Cukrinis diabetas (CD) – viena sparčiausiai plintančių ir didžiausią nerimą keliančių lėtinių ligų. Apie 10 proc. visų diabeto atvejų sudaro I tipo CD (trūksta hormono insulino) ir apie 90 proc. visų sergančiųjų diagnozuojamas II tipo CD (insulino sekrecijos sutrikimas ir susilpnėjęs insulino poveikis). Negydomas diabetas sukelia sunkių komplikacijų – pažeidžia inkstus, akis, nervų sistemą, sutrikdo širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą. II tipo CD kontrolei, ligos eigai, vieni svarbiausių – gliukozės savikontrolė, dieta ir fizinis aktyvumas. Sergantiesiems CD svarbu laikytis gydymo rekomendacijų, savikontrolė padės išvengti ligos komplikacijų ar jas atitolinti.
Vilniaus universiteto mokslininkai atlikę rezultatų analizę nustatė, kad CD sergantys asmenys geriausiai laikosi vaistų vartojimo ir (ar) insulino švirkštimosi rekomendacijų, ir labai prastai – rekomendacijų, dėl fizinio aktyvumo ir mitybos.
Diabetu sergantys asmenys, teigia, kad jų gyvenimo kokybė yra bloga. Gregg su kolegomis ištyrę 60 m. ir vyresnius žmones sergančius diabetu nustatė, kad 32 proc. moterų ir 15 proc. vyrų patyrė sunkumų atlikdami paprastus fizinius darbus, pavyzdžiui, vaikščiodami ketvirtį mylios, laipiodami laiptais ar atliekant namų ruošos darbus. Tuo tarpu tik 14 proc. moterų ir 8 proc. vyrų nesergančių CD patyrė sunkumų atlikdami buitinius fizinius darbus. Mokslininkai teigia, kad sumažėjusi raumenų jėga, maža raumenų masė, nutukimas – svarbūs veiksniai prastos fizinės funkcijos, CD sergantiems asmenims.
Sėslus gyvenimo būdas yra vienas iš prastos gyvenimo kokybės rizikos faktorių, sergantiems II tipo CD. Mokslininkai vienareikšmiai teigia, kad fiziniai pratimai turėtų būti dienos režimo dalis sergantiems II tipo CD žmonėms.
PSO teigimu, jei žmonės laikytųsi taisyklingos mitybos principų, būtų fiziškai aktyvūs, nepiktnaudžiautų alkoholiu ir nerūkytų – būtų galima išvengti 90 proc. II tipo CD. Mokslininkai apibendrinę 2016 metų mokslines publikacijas, trisdešimt tyrimų, kuriuose dalyvavo 2785 tiriamieji sergantys II tipo CD, nustatė, kad aerobiniai pratimai (spartus ėjimas, bėgimas, važiavimas dviračiu, slidinėjimas, plaukimas ir kita) yra saugus ir efektyvus gydymo būdas sergantiems CD. Fiziniai pratimai veiksmingai mažina gliukozės kiekį kraujyjo plazmoje, gerina kraujo lipidų sudėtį, kraujospūdį, kontroliuoja kūno svorį, sergantiems II tipo CD. Jėgos ir jogos treniruočių poveikis sergančiųjų gyvenimo kokybei yra nevienareikšmis ir reikalauja tolimesnių mokslinių tyrimų. Nors yra nemažai tyrimų įrodančių, kad jėgos pratimai gerina glikemijos kontrolę, jautrumą insulinui, didina raumenų ir kaulų masę.
Mokslininkas Fogelholm nustatė, kad II tipo CD išsivystymo rizika yra didesnė asmenims, kurių kūno masės indeksas (KMI) per didelis (25–35) net ir esant dideliam jų fiziniam aktyvumui, palyginti su normalų KMI (18,5–24,9) turinčiais asmenimis, su mažu fiziniu aktyvumu. Sumažinus antsvorį, sumažėja glikemija (gliukozės kiekis (koncentracija) kraujyje), rezistentiškumas insulinui (būklė, kuomet organizmas gamina insuliną, bet ląstelės tampa nejautrios, „rezistentiškos“ insulinui ir nesugeba jo efektyviai panaudoti, tuomet padidėja cukraus kiekis kraujyje), sumažėja gliukozės gamyba kepenyse. Sergantiesiems CD rekomenduojamas lengvo-vidutinio sunkumo (lengvas dusulys, leidžiantis susikalbėt treniruotės metu, bėgimas 4–5 km/val) ar sunkus fizinis krūvis (fizio aktyvumo metu sunku šnekėti, pvz. bėgimas 8-10 km/val). Jei fizinis krūvis lengvas ar vidutinis, trukmė – 45–60 min (bendrai >150 min/sav). Jei fizinis krūvis sunkus, trukmė – 30–40 min (bendrai >90 min/sav).
Jėgos pratimai rekomenduojami tris kartus per savaitę po 45 min. skirti pagrindinems raumenų grupėms stiprinti.
Gauti geri CD ligos eigos ir tyrimo rezultatai, kuomet Naujosios Zelandijos bendrosios praktikos gydytojai CD sergantiems pacientams išrašydavo „žaliuosius receptus”, kuriuose būdavo rekomenduojamas gydymas fiziniu aktyvumu. Nustatyta, kad žmonėms, papildomas 1000 kcal išeikvojimas per savaitę, sumažino 20–30 proc. mirtingumą nuo visų priežasčių palyginti su fiziškai pasyviais asmenimis.
Pacientams, kuriems fiziniu aktyvumu ir dieta nepavyksta koreguoti cukraus kiekio kraujyje, rekomenduojamas ir medikamentinis gydymas. Paisydami tinkamos gyvensenos ir gydymo patarimų sergantieji gali kontroliouti savo ligą ir gyventi kokybišką gyvenimą.
Parengė: doc. dr. Asta Mockienė, VDU lektorė
