Nėščiosios parengimas gimdyti
Akušerių ginekologų, šeimos gydytojų, taip pat akušerių darbas neapsiriboja tik antenataline nėščiosios priežiūra ar nėštumo patologijos diagnostika. Būtina daug laiko ir žinių skirti psichoprofilaktiniam nėščiosios parengimui. Tą reikia daryti nuo pat nėštumo pradžios. Nėščiųjų priežiūros ambulatorinėje grandyje (moterų konsultacijose, šeimos gydytojų centruose ir kt.) organizuojami 4–6 užsiėmimų kursai nėščiosioms ir jų šeimos nariams. Jų metu nėščiosios supažindinamos su nėštumo ir gimdymo fiziologija, mokomos, kaip turi elgtis gimdymo metu, taip pat specialių pratimų gimdymo skausmui malšinti. Užsiėmimų metu demonstruojami specialūs vaizdo filmai, rodomi paveikslai ir muliažai. Pageidautina, kad kelis ar visus užsiėmimus lankytų būsimojo vaiko tėvas. Išklausęs paskaitas, vyras geriau pasirengs psichologiškai
Šeimos pagausėjimui, galės daugiau padėti gimdančiai moteriai. Svarbiausias šių kursų tikslas – pašalinti gimdymo baimę. Tam reikia parengti nėščiąją psichologiškai ir fiziškai. Baimė natūraliai skatina apsigynimo reakciją, sukelia įtampą, raumenų spazminius susitraukimus ir skausmą. Pašalinti „baimės“ sindromą galima tik išsiaiškinus, kuo pagrįsta nėščiosios baimė.
Pirmojo užsiėmimo metu nėščiajai reikia papasakotiapie tai, iš kur kyla skausmas gimdant ir nuo ko jis priklauso, kaip skausmo jutimas susijęs su galvos smegenų žievės funkcine būkle. Be to, būtina išsiaiškinti nėščiosios somatinę, akušerinę, neurologinę būklę, įvertinti jos požiūrį į nėštumą, būsimą gimdymą. Negalima pamiršti, kad skausmo jutimas priklauso nuo objektyvių ir nuo subjektyvių veiksnių: nuo gimdymo veiklos pobūdžio, gimdymo takų būklės, skausmo slenksčio (kiekvieno žmogaus jis yra skirtingas), taip pat nuo jautrumo, psichologinio nusiteikimo bei kitų individualių moters savybių. Jei pirmojo užsiėmimo metu užsimezga geras kontaktas tarp gydytojo (ar akušerės) ir nėščiosios, moteris įgauna daugiau pasitikėjimo ir be didesnės baimės laukia gimdymo.
Antrojo užsiėmimo metu reikia aiškiai papasakoti apie nėštumo eigą, nėščiosios organizme vykstančius fiziologinius pokyčius. Nėščioji turi žinoti, kad jos gyvenimo ritmas ir režimas, mityba beveik neturi skirtis nuo jai įprasto gyvenimo būdo, tačiau turi tam tikrų ypatumų – ji dažniau ir ilgiau turi ilsėtis, kasdien pasivaikščioti gryname ore, ilgiau miegoti. Nėštumo metu labiau prakaituojama, pagausėja išskyrų iš lyties organų, todėl būtina priminti nėščiajai asmens higienos taisykles. Krūtis būsimam kūdikio maitinimui reikia rengti iš anksto. Rekomenduojama kasdien jas apiplauti drungnu vandeniu, galima lengvai pamasažuoti, įtrinti maitinamuoju kremu ar losjonu. Tai skatina kraujo apykaitą, stiprina pieno liaukas. Speneliai grūdinami šluostantis po dušo sausu šiurkščiu rankšluosčiu. Išvengti nėštumo drūžių ne visuomet pavyksta, tai priklauso nuo moters įmyčio būklės, odos elastingumo. Antrojoje nėštumo pusėje galima atlikti švelnų krūtų, pilvo, šlaunų, tarpvietės masažą, odą įtrinti aliejais, maitinamaisiais ar specialiais nuo drūžių kremais. Tinkama odos priežiūra – nėštumo drūžių ir tarpvietės plyšimų profilaktika. Sportas, mankšta, baseinas padeda gerai besijaučiančioms nėščiosioms. Be to, speciali mankšta, pratimai nėščiosioms parodomi užsiėmimųmetu. Nėščiosios išmokomos taisyklingai kvėpuoti, atlikti pilvo preso, tarpvietės pratimus. Speciali mankšta padeda sumažinti kryžkaulio-juosmens skausmą, kojų tinimą, išvengti didesnio svorio (antsvorio) prieaugio.
Trečiojo užsiėmimo metu pasakojama apie gimdymą. Paaiškinama, kas sudaro kaulinį dubenį, kaip kūdikio galva slenka gimdymo kanalu, kokie yra dubens dugno raumenys. Paaiškinama, kad minkštieji gimdymo takai yra elastingi, todėl lengvai išsitempia gimdymo metu. Reikia trumpai ir suprantamai apibūdinti gimdymo laikotarpius ir jų ypatumus. Pasakojama apie gimdos kaklelio atsidarymo mechanizmą, apie vaisiaus vandenų pūslės svarbą, apie sąrėmius ir jų sukeliamus pojūčius, apie elgesį ir savipagalbą gimdymo metu. Nėščioji turi suprasti, kad gimdymas lyg fizinis darbas, kuriam reikia daug jėgų, kurias reikia racionaliai eikvoti ir tausoti iki išvarymo periodo. Populiariai paaiškinama, koks svarbus vaidmuo, pajutus sąrėminį skausmą, tenka galvos smegenų žievei, kai joje susidaro stiprus dirginimo židinys, slopinantis skausmą ir kitus dirgiklius. Užsiėmimo pabaigoje dar kartą akcentuojama, kad tinkamas nėščiosios elgesys ir geras psichoprofilaktinis pasirengimas užkerta kelią stipriam skausmui.
Ketvirtojo užsiėmimo metu kalbama apie gimdymo skausmo malšinimo būdus. Reikia paaiškinti, kad sąrėmiai ir stangos skausmingi. Tačiau pasitaiko ir neskausmingų gimdymų. Teigiama, kad apie 10 proc. moterų gimdydamos nejaučia skausmo. Tačiau 90 proc. gimdymų būna daugiau ar mažiau skausmingi. Skausmo jutimas, kaip jau buvo minėta, priklauso ir nuo subjektyvių, ir nuo objektyvių veiksnių.
Akušerinė anestezija nuo chirurginės pirmiausiai skiriasi tuo, kad ji veikia ir motiną, ir vaisių. Didžioji dauguma vaistų praeina pro placentos barjerą, todėl, malšinant skausmą vaistais, būtina stebėti motiną ir vaisių. Vaistų gali būti švirkščiama į veną, į raumenis, skiriama žvakutėmis į išangę, suleidžiama į stuburo epidurinį tarpą. Dabar populiarus gimdymo skausmo malšinimo būdas yra epidurinė nejautra, nes ji efektyvi, lengvai valdoma ir mažai veikia vaisių. Nėščioji turėtų būti supažindinta su šios nejautros atlikimo technika, pasitaikančiomis komplikacijomis.
Penktojo užsiėmimo metu aiškinama apie išvarymo ir placentinį laikotarpį, vaisiaus gimimą. Prasidedant išvarymo laikotarpiui, be sąrėmių, atsiranda stangos – be gimdos raumenų, įsijungia pilvo, diafragmos, dubens dugno, nugaros raumenųgrupės. Nėščiajai paaiškinama, kaip taisyklingai stangintis, koks svarbus akušerės ir pačios gimdyvės adekvatus elgesys gimstant vaisiaus galvai. Paaiškinamas ir trečiasis gimdymo laikotarpis. Užsiėmimų metu labai naudingos vaizdinės priemonės: moterys aiškiau įsivaizduoja gimdymą.
Paskutinio užsiėmimo metu dar kartą primenama, kokie yra gimdymo pradžios požymiai, ką reikia pasiimti važiuojant į stacionarą, kada skubiai reikia į jį važiuoti (kai nuteka vaisiaus vandenys, pasirodo daug kraujingų išskyrų ar kraujo iš lyties organų, blogiau juntami vaisiaus judesiai ir kt.). Galima pateikti klausimų ar pakartoti anksčiau minėtus pagrindinius teiginius, dar kartą parodyti, kaip stangintis ar „gerai kvėpuoti“, suderinti pilvo, strėnų glostymą tarp sąrėmių ir kt.
- Akušeriai ginekologai, šeimos gydytojai ar akušerės daug dėmesio turi skirti nėščiųjų psichoprofilaktiniam parengimui gimdyti.
- Labai svarbu išsiaiškinti, kuo pagrįsta moters baimė gimdyti. Užsiėmimų tikslas – padėti pašalinti gimdymo baimę.
- Patartina užsiėmimus kartu su nėščiąja lankyti ir būsimo kūdikio tėvui.
- Užsiėmimų metu nėščiosioms išaiškinama nėštumo ir gimdymo fiziologija, skausmo malšinimo būdai, kaip elgtis ir padėti sau gimdymo metu.