+1
-0
+1

Vyresnio amžiaus pacientai daug dažniau serga įvairiomis ligomis ir gydosi keletu skirtingų vaistų. Polifarmacija gali pasireikšti įvairaus amžiaus pacientams, tačiau tarp vyresnio amžiaus pacientų yra daug dažnesnis. Vienas iš pirmiausia pažeidžiamų – virškinamasis traktas.

Polifarmacija padidina vaistų tarpusavio sąveikų bei nepageidaujamų reakcijų pasireiškimo riziką. 1 lentelėje išvardyti vaistai, dažniausiai sukeliantys nepageidaujamas reakcijas vyresnio amžiaus pacientams.

Vyresnio amžiaus žmonės dažnai skundžiasi virškinimo sutrikimais. Tam turi įtakos ne tik su amžiumi atsiradę virškinamosios sistemos pakitimai, bet ir gausus vaistų vartojimas. Dauguma išvardytų vaistų gali sukelti įvairius virškinamojo trakto sutrikimus: pilvo skausmą, pykinimą, vėmimą, viduriavimą, vidurių užkietėjimą ir kitus (2 lentelė).

 

Vartojamo didelio vaistų kiekio poveikis virškinamajam traktui

 

Vartojamo didelio vaistų kiekio poveikis virškinamajam traktui

 

 

Yra nemažai preparatų, galinčių palengvinti šiuos nepageidaujamus poveikius virškinamajam traktui. Be abejo, prieš juos skiriant reikėtų įvertinti, ar jie nesukels vaistų sąveikos ir dar labiau nepablogins paciento būklės. Gana dažnai pasitaikantys gastrito, padidėjusio rūgštingumo simptomai gali būti koreguojami H2 receptorių blokatoriais, pvz., preparatu raniberl-lengva-pamirsti-remeni/padidejes-skrandzio-rugstingumas/12108″>Raniberl (ranitidinas). Dujų susikaupimo virškinamajame trakte, pilvo pūtimo simptomus galima palengvinti preparatu espumisan/kodel-pucia-pilva/12083″>Espumisan (simetikonum), skiriant po dvi kapsules 3–4 kartus per parą. Espumisano veiklioji medžiaga simetikonas yra putojimą slopinanti medžiaga. Tiek cheminiu, tiek biologiniu požiūriu simetikonas yra visiškai inertiškas, todėl praktiškai apsinuodyti neįmanoma. Vyresniame amžiuje dažnai pasireiškiančią dispepsiją, virškinimo sutrikimus galima gydyti dieta, mitybos koregavimu bei virškinimą gerinančiais vaistiniais preparatais Mezym (veiklioji medžiaga – virškinimo fermentai lipazė, amilazė bei proteazė) bei Pangrol (pankreatinas).

Vieni iš daugiausiai nepageidaujamų reakcijų virškinamajam traktui sukeliančių vaistų – NVNU. Juos vartojant gali pasireikšti viduriavimas, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas, gastritas, dujų susikaupimas virškinimo trakte, dispepsija/4503″>dispepsija, kraujavimas-is-virskinamojo-trakto/4502″>kraujavimas iš virškinamojo trakto, dvylikapirštės žarnos bei skrandžio opa bei perforacija ir kt.

Opos atsiradimo rizika yra susijusi su NVNU doze: paprastai didesnė vaisto dozė didina opos atsiradimo tikimybę, pvz., piroksikamo atveju. Aspirino keliamos opaligės rizikos dydis nedaug priklauso nuo to, ar šis vaistas vartojamas įprastinėmis dozėmis, ar mažomis dozėmis kraujo krešumui mažinti. NVNU sukelta skrandžio opa bei kiti virškinamosios sistemos pažeidimai gali būti gydomi įvairiai:

  • Jei opą sukėlusio NVNU vartojimą galima nutraukti, mėnesio trukmės gydymo kurso H2 receptorių antagonistu, pvz., raniberl-lengva-pamirsti-remeni/padidejes-skrandzio-rugstingumas/12108″>Raniberl (ranitidinu),arba protonų siurblio inhibitoriumi gali pakakti, kad opa pradėtų gyti.

  • Jei pakeičiamasis analgetinis ar uždegimą slopinantis gydymas būtinas, galimos kelios išeitys:

          Paracetamolis standartinėmis dozėmis bei režimas A.

          Opą sukėlusio NVNU pakeitimas mažiausia veiksminga ibuprofeno doze bei gydymo kurso H2 receptorių antagonistu, pvz., Raniberl (ranitidinu) ar protonų siurblio inhibitoriumi paskyrimas.

          Pakeisti vartotą neselektyvų NVNU selektyviu COX-2 inhibitoriumi (pvz., Nimesil). NVNU sukeltos opaligės atsiradimo rizika yra ypatingai didelė vyresniame amžiuje, ir ypač pacientams, kurie:

    • reguliariai vartoja aspiriną (kardioprotekciniais tikslais);

    • kartu su NVNU vartoja ir geriamuosius kortikosteroidus ar antikoaguliantus;

    • anksčiau buvo skrandžio opa.

Rizika gali būti beveik perpus sumažinta profilaktiškai vartojant H2 receptorių antagonistus, pvz., Raniberl (ranitidiną).

Vyresniame amžiuje atsiradusių fiziologinių organizmo pokyčių dėka bei dėl didelio vartojamo vaistų kiekio dažnai pasireiškia įvairūs virškinamojo trakto sutrikimai bei pažeidimai. Dalies jų galima išvengti atidžiau parenkant vaistinius preparatus, stengiantis skirti kuo mažiau preparatų vienu metu bei vengiant vaistų sąveikos. Tačiau nepageidaujamo vaistų poveikio virškinamajam traktui ne visuomet pavyksta išvengti. Tokiais atvejais galima sumažinti nepageidaujamą reakciją sukėlusio vaisto dozę ar nutraukti jo vartojimą bei skirti preparatų virškinamajam traktui gydyti.

 

Parengė Vaistininkė Justina Penkauskaitė

 

Žurnalas “Gydymo menas”