Įvadas
Permainingi orai, temperatūrų kaita sudaro palankias sąlygas plisti virusinėms infekcijoms. Peršalimu sergama ištisus metus, tačiau ankstyvą pavasarį, vėlyvą rudenį sergamumas ypač padidėja. Ūminė viršutinių kvėpavimo takų virusinė infekcija – tai viena dažniausių ligų, kuria kasmet suaugusieji serga 2–5 kartus, o mokyklinio amžiaus vaikai – 7–10 kartų (2). Ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI) simptomai yra tokie dažni, kad diagnozei pakanka klinikos, tad dažnas žmogus, pastebėjęs šiuos simptomus, imasi simptominių gydymo priemonių. Rinovirusai – dažniausi ŪVKTI sukėlėjai (2). Informacijos apie virusų, sukeliančių ŪVKTI, sandarą yra gana daug, tačiau trūksta informacijos, kaip jie veikia simptomatiką. Vis dėlto simptomų pasireiškimas bei sunkumas priklauso ne tik nuo sukėlėjo, bet ir asmens organizmo būklės, gretutinių ligų, amžiaus. Įprastai virusinės ŪVKTI gydomos simptomiškai: antipiretikais / analgetikais, kosulį slopinančiais ar atsikosėjimą skatinančiais preparatais. Slogai mažinti naudojami dekongestantai, kurie gali būti derinami viename preparate su nosies gleivinę apsaugančiomis medžiagomis, pavyzdžiui, Sinomist.
Gripas ir peršalimas
Šios ligos pasireiškia panašiais simptomais, sukeltais virusinės ŪVKTI. Rinovirusai sukelia apie 30– 50 proc. visų peršalimų, o koronavirusai – antri pagal dažnį ŪVKTI sukėlėjai (10–15 proc.) (3). Gripo virusai sukelia 5–15 proc. ŪVKTI, o peršalimų virusai, tokie kaip respiracinis sincitinis virusas, yra atsakingi už į gripą panašų peršalimą (4), taigi gripas bei peršalimas dalijasi ne tik simptomatika, bet ir etiologija. Peršalimas – tai trumpai trunkanti, nesunkios eigos liga, kurios vieni pirmųjų simptomų yra galvos skausmas, čiaudėjimas, gerklės skausmas, vėliau atsiranda nosies išskyros ir užgulimas, kosulys, bendras silpnumas (5). Dažniausiai simptomai pasireiškia greitai ir 2–3 dieną po infekcijos tampa itin išreikšti, gali tęstis 7–10 dienų, o kai kurie (tokie kaip kosulys) – net iki 3 savaičių (3). Peršalus labai retai pasireiškia febrili temperatūra. Moksliniuose tyrimuose tiriant galimą sąsają tarp viruso, sukėlusio peršalimą, ir simptomų, nustatyta, kad nėra specifinių simptomų skirtingiems virusų tipams (6). Histologiniuose tyrimuose tiriant savanorių, sergančių rinovirusine infekcija, nosies epitelį, nebuvo nustatyta morfologinių pokyčių, išskyrus polimorfonuklearinių leukocitų pagausėjimą ligos pradžioje (9). Gripas pasireiškia staiga didele temperatūra, galvos skausmu, kosuliu, gerklės skausmu, raumenų skausmu, nosies užgulimu, bendru silpnumu ir apetito praradimu (7). Dažniausi gripo pranašai – didelė temperatūra ir kosulys. Tyrimais nustatyta, kad šie du simptomai 80 proc. atvejų padeda diferencijuoti gripą nuo peršalimo (7).
Kada ir su kokiais simptomais susiduriame?
Simptomai pasireiškia esant kvėpavimo takų ir imuninės sistemos atsakui į virusinę infekciją (8). Virusai, patekę į viršutinius kvėpavimo takus, sparčiai dauginasi, vystosi uždegimas ir atsiranda simptomų (1 pav.). Tiriant simptomų pasireiškimą, nustatyta, kad anksčiausiai pasireiškia galvos skausmas, čiaudulys, šalčio pojūtis, bendras negalavimas (5). Vėliausi simptomai – nosies išskyros, nosies užgulimas ir kosulys. Neretai sergant vargina ašarojimas, gerklės peršėjimas ar skausmas. Karščiavimas dažnai yra vienas ankstyvųjų gripo simptomų.
Ryklės peršėjimas (skausmas) neretai būna vienas anksčiausių ŪVKTI požymių. Šį simptomą lemia ankstyva virusinė nosiaryklės infekcija (10). Ryklės peršėjimą gali lemti kvėpavimo takuose veikiant virusinei infekcijai susidaręs bradikininas, nes intranazalinis bradikinino išsiskyrimas sukelia rinitą ir ryklės skausmą (11, 12). Ryklės peršėjimas gali peraugti į skausmą, lydimą rinofaringito, faringito ar tonzilito (13). Ryklės skausmą sukelia prostaglandinų ir bradikinino poveikis nervų galūnėlėms. Jam malšinti galima vartoti specialias pastiles, purškalus, skalavimo skysčius. Dauguma jų pasižymi ne tik skausmą malšinančiu poveikiu, bet ir apsaugo gleivinę nuo patogenų ar net veikia kaip antiseptikas.
Kitas prasidedančios ŪVKTI pranašas – čiaudulys. Čiaudulio refleksas yra valdomas per trišakį nervą, kuris aprūpina nosies ir priekinės nosiaryklės dalies gleivinę sensorinėmis skaidulomis (14, 15). Čiaudėjimą sukelia uždegiminis procesas nosies bei nosiaryklės gleivinėje, kuris ir stimuliuoja trišakį nervą (2 pav.). Čiaudint su stipria oro srove bandoma pašalinti dirgiklį. Taip organizmas mėgina apsivalyti nuo kvėpavimo takus dirginančių medžiagų. Vadinasi, nusičiaudėję į aplinką paskleidžiame ir virusus, ir padedame plisti infekcijai, todėl čiaudint reikia prisidengti nosį ir burną.
Akių ašarojimas dažnai pasireiškia su alerginiu ar infekciniu rinitu. Apie 70 proc. 7 metų vaikų akių ašarojimą lemia alergija ar ŪVKTI (19). Nosies ašarų latakas gali būti užspaustas ties jo atsivėrimo į nosies ertmę vieta esant uždegiminiams pakitimams bei kraujagyslių dilatacijai nosies epitelyje, o tai lemia ašarų kaupimąsi ir ašarojimą. Nosies ašarų latakas turi kraujagyslių tinklą, panašų kaip nosies epitelyje, bei šių kraujagyslių priplūdimas gali sukelti latako obstrukciją (20). Nosies užgulimą lemia venų išsiplėtimas nosies gleivinėje, jį sukelia vazodilatacinių mediatorių, tokių kaip bradikininas, išskyrimas sergant uždegimu (17, 18).
Kosulys taip pat yra dažnas ŪVKTI palydovas, jis gali varginti 3 savaites ir net ilgiau (21), taip pat tai dažniausia kreipimosi į gydytoją priežastis (22). Kosulį sukelia klajoklio nervo stimuliavimas, dirginant nervines skaidulas, esančias gerklose ir žemiau (3 pav.) (23). Taigi kvėpavimo takų uždegimas turi nusileisti iki gerklų, kad atsirastų kosulys. Pirmomis ŪVKTI dienomis pasireiškia sausas kosulys, kuris vargina pacientą. Dažnai neproduktyvus kosulys yra kosulio reflekso padidėjusio aktyvumo padarinys. Įprastai kosulys yra mechaninio dirginimo gerklose padarinys, tačiau, esant padidėjusiam kosulio reflekso aktyvumui, kosulys gali pasireikšti spontaniškai ar kaip atsakas į stimulą, kuris normaliomis sąlygomis nesukeltų kosulio, pavyzdžiui, šaltas oras. Produktyvus kosulys sergant ŪVKTI dažniausiai atsiranda vėliau ir gali būti infekcijos leidimosi į apatinius kvėpavimo takus bei padidėjusios gleivių sekrecijos požymis. Peršalimo virusai įprastai nesukelia reikšmingo kvėpavimo takų epitelio pažeidimo, o gripo virusas gali pažeisti kvėpavimo takų epitelio ląsteles. Šis esminis skirtumas leidžia suprasti, kodėl gripą dažnai lydi kosulys (7).
Galvos skausmas taip pat gali pasireikšti sergant ŪVKTI (5). Tiriant pacientus, kuriuos vargino ŪVKTI sukeltas gerklės skausmas, net 60 proc. tiriamųjų jautė galvos skausmą (24). Manoma, kad galvos skausmą sukelia citokinai, atsirandantys imuninėms ląstelėms sąveikaujant su virusais (25). Skausmo išsivystymo mechanizmas nėra tiksliai žinomas, tačiau įdomu tai, kad citokinų sukeltas galvos skausmas dažniausiai pasireiškia su bendru silpnumu, apetito stoka, bendru negalavimu ir depresija, o visi šie simptomai dažni ir sergant ŪVKTI. Raumenų skausmas – taip pat dažnas ŪVKTI palydovas. 50 proc. pacientų jaučia raumenų maudimą ar / ir skausmą (24). Raumenų skausmas dažniausiai pasireiškia dėl citokinų poveikio skeleto raumenims (26).
Sloga – vienas dažniausių ŪVKTI simptomų
Vandeningos nosies išskyros – tai ankstyvas viršutinių kvėpavimo takų simptomas, dažnai pasireiškiantis su čiauduliu. Sloga (rinitas) vargina daugumą suaugusiųjų, ypač šaltuoju metų laiku, didėjant sergamumu virusinėmis infekcijomis. Ankstyva varvėjimo iš nosies fazė, kaip ir čiaudulys, yra susiję su trišakio nervo dirginimu. Nosies išskyrų ir skreplių spalva atspindi ne infekcijos prigimtį, o uždegiminio atsako sunkumą (16). Neutrofilai ir prouždegiminiai monocitai turi azurofilinių granulių, kurios yra žalios spalvos dėl jose esančio baltymo mieloperoksidazės. Kai nosies išskyrose yra nedaug leukocitų, jos būna bespalvės ar baltos. Didėjant leukocitų kiekiui, tampa geltonos, o esant dideliam leukocitų kiekiui – žalios (16). Varvėjimas iš nosies yra tikrai dažnas simptomas, sukeliantis diskomfortą. Sloguojant neretai sumažėja darbo našumas, kartais net fizinis aktyvumas. Sloga dažnai pasireiškia ne tik varvėjimu iš nosies, bet ir gali lemti bendrą silpnumą, galvos skausmą, kitus sisteminius organizmo simptomus (1). Laiku gydoma sloga keičia tokių ligų, kaip ŪVKTI, astma, sinusitas ar lėtinis vidurinės ausies uždegimas, eigą.
Sinomist – nosies gleivinės paburkimui ir pažeidimui mažinti
Sinomist yra preparatas, skirtas sumažinti slogos sukeliamą diskomfortą. Jo sudėtyje esantis ksilometazolino hidrochloridas yra alfa adrenerginis simpatikomimetikas. Jis sutraukia kraujagysles ir mažina gleivinės paburkimą. Poveikis paprastai prasideda po 5–10 min. ir pasireiškia pagerėjusiu kvėpavimu pro nosį dėl sumažėjusio gleivinės paburkimo bei geresnio gleivių nutekėjimo. Kita sudedamoji Sinomist dalis – dekspantenolis – yra alkoholinis pantoteno rūgšties analogas, kuris dėl tarpinės transformacijos sukelia tokį patį biologinį poveikį kaip ir pantoteno rūgštis. Pastaroji ir jos druskos yra vandenyje tirpūs vitaminai, kurie kaip kofermentas A dalyvauja daugelyje metabolinių procesų – skatina baltymų ir kortikosteroidų sintezę, antikūnų gamybą. Be to, kofermentas A dalyvauja lipidų, kurie, kaip ir odos riebalai, atlieka svarbią apsaugomąją funkciją, bei amino sacharidų acetilinime, kurie padeda įvairių mukopolisacharidų sintezei. Dekspantenolis turi epitelį apsaugantį poveikį ir skatina žaizdų gijimą.
Suaugusiesiems ir vyresniems kaip 6 metų vaikams pagal poreikį Sinomist 1 mg/ml nosies purškalo reikia įpurkšti 1 k. į kiekvieną nosies landą, bet ne daugiau kaip 3 k./p. Didesnių dozių, negu rekomenduojama, vartoti negalima. Sinomist nosies purškalo negalima vartoti ilgiau kaip 7 dienas, nebent gydytojas nurodė kitaip.
Parengė gyd. Jūratė Bazevičienė
Šaltinis: „Intenistas”, 2017m, Nr.2
