Nuo alchemijos laikų ieškoma būdų pasipriešinti senėjimui. Pirmiausia jaunystė buvo siejama su kūno, ypač veido, grožiu. Pastaraisiais dešimtmečiais populiarėjant neinvazinėms grožio procedūroms, Amerikos plastikos chirurgams, kosmetologams kilo mintis, kad tos pačios procedūros taikytinos ir genitalijoms. Kalbant apie ginekologiją, svarbu pabrėžti, kad gyvenimo kokybę lemia ne tik išoriniai dalykai, bet ir fizinė sveikata, psichologinė jausena.

Pirmoji dokumentuota estetinės ginekologijos operacija buvo atlikta jau 1984 metais [1], bet pirmieji šios srities specialistai Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) pradėti rengti tik nuo 2007 metų [2]. Estetinė ginekologija yra gana nauja sritis, skaičiuojanti apytiksliai 10 gyvavimo metus. Labiausiai šioje srityje yra pažengusios JAV, jose atliekama daugiausiai estetinės ginekologijos procedūrų. Tarp Europos šalių lyderė yra Italija [3]. Rekonstrukcinės atkuriamosios operacijos medicinoje nėra jokia naujiena. Jos atliekamos po radikaliųjų onkoginekologinių operacijų, esant įgimtosioms genitalijų anomalijoms. Šiuo metu Europoje daugiau atliekama operacijų dėl moterų lytinių organų apipjaustymo.

 

Moterų apipjaustymas

Moterų lytinių organų žalojimas, kitaip dar žinomas kaip lytinių organų apipjaustymas, kelia grėsmę milijonų mergaičių, moterų sveikatai ir gerovei visame pasaulyje. Nustatyta, kad daugiau nei 200 mln. mergaičių ir moterų yra patyrusios lytinių organų apipjaustymą. Kiekvienais metais 3 mln. mergaičių patiria apipjaustymo riziką, daugiausiai jų apipjaustoma iki 15 metų. Moterų lytinių organų apipjaustymas yra dokumentuotas 30 šalių, daugiausiai Afrikoje, Viduriniuose Rytuose ir Azijoje. Apie kai kurias moterų lytinių organų žalojimo formas yra žinoma ir kitose šalyse. Ne išimtis ir tam tikros Pietų Amerikos etninės grupės.

Lytinių organų žalojimo paplitimas buvo įvertintas atlikus didelio masto nacionalines apklausas. 15–49 metų moterų buvo klausiama, ar joms ir jų dukroms buvo apipjaustytos genitalijos. Tarp šalių pastebėti dideli skirtumai, tačiau net 8 iš jų paplitimas buvo didesnis nei 80 proc. Nustatyta skirtumų ir tarp skirtingų šalių regionų, tačiau etniškumas buvo svarbiausias veiksnys. Stebėti skirtumai ir tarp atliekamų procedūrų. Moterims, vyresnėms nei 15 metų, apie 90 proc. atliekama:

  • klitoridektomija – dalinis arba visiškas klitorio pašalinimas;
  • išpjovimas – dalinis arba visiškas klitorio bei mažųjų lytinių lūpų pašalinimas su / be dydžiųjų lytinių lūpų pašalinimu.

Ir apie 10 proc. (daugiau nei 8 mln. moterų) yra atliekama:

  • infibuliacija – makšties angos susiaurinimas, suformuojant žiedą, kuris padaromas apipjaustant vidines arba išorines lytines lūpas, kartais pašalinant ir klitorį. Tai yra sunkiausias apipjaustymo tipas, daugausia paplitęs Afrikos šiaurės rytų regione.

Jungtinių Tautų Organizacija siekia panaikinti šią ydingą praktiką iki 2030 metų [4, 5].

 

Etiniai aspektai

Apie estetinę ginekologiją plačiai diskutuojama tiek populiariojoje, tiek mokslinėje spaudoje. Ir nors tai gali pasirodyti kaip nauja tendencija mūsų šiuolaikinėje visuomenėje, tačiau aktualumas buvo juntamas visais laikais.

Įsivaizduojamas lytinių organų idealas istoriniu ir kultūriniu požiūriu gali skirtis, tačiau kiekvienoje visuomenėje socialiniai ir kultūriniai papročiai yra paremti medicininiais motyvais, o tai pateisina moterų poreikį rinktis tam tikras lytinių organų manipuliacijas. Nuo tada, kai estetinės lyties organų operacijos tapo populiaresnės, iškilo daug klausimų, susijusių su technika, indikacijomis ir ne ką mažiau svarbiais etiniais klausimais. Kultūriniu požiūriu genitalijų grožis yra griežtai apibrėžtas. Ir kas tinka vienai populiacijai, gali visai netikti kitai [6]. Pavyzdžiui, Japonijoje geidžiamiausios yra didelės, drugelio sparnų formos mažosios lytinės lūpos. Vakarų kultūrose, atvirkščiai – išsikišusios mažosios lytinės lūpos yra laikomos nepatraukliomis [7].

