kaklo ir pažandiniai limfmazgiai.
· Faringitas – ryklės gleivinės ir pogleivio audinių uždegimas, neretai apimantis visus ryklės aukštus, ryklės bei gomurio tonziles. Dėl anatominių bei funkcinių ryšių tonzilitas ir faringitas taip pat dažnai apjungiami bendru pavadinimu – tonzilofaringitas. Būdingiausi faringito simptomai taip pat panašūs į tonzilito: paraudusi, skaudanti gerklė, skausmas ryjant, karščiavimas, bendras silpnumas, galvos skausmas. Gali būti padidėję regioniniai limfmazgiai.
· Vidurinės ausies uždegimas (otitas) – vidurinės ausies ertmes dengiančios gleivinės uždegimas, kuriuo dažniau serga maži vaikai. Būdingiausi simptomai: ausų skausmas, karščiavimas, klausos susilpnėjimas, ūžimas ausyje. Kartais kartu su minėtais simptomais gali pasireikšti ir pusiausvyros sutrikimai, pykinimas, vėmimas, galvos svaigimas ir t.t.
Etiologija ir simptomai
Labiausiai šių ligų išsivystymą skatina peršalimas, tačiau įtakos turi ir kiti nepalankūs veiksniai: bendras organizmo atsparumo sumažėjimas, gretutinės ligos (cukrinis diabetas, metabolinis sindromas), nepalankios darbo ir gyvenimo sąlygos, įvairios kilmės alergijos.
Dažniausia ūminių ANG ligų priežastis – virusai (adeno-, korona-, paragripo-, gripo-, rino-). Daug rečiau šias ligas sukelia bakterijos (Streptococcus pneumoniae, Haemophilus influenzae, A grupės b hemolizinis streptokokas). Bakterinės kilmės ūminėms ANG ligoms būdinga sunkesnė blogėjanti eiga, vandeningos išskyros tampa tirštomis, pūlingomis, karščiavimas. Bakterinės kilmės ligas labai svarbu mokėti atskirti nuo virusinės kilmės ligų, nes nuo to priklauso ir šių ligų gydymo taktikos pasirinkimas. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad šios grupės ligos neretai pasireiškia kartu dėl anatominių bei funkcinių ANG organų ryšių, histologinio gleivinės panašumo, bendrų patogeninių veiksnių (oro-lašeliniu būdu patenkantys virusai, bakterijos bei alergenai).
Šių ligų klinikinius simptomus (paminėti aukščiau) labiausiai įtakoja patologinio proceso (uždegimo) lokalizacija, pridisponuojantys veiksniai, sukeliančiojo veiksnio virulentiškumas, paciento organizmo atsparumas. Vienas iš dažniausių ir visoms šios grupės ligoms būdingas simptomas – vienokios ar kitokios lokalizacijos skausmas (galvos, veido, gerklės, ausies).
Gydymo principai
Dėl varginančių simptomų gausos, gyvenimo kokybės pablogėjimo, darbingumo apribojimo bei galimų pavojingų komplikacijų, būtinas efektyvus gydymas. Kaip jau minėta, norint tinkamai parinkti gydymo taktiką, svarbu nustatyti pagrindinį etiologinį veiksnį.
Virusinės kilmės uždegimai, priklausomai nuo indikacijų, gydomi simptomiškai: vietiniais bei sisteminiais dekongestantais, antihistamininiais preparatais, sekretolitikais, priešuždegiminiais ir nuskausminamaisiais preparatais. Kai kuriais atvejais tikslingas priešvirusinis gydymas, purškiamieji kortikosteroidai. Skiriama daug skysčių, atliekami nosies plovimai jūros vandeniu.
Bakterinės kilmės uždegimų gydyme svarbiausią vietą užima etiotropinis antibakterinis gydymas taikomas kartu su simptominėmis priemonėmis. Kai kuriais atvejais, atsiradus komplikacijoms, gali būti indikuotinas ir chirurginis gydymas.
Skausmą ir uždegimą malšinantis gydymas
Kadangi ūminėms ANG organų ligoms būdingas uždegimas, skausmas, karščiavimas – simptomai varginantys pacientą bei bloginantys gyvenimo kokybę – dažnai skiriamas priešuždegiminis, karščiavimą bei skausmą mažinantis gydymas. Tokiu poveikiu pasižymi nesteroidiniai priešuždegiminiai preparatai. Prieš paskiriant vienokį ar kitokį preparatą, būtina išsiaiškinti: ar preparatas veiksmingai ir efektyviai mažina temperatūrą bei uždegimą, ar geras skausmą slopinantis poveikis, ar preparatas bus gerai toleruojamas bei patogus vartoti, ar preparatas saugus. Šiuos reikalavimus atitinka Lietuvoje bei kai kuriose kitose šalyse vienas populiariausių nesteroidinių priešuždegiminių preparatų – nimesulidas (Nimesil).
Nimesil yra selektyvus uždegimo izofermento ciklooksigenazės-2 (COX-2) inhibitorius. Selektyviai veikdamas COX-2, ir beveik neslopindamas COX-1, Nimesil nesukelia virškinamojo trakto sistemos sutrikimų, neturi neigiamo poveikio inkstams, gerai toleruojamas, o efektyvus priešuždegiminis, skausmą slopinantis bei karščiavimą mažinantis poveikis įrodytas klinikiniais tyrimais.
Nimesil išleidžiamas citrinų skonio miltelių pavidalu, todėl šis preparatas lengvai ir noriai vartojamas. Lyginant su tabletėmis leidžiama forma, ištirpintus miltelius galima vartoti net ir esant apsunkintam rijimui. Miltelinei formai, lyginant su tabletėmis, taip pat būdingas ir greitesnis veikimas, mažiau šalutinių poveikių ir, kas svarbu pacientui – patogu pirkti (tiek kiek reikia dozių: 3-9-30).