Fiziškai aktyvus ir sveikas gyvenimo būdas sąlygoja gerą sveikatą, o pasyvus gyvenimas lemia lėtinių neinfekcinių ligų atsiradimo riziką, blogesnę gyvenimo kokybę ir sutrumpėjusią gyvenimo trukmę. Fizinis pasyvumas yra vienas iš pagrindinių sveikatos rizikos veiksnių, šalia nesubalansuotos mitybos, rūkymo, nesaikingo alkoholio vartojimo.
Nors ryšio svarba tarp fizinio aktyvumo ir geros sveikatos yra vis geriau suprantama, tačiau fiziškai aktyvių žmonių skaičius vis dar mažas. Populiarus žurnalas „The Lancet” paskelbė, kad kas trečias suaugęs žmogus ir 80 proc. paauglių visame pasaulyje nėra pakankamai fiziškai aktyvūs. PSO (Pasaulinės sveikatos organizacijos) duomenimis, kasmet dėl fizinio pasyvumo miršta 3,2 mln. pasaulio gyventojų.
Mokslinių tyrimų rezultatai “išprovokavo“ naują terminą – sėdimos gyvensenos mirties sindromas (Sedentary Death Syndrome). Šiuo terminu norima pasakyti, kad dėl fizinio pasyvumo didėja gyventojų mirtingumas. Sėdimos gyvensenos mirties sindromo simptomai: silpni skeleto raumenys, sumažėjęs kaulų tankis, padidėjęs cholesterolio, cukraus kiekis kraujyje, būdingas nutukimas, blogas širdies ir kraujagyslių sistemos pajėgumas ir kita. Tai sukelia viso kūno sistemų, ar atskiro organo negalavimus. Mokslininkai teigia, kad fizinis pasyvumas yra pagrindinis nedarbingumo veiksnys.
Mokslinėse publikacijose rašoma, kad reguliarus fizinis aktyvumas gali būti prevencinė priemonė prieš 35 lėtines ligas: sarkopeniją, metabolinį sindromą, nutukimą, atsparumą insulinui, II tipo cukrinį diabetą, širdies ligas, giliųjų venų trombozę, depresiją, osteoporozę, tam tikros lokalizacijos vėžinius susirgimus, erekcijos disfunkciją, vidurių užkietėjimą, tulžies pūslės ir daugelį kitų ligų.
Kuomet, mankštinatės, aktyviai judate darbe, sode, buityje, namų ruošoje ir kitoje veikloje susijusioje su padidintu energijos išeikvojimu, lyginant su ramybės būsena, jūs jau esate fiziškai aktyvūs.
Žingsnių skaičius per dieną gali parodyti ar žmogus yra fiziškai aktyvus ar pasyvus. Žingsnių skaičiavimas, naudojant žingsniamačius ar akselerometrus yra patikimas ir nebrangus būdas nustatyti fizinio aktyvumo lygį. Jei žingsnių skaičius per dieną yra mažesnis nei 5000, žmogaus gyvensena fiziškai pasyvi. Mokslininkai nustatė, kad asmenys atlikę mažiau nei 5000 žingsnių per dieną, turėjo didesnį kūno masės indeksą (KMI), riebiosios kūno masės procentą, liemens apimtį ir didesnę širdies ligų riziką. Schmidt su kolegomis nustatė, kad asmenys atlikę < 5000 žingsnių per dieną turėjo didesnį sistolinį kraujo spaudimą, gliukozės, trigliceridų kiekį kraujyje ir mažesnį didelio tankio lipoproteinų cholesterolio kiekį kraujyje nei daugiau nužingsniavę žmonės. Sisson su kt. mokslininkais įrodė, kad rizika susirgti metaboliniu sindromu buvo 40 proc. mažesnė atlikusiems 5000–9999 žingsnių per dieną ir 72 proc. mažesnė atlikusiems ≥ 10 000 žingsnių, lyginant juos su asmenimis atlikusiais < 5000 žingsnių. McKercher su kolegomis pranešė, kad 50 proc. didesnis depresijos paplitimas tarp asmenų, kurie atlieka < 5000 žingsnių per dieną, palyginus su žingsniuojančiomis moterimis ≥ 7500 žingsnių per dieną ir žingsniuojančiais vyrais ≥ 12 500 žingsnių per dieną.
Sporto fiziologai rekomenduoja nužingsniuoti bent 5400–7900 žingsnių per dieną, o norint sumažinti riebalinę kūno masę, iki 11000–12000 žingsnių. Nustatyta, kad asmenys, sergantys II tipo cukriniu diabetu, kurie žingsniuodavo < 5000 žingsnių per dieną, turėjo didesnį KMI, liemens apimtį ir širdies susitraukimų dažnį nei tie, kurie atlikdavo ≥ 10 000 žingsnių per dieną.
Televizoriaus žiūrėjimas labiausiai paplitusi laisvalaikio praleidimo forma tarp 90 proc. vyresnio amžiaus žmonių. Vidutiniškai suaugęs amerikietis per parą praleidžia 4,7 val. žiūrėdamas televizorių. Mokslininkai nustatė, kad televizorių žiūrėjusių > 5 val. per dieną žmonių mirtingumas padidėjo 28 proc., lyginant su žiūrėjusiais < 3 val. per dieną.
Mokslininkai teigia, kad 60–75 min. didelio ar vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas gali apsaugoti nuo lėtinių ligų ir sumažinti priešlaikinės mirties riziką, tačiau pastebi, kad jei likusią paros dalį būsime pasyvūs – rizika nesumažės.
Nors visi žino apie fizinio aktyvumo naudą, tačiau situacija negerėja, bet blogėja. Nutukusių žmonių skaičius per 30 metų padvigubėjo, sparčiai daugėja II tipo cukriniu diabetu sergančių žmonių.
Fizine veikla užsiimančio žmogaus organizme vykstantys morfologiniai ir funkciniai pakitimai gali padėti išvengti kai kurių lėtinių ligų arba jas atitolinti. Vaikams fizinis aktyvumas užtikrina sveiką augimą ir vystymąsi. Suaugusiems – gerą fizinį pajėgumą, kuris leidžia nepavargstant atlikti kasdienines užduotis, o senjorams – kuo ilgesnį laiką būti nepriklausomiems ir socialiai aktyviems.
Parengė: dr. A.Mockienė, VDU lektorė.