 

Ginekologinės estetinės procedūros

Kūno įvaizdis yra svarbi seksualinio pasitenkinimo dalis, todėl moterys, kurios negeba patirti malonumo arba patiria jį labai silpnai, gali pasinaudoti gydymo metodais, skirtais šioms specifinėms probelmoms spręsti. Estetinė ginekologija apima skirtingus metodus ir technikas atliekant moterų lytinių organų operacijas: lytinių lūpų plastika (labioplastika), makšties ir tarpvietės plastika (vaginoplastika ir perineoplastika), klitorio plastika, mergystės plėvės atkūrimas (himenoplastika), G taško augmentacija. Jaunos merginos dažniausiai būna nepatenkintos lytinių lūpų išvaizda, asimetrija, todėl pastaraisiais metais dažniau atliekama lytinių lūpų plastika – labioplastika [8]. Tai mažųjų arba didžiųjų lytinių lūpų padidinimas, suleidžiant į jas specialaus užpildo su hialurono rūgštimi ar autologiniais riebalais, arba lytinių lūpų sumažinimas atliekant redukcines operacijas, kurios yra kur kas dažnesnės. Tiesa, neaišku, koks turėtų būti tikslus lytinių lūpų hipertrofijos apibrėžimas. Tik viename tyrimų buvo pasiūlytas objektyvus mažųjų lytinių lūpų hipertrofijos kriterijus – >50 mm plotis arba >30 mm abiejų lūpų asimetrija, palyginti su bendros populiacijos vidurkiu [9]. Vis dėlto šiuo metu labiau vadovaujamasi moters noru.

Šiandien sparčiai vystosi ir nechirurginės procedūros, tokios kaip trombocitais papildytos plazmos ir hialurono rūgšties injekcijos, lazerinė, radiodažninė, smūginė bangų terapija. Dabar nebėra ryškios ribos tarp chirurginių ir nechirurginių gydymo būdų, juos galima derinti kartu.

 

Kodėl tai aktualu šiandien?

Šiandien moters išorinių lytinių organų plastinių operacijų populiarumas labai padidėjo [10, 11]. Remiantis Amerikos estetinės plastinės chirurgijos asociacijos duomenimis, kosmečių procedūrų dažnis 2011–2012 metais padidėjo iki 3,1 proc. Tuo pačiu laikotarpiu makšties atjauninimo procedūrų atlikimo dažnis padidėjo daugiau nei 60 proc. (nuo 2 142 iki 3 521 atliekamų procedūrų) [12]. Remiantis JAV statistikos duomenimis, 2013 metais labiaplastika (lytinių lūpų plastinė korekcija) buvo 4 iš dažniausiai atliekamų operacijų, kurios dažnis siekė 44 proc. [13].

Taigi kyla klausimas, kodėl tai tampa taip aktualu? Moteriai senstant, keičiasi jos lytinių organų išvaizda ir mažėja funkcionalumas. Makštis praranda tonusą ir elastingumą dėl susilpnėjusių raumenų po gimdymo, sumažėja didžiųjų lytinių lūpų apimtis, vystosi mažųjų lūpų amžinė hipertrofija [6]. Visa tai gali sukelti nepatogumų moteriai ir jos partneriui. Keliuose tyrimuose buvo analizuojamos dažniausios priežastys, dėl kurių moterys kreipiasi į estetinės chirurgijos specialistus. Pagrindinės priežastys, kodėl moterys renkasi makšties siaurinimo procedūras, yra susilpnėjęs jautrumas, plati makštis, sumažėjęs libido. Pagrindinės plastinių operacijų indikacijos – nevisavertiškumo jausmas, nepatogumas kasdienėje veikloje [14, 15]. Tai tik rodo, kad ateityje šių procedūrų poreikis bus vis didesnis.

 

Apibendrinimas

Estetinė ginekologija – nauja sritis, tačiau mokslinių publikacijų skaičius pastaraisiais metais sparčiai didėja. Daugelyje pasaulio šalių kuriamos estetinės rekonstrukcinės ginekologijos asociacijos, rengiami kongresai, kuriuose vyksta debatai dėl naujų technologijų efektyvumo. Šiuolaikinė ginekologija greitai bus neįsivaizduojama be estetinės rekonstrukcinės ginekologijos. Susidomėjimas šia sritimi rodo, kad estetinė ginekologija gali pagerinti moters bendrą savijautą ir gyvenimo kokybę. Tiesa, norint išsiaiškinti pacