Įvadas
Galvos svaigimu skundžiasi 15–50 proc. vyresnių kaip 65 metų asmenų. Šį nusiskundimą reikia vertinti rimtai, nes galvos svaigimo ir pusiausvyros sutrikimo padariniai senyviems žmonėms gali būti labai skaudūs – griuvimai, traumos, kaulų lūžiai, savarankiškumo praradimas ir net mirtis.
Priežastys
Senyvų žmonių galvos svaigimo priežastys gali būti tokios pat kaip ir jaunesnių. Pavyzdžiui, 9 proc. senyvų asmenų, kurie skundžiasi galvos svaigimu, nustatomas teigiamas Dix- Hallpike mėginys, patvirtinantis GPPS. Jiems dažna ir abipusė vestibulopatija.
Klinikinėje praktikoje dažnai aiškinama, kad senyviems žmonėms pusiausvyros sutrikimą ir galvos svaigimą lemia pablogėjusi smegenų kraujotaka, tačiau normaliai pusiausvyrai palaikyti ne mažiau svarbu sklandžiai ir darniai funkcionuojanti visa pusiausvyros sistema, į kurią įeina kojų gilieji jutimai, vestibulinė sistema, smegenėlės, rega, minėtas struktūras jungiantys laidai ir integracinė centrinės nervų sistemos funkcija. Senyviems žmonėms būdinga galvos svaigimas ir judėjimo sutrikimai, susiję su vadinamuoju multisensoriniu nepakankamumu, t. y. dauginiais senatviniais ir degeneraciniais receptorinių ir sensorinių sistemų pokyčiais. Jiems priskiriami susilpnėję gilieji jutimai kojose (propriorecepcijos silpnėjimas sergant cukriniu diabetu, polineuropatija, kraujagyslių ligos, senatvinė kojų mechanoreceptorių degeneracija), sumažėję sąnarių judrumas ir raumenų jėga, vidinės ausies degeneraciniai pokyčiai (klausos ir pusiausvyros receptorių, nervų, branduolių ląstelių senatvinis mažėjimas), dėl įvairių priežasčių nusilpusi rega (katarakta, tinklainės degeneracija, kt.). Be to, įvairių sensorinių impulsų integracijai galvos smegenyse trukdo kraujotakos ir metabolinės ligos, difuziniai smegenų baltosios medžiagos pokyčiai, ypač periventrikulinėse ir corpus callosum srityse. Dėl šių mechanizmų sumažėja galvos smegenis pasiekianti informacija apie judesius ir kūno padėtį, trinka pusiausvyra ir jos kontrolė tiek stovint, tiek einant. Būdingas netvirtumo, nestabilumo pojūtis, svirduliavimas, griuvimai arba baimė pargriūti, ypač patamsyje arba pavargus. Subjektyvus galvos svaigimo pojūtis nestiprus arba jo visai nebūna. Posturalinį nestabilumą ir svaigulį dar labiau apsunkina įvairūs senyvų žmonių vartojami vaistai ir jų deriniai.
Klinikinis ištyrimas
Ūminio vestibulinio ar neurologinio pažeidimo požymių paprastai nerandama. Išsamesni tyrimai dažnai rodo senatvinius įvairių sistemų degeneracinius pokyčius, pavyzdžiui, vestibulinės funkcijos asimetriją.
- Tiriant senyvo amžiaus pacientus, kuriems yra dauginis sensorinių sistemų nepakankamumas, svarbu įvertinti bendrąją būklę: kraujotaką, širdies ritmą, kraujospūdį, ortostatinės hipotenzijos požymius, regos ir klausos funkcijas, giliuosius jutimus, anemijos, polineuropatijos, nerimo, depresijos ir pažinimo funkcijų sutrikimų požymius, kt.
- Senyvų žmonių svaigimą ir pusiausvyros sutrikimą reikia atskirti nuo Parkinsono ir kitų ekstrapiramidinės sistemos ligų, normalaus spaudimo hidrocefalijos (NSH, Hakimo- Adamso sindromas). Sergant Parkinsono liga, posturalinis (vertikaliosios padėties) nestabilumas atsiranda vėlesnėse ligos stadijose. Tai virtimas į priekį (propulsija), virtimas atgal – retropulsija, virtimas į šoną – lateropulsija. Ankstyvas posturalinis nestabilumas ir griuvimai yra dažniausi pirmieji kitos neurodegeneracinės ligos – progresuojančio supranuklearinio paralyžiaus – požymiai.
- NSH būdinga klinikinių simptomų triada: progresuojanti demencija, eisenos / pusiausvyros sutrikimai, šlapimo nelaikymas. Esant NSH, neurovizualiniuose tyrimuose (kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tomografija) matomi labai išsiplėtę galvos smegenų skilveliai, tačiau juosmenine punkcija nustatomas normalus likvoro spaudimas.
Gydymas
Prieš paskiriant gydymą, ligoniui ir jo šeimos nariams reikia paaiškinti apie ryšį tarp dauginių jutimų sutrikimų, sumažėjusios raumenų jėgos, centrinės nervų sistemos pokyčių ir sutrikusios pusiausvyros. Reikia palaikyti kuo geresnę bendrąją būklę, tinkamai gydyti lydinčiąsias ligas, paskatinti pacientus judėti ir palaikyti įprastinį fizinį aktyvumą, reguliariai atlikti vestibulinius pratimus. Svarbu pabrėžti, kad joks galvos svaigimas ar pusiausvyros sutrikimas negerėja, jei pacientas nejuda.
Žurnalo INTERNISTAS priedas NEUROLOGIJOS AKTUALIJOS, 2016m.