Nėštumas ir gimdymas yra fiziologiniai procesai, tačiau jų baigčiai reikšmės turi medicininiai, psichologiniai, socialiniai ir ekonominiai veiksniai. Jie didina nėščiosios, gimdyvės, vaisiaus ar naujagimio pažeidimo galimybę, profesionalų (specialistų) intervencijų tikimybę šio nėštumo, gimdymo metu arba pogimdyminiu laikotarpiu. Tokie nėštumai ir gimdymai rizikingi. Nėštumas gali būti mažos rizikos, kai nepalankūs veiksniai nestipriai veikia nėščiąją, vaisių, ar didelės rizikos, kai dėl nepalankių veiksnių poveikio atsiranda vaisiaus raidos ydų, sutrinka augimas, pažeidžiami vaisiaus organai ar sistemos, jis gali žūti nėštumo laikotarpiu ar gali gimti nesveikas. Rizikos laipsnis nėštumo laikotarpiu kinta. Svarbu tiksliai įvertinti riziką, mažinti nepalankių veiksnių poveikį vaisiui ir motinai, užtikrinti racionalią nėštumo ir gimdymo priežiūrą. Šeimos gydytojai prižiūri nėščiąją, kurioms rizikos veiksnių nėra ar nėštumas mažai rizikingas. Didelės rizikos nėščiąją prižiūri akušeris ginekologas. Kai rizika didelė, nėščioji gydoma ir turi gimdyti aukščiausio lygio paslaugas teikiančioje įstaigoje. Tačiau mokėti įvertinti rizikos laipsnį ir laiku nukreipti nėščiąją akušerio ginekologo konsultacijai – šeimos gydytojo pareiga. Didelės perinatalinės rizikos veiksniai skirstomi į 5 grupes. Kai yra bent vienas iš šių veiksnių, nėštumas yra didelės perinatalinės rizikos (2.1 lentelė).
Perinatalinę riziką reikia vertinti dinamiškai, individualiai. Įvairūs rizikos veiksniai skirtingai veikia vaisių, nėščiąją, gimdyvę bei naujagimį. Todėl svarbu tiksliai prognozuoti ir pasirinkti racionalią nėštumo bei gimdymo priežiūrą.