Pamenate posakį: „Roges žiemai ruošk vasarą”? Tas pat ir su grūdinimusi. Atėjusi vasara svarbi ne tik laukiamu poilsiu, bet ir galimybe stiprinti sveikatą. Vienas iš paprasčiausių grūdinimosi būdų – vaikščiojimas po rasą arba braidymas vandenyje. Šios procedūros puikiai stiprina apsaugines organizmo jėgas. Vokietijos medikų atlikto tyrimo duomenimis, reguliariai po rasą braidančio žmogaus organizmas užsigrūdina maždaug per tris mėnesius. Tad nesnauskime.
Apie tai, ar tikrai, dabar pradėję braidyti po rasą, rudenį ir žiemą turėtume nebijoti peršalimo ligų, kalbėjomės su viena pirmųjų šalies refleksoterapeučių Danguole Vasiliauskiene, ortopedu-traumatologu Dainiumi Paulausku ir VŠĮ „Ajurvedos akademija“ vadove Lina Lukošiene.
Daug refleksogeninių zonų
Refleksoterapeutė Danguolė Vasiliauskienė pastebėjo, kad pėdose yra daug refleksogeninių zonų, visi organai jose (kaip, beje, ir delnuose bei ausyse) turi savo atstovybes. Jeigu masažuojame kažkurį tašką, stimuliuojame ir atitinkamą organą, pavyzdžiui, didžiajame piršte yra nosies taškai, po juo – plaučių taškai.
„Vaikščiodami basi po rasą dirginame tuos taškus, suteikiame jiems nedidelio streso, tai juos stimuliuoja, suaktyvina odos receptorius. Jie siunčia signalus į nervų sistemos valdymo centrą, galvos smegenis, o šie suaktyvina hormonų sekreciją, stimuliuoja imuninę sistemą”, – aiškino D. Vasiliauskienė.
Ir Karolio Dineikos idėja
Refleksoterapeutė prisiminė, kad tokią grūdinimosi idėją ilgai propagavo gydomosios kūno kultūros asas Druskininkų gydomosios fizinės kultūros ir klimato terapijos parko įk8rėjas ir ilgametis jo vadovas Karolis Dineika. Jo iniciatyva gydomosios fizinės kultūros ir klimato terapijos parke buvo įrengti takeliai su akmenukais, užlieti vandeniu. Jais pavaikštinėti rekomenduodavo įvairiose sanatorijose besigydantiems žmonėms.
Vėliau šią idėją pirmojoje šalyje, šviesios atminties Edmundo Girčio Vilniuje suorganizuotoje sveikatingumo mokykloje propagavo Galina Šatalova, daug įvairių šalyje veikusių sveikatingumo mokyklų lektorių, sveikos gyvensenos propaguotojų.
Gydytoja D. Vasiliauskienė pasigyrė šiemet jau balandžio mėnesio pabaigoje pradėjusi vaikščioti basa. Ji dažnai grįžta pėsčiomis iš miesto namo, pakeliui yra graži pievelė – per ją šiltą pavasario dieną ir pažingsniuoja pėsčiomis, kuo labai džiaugiasi.
Pasak D.Vasiliauskienės, ypač puiku vaikščioti basomis protinį darbą dirbantiems, daug laiko prie kompiuterio praleidžiantiems žmonėms – žemė puikiai sugeria visą blogąją mūsų energiją, o duoda geros.
Lygus grindų paviršius netinka
Ortopedas-traumatologas Dainius Paulauskas pritarė, kad vaikščiojimas basomis yra reikšmingas grūdinimosi būdas. Pasak D. Paulausko, tai labai nesudėtinga paaiškinti: pėdoje yra apie 70 biologiškai veiklių taškų, atsakingų už tam tikrą zonas.
Gydytojas ortopedas aiškino, kad pėdos laiko visą žmogaus svorį. Joje yra du skliautai – išilginis ir skersinis. Jie abu amortizuoja žmogus judesius vaikštant. Jeigu žmogus yra plokščiapadis, pėdose nėra reikiamos amortizacijos. Tada labai greitai pavargsta žmogaus kojų ir kiti raumenys, toks asmuo negali bėgti kroso, sportuoti.
D. Paulauskas pastebėjo, kad vaikščioti basomis ypač naudinga ant smėlio prie ežero ar jūros, ant žvyro, žolės, žemės. Tai labai naudinga kojoms ir visam organizmui: veninis kraujas ir limfa geriau suteka aukštyn širdies link, nesiplečia venos, kojos netinsta. Vaikščiojimas basomis namuose ant lygių grindų tokio efekto neturi.
Pašnekovas pastebėjo, kad ortopedijos įmonėse net parduodami kieti dygliuoti kamuoliukai, skirti pėdoms masažuoti juos paridinėjant basa ar kojine apauta pėda, kad būtų masažuojami, stimuliuojami pėdose esantys aktyvūs taškai. Būtent taip yra gydoma vaikų įgimta ir suaugusiųjų plokščiapadystė.
Beje, vaikščiodamas basas lauke ant smėlio ar žolės plokščiapadis žmogus šią ligą jau gydysis, o namie ant lygių grindų plokščiapadžiams basomis vaikščioti netinka, reikia avėti specialia ortopedine avalyne, nes plokščiapadystė tik progresuos.
Pėdos greitai šąla
Pasak D. Vasiliauskienės, pasiryžus kas rytą vaikščioti basomis po rasą, reikia nepamiršti, kad trumpalaikis kontrastas (pabraidyti po rytinę rasą, įkaitus įšokti į eketę, pasivolioti sniege) yra gerai, o peršalimas ir drėgmė yra pavojingi, gali sukelti artritus, sąnarių ligas. Todėl jeigu žmogui pasidaro šalta – nereikia daugiau vaikščioti basomis, greitai nusivalyti kojas rankšluosčiu, apsimauti kojines ir apsiauti batus.
D. Paulauskas pridūrė, kad pėdos greitai šąla – jos yra tolimiausias taškas nuo širdies, todėl į kojas kraujas nuteka vėliausiai ir mažiau nuneša deguonies ir maisto medžiagų. Todėl, pasak jo, vaikščiojimo basomis anksti ryte po rasotą žolę kaip grūdimosi procedūros sergantiesiems prostatos ar šlapimo pūslės ligomis, šlapimtakių infekcija, hipertenzija, tromboze turbūt geriau atsisakyti.
Žvilgsnis iš ajurvedos pusės
„Ajurvedos akademijos“ vadovė Lina Lukošienė pastebėjo, kad ajurveda ragina kuo dažniau liesti, masažuoti padus – juose yra daug taškų, kanalų, kuriais galima suaktyvinti visą organizmą. Ajurveda pataria kas rytą ir vakarą būtinai nusiprausti visą kūną po dušu ir jį ar bent padus įtrinti aliejumi. Visų kūno konstitucijų asmenims tinka sezamo aliejus.
Pasak L. Lukošienės, tam, kad greitai peršalti linkę žmonės nuo tokių grūdinimosi procedūrų netikėtai nesusirgtų, jiems reikėtų ryte padus įsitrinti aliejumi ir tik po to braidyti po šaltą rasą. Tada žmogus tikrai neperšals, o vaikščiojimas po žolę ar akmenukus bus puikus pėdų masažas ir grūdinimosi būdas.
Išradingi pasiūlymai
O kaip grūdintis miestiečiams, kuriems keblu rasti vietą, kur galėtų rytais vaikščioti basomis ar braidyti po vandenį?
Pasak D. Vasiliauskienės, tai labai lengvai išsprendžiamas dalykas. Puikiai galima braidyti ir vonioje ar vandens pripiltame dubenyje, į kurį galima pridėti akmenukų. Arba jų galima priberti į bet kokią dėžutę ir ant jų pavaikščioti rytais. Taip veiksime biologiškai veiklius taškus, stiprinsime centrinę nervų sistemą ir grūdinime visą organizmą.
Tiesa, vienas braidymo po šaltą rasą rytais momentas tokiais išradingais pasiūlymais vis dėlto lieka nepakeičiamas. Labai efektyvu rytais braidyti ir todėl, kad tada būname gamtoje, galime gėrėtis paukščių balsais, įvairiais augalais, vasaros kvapais ir spalvomis. Tai puiku ir todėl, kad pratina žmogų gyventi teisingu gamtos ritmu, ragina anksti keltis, kai bunda gamta, kyla saulė, kai čiulba lakštingalos. Mat miegas iki vidurnakčio yra daug vertingesnis organizmui, labiau atkuria jėgas negu po jo.
Beje, pasak D. Vasiliauskienės, Kinijoje, kuri laikoma akupunktūros gimtine, nuo seno sakoma, kad pavasarį kaimiečiams labai naudinga per savo lauką kas rytą pereiti dideliais žingsniais basomis. Ko gero, šis patarimas kalba apie tą patį grūdinimąsi, visų vidaus organų funkcijų aktyvinimą ir žmogaus ryšį su žeme.
Paprasti patarimai
– Bėgioti ar vaikščioti po rasą reikėtų tol, kol kojos atšąla. Geriausia žingsniuoti ar bėgti aukštai keliant kojas.
– Grūdinantis galima braidyti po rasotą žolę ir negilų upelį, namuose – po vonią ar dubenį su vandeniu (vandens temperatūra turėtų būti 12–17 laipsnių), kas žingsnį ištraukiant kojas iš vandens.
– Taip grūdintis tinka vaikščioti ir rytais, ir vakarais nuo poros iki 10 minučių.
Beje, rengdama šiuos patarimus prisiminiau kažkur girdėjusi, kad žmogus žadintuvą užsuka ne ryte, kai reikia keltis, o vakare, kad jis primintų, jog jau laikas gultis. Gal verta prisiminti ir šį patarimą. Juk būtent vasarą yra sunku atsigulti dar nesutemus.