• 2010-06-25 18:00:00

Dihidropiridininiai kalcio kanalų blokatoriai yra vieni dažniausiai kardiologinėje praktikoje vartojamų vaistų. Didelį jų populiarumą lemia ryškus klinikinis aktyvumas, geras saugumas ir toleravimas gydant netgi ilgą laiką. Ne taip kaip pirmtakai, trečiosios kartos (vadinamieji dihidropiridininiai) kalcio kanalų blokatoriai (KKB) nepasižymi antiaritminiu, chronotropiniu, batmotropiniu veikimu, todėl vartojami beveik išimtinai tik hipertenzijai ar hipertenzijai su krūtinės angina gydyti. Kitaip nei RAAS veikiantys preparatai (angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai ar sartanai), KKB nemodifikuoja bradikinino apykaitos, nesukelia kosulio, todėl galėtų būti pasirinktinė alternatyva pacientams, sergantiems hipertenzija ir kvėpavimo organų ligomis, ypač obstrukcinėmis.

 

Saugumas – svarbi charakteristika

KKB gali sukelti šalutinių nepageidaujamų reiškinių, iš kurių vienas problemiškiausių ir labiausiai pastebimų – kulkšnių ar kitos lokalizacijos periferinės edemos. Dėl jų netgi gali tekti nutraukti gydymą KKB, kartais tai savo valia padaro patys pacientai. Dantenų hiperplazija KKB vartojantiems asmenims pasitaiko labai retai. Moksliniai tyrimai ir klinikinė praktika rodo, kad ne visi dihidropiridininiai KKB kulkšnių edemą sukelia vienodai dažnai. Naujausių tyrimų metaanalizių duomenimis, saugiausias tuo požiūriu yra lerkanidipinas: jį vartojant periferinių

edemų susidaro rečiausiai.

Dihidropiridininių KKB dažniausiai skiriama lengvai arba vidutinio sunkumo hipertenzijai ir lėtinei stabiliajaikrūtinės anginai gydyti. Nepriklausomai nuo molekulės sandaros savitumų, visų KKB preparatų poveikio mechanizmas vienodas:

  • jie selektyviai slopina (blokuoja) Ca2+ jonų srautus į ląstelių (širdies, kraujagyslių sienelės lygiųjų raumenų) vidų;
  • sukelia periferinių kraujagyslių, ypač arteriolių, vazodilataciją.

Dėl sisteminės periferinės vazodilatacijos aktyviai mažėja arterinis kraujospūdis, tačiau galimas ir šalutinis poveikis: periferinė edema, galvos skausmas, karščio pylimas.

Atsitiktinių imčių placebu kontroliuojamų tyrimų duomenimis, periferinės edemos yra dažniausias nepageidaujamas šalutinis dihidropiridininių KKB poveikis, pasireiškiantis 3–19 proc. šiais vaistais gydomų pacientų. Nors KKB sukeliamos periferinės edemos nėra gyvybei pavojingos, pacientai emociškai jas priima labai jautriai, kartais net savavališkai nutraukia gydymą.

 

Ne visi KKB vienodi

Klinikiniai tyrimai rodo, kad naujausios kartos didesnio lipofiliškumo dihidropiridininiai KKB (lerkanidipinas) rečiau sukelia periferinių edemų negu anksčiau sukurtieji: trumpo veikimo KKB nifedipinas ar felodipinas, prailginto modifikuoto poveikio nifedipinas arba ilgo eliminacijos pusperiodžio preparatai (pvz., amlodipinas).

Labai svarbi KKB savybė yra vazoselektyvumas, nuo kurio priklauso vazodilatacinis ir antihipertenzinis poveikis ir nepageidaujamo poveikio širdžiai nebuvimas. Vazoselektyvumas išreiškiamas vaisto pusinės maksimalios inhibicinės koncentracijos, nustatomos kraujagyslių ir širdies audiniuose, santykiu. Tyrimai rodo, kad iš visų dihidropiridininių KKB lerkanidipinas pasižymi didžiausiu vazoselektyvumu ir pagal šį rodiklį pranoksta lacidipiną, amlodipiną, felodipiną ir nitrendipiną. Didelis vazoselektyvumas lemia stiprų vazodilatacinį bei antihipertenzinį lerkanidipino poveikį ir minimalų poveikį širdžiai, jos inotropinei, kontrakcinei funkcijai.

 

Lerkanidipinas – saugumo ir efektyvumo pusiausvyra

Naujausių klinikinių tyrimų duomenimis, antihipertenzinis lerkanidipino aktyvumas panašus į kitų dihidropiridininių KKB. Tačiau šalutinių reiškinių, dažniausiai išryškėjančių per pirmąsias 4 gydymo KKB savaites, vartojant lerkanidipiną pasitaiko statistiškai reikšmingai rečiau negu vartojant kitus dihidropiridininius KKB, o tai lemia ir geresnį lerkanidipino vartojimo režimo laikymąsi. 12 savaičių trukmės tyrimas, kuriuo vertintas gydymo toleravimas, rodo, kad vartojant lerkanidipiną šalutinio poveikio rizika buvo reikšmingai mažesnė negu vartojant amlodipiną: periferinių edemų nustatyta atitinkamai 9,3 proc. ir 19 proc., o nepertraukiamai vaistą vartojo 97,9 proc. ir 91,5 proc. pacientų. Vėlesnė studijų duomenų analizė parodė, kad toleravimu ir saugumu lerkanidipinas pranoko ir kitus dihidropiridininius KKB.

Klinikinių tyrimų metaanalizė patvirtino kasdiene medicinos praktika paremtas išvadas, kad įvairūs dihidropiridininiai KKB, vartojami hipertenzijai gydyti, pacientų toleruojami nevienodai. Lyginamųjų tyrimų duomenimis, lerkanidipinas taip pat efektyviai kaip ir pirmosios kartos dihidropiridininiai KKB (amlodipinas, felodipinas, nifedipinas) sumažino padidėjusį kraujo spaudimą, tačiau statistiškai reikšmingai rečiau sukėlė periferinių edemų, o lerkanidipinu gydyti pacientai rečiau nutraukė gydymą, palyginti su kitus KKB vartojusiais pacientais.

Nors padidėjusiam kraujospūdžiui mažinti sukurta daug labai veiksmingų vaistų, net 50–65 proc. hipertenzija sergančių asmenų kraujospūdžio nepavyksta efektyviai valdyti. Viena svarbiausių blogai kontroliuojamos hipertenzijos priežasčių – nereguliarus paskirtų vaistų vartojimas arba gydymo nutraukimas dėl nepakankamo vaistų efektyvumo arba jų sukeliamų šalutinių nepageidaujamų reiškinių.

Dihidropiridininiai KKB yra vieni saugiausių antihipertenzinių vaistų, tačiau juos vartojant gali atsirasti periferinių pabrinkimų, dėl kurių pacientai kartais savavališkai nutraukia gydymą. Klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvavo 828 hipertenzija sergantys pacientai, gydyti dihidropiridininiais KKB, duomenimis, periferinių edemų atsirado 19 proc. ligonių. Gydymą dėl jų nutraukė 8,5 proc. amlodipiną vartojusių ligonių ir 3,8 proc. – lerkanidipiną.

Šias išvadas paremia ir kitų autorių atliktos klinikinių tyrimų metaanalizės: įrodyta, kad lerkanidipinas statistiškai rečiau sukelia periferinių edemų (tai įrodyta ir objektyviai: matuojant kulkšnių ir pėdų apimtį bei pretibialinių poodžio audinių slėgį) negu pirmosios kartos dihidropiridininiai KKB (amlodipinas, felodipinas, nifedipinas), todėl gydytojo paskirtą lerkanidipiną pacientai noriau ir tvarkingiau vartoja. Perspektyviųjų tyrimų duomenimis, lerkanidipiną gerai (nustatytu periodiškumu ir dozėmis) vartojo 59,3 proc. juo gydomų pacientų, o kitus KKB – 46,6 proc. Tai reikšmingas lerkanidipino pranašumas, turint omeny, kad geras antihipertenzinių vaistų vartojimas lemia veiksmingesnę kraujospūdžio kontrolę ir užtikrina patikimesnę organų taikinių (širdies, inkstų, galvos smegenų kraujagyslių ir kt.) apsaugą.

 

Parengta pagal „Results of a Meta-Analysis Comparing the Tolerabity of Lercanidipine and Other Dihydropiridine Calcium Channel Blockers“, Exerpta Medica, 2009

 

Lietuvos gydytojo žurnalas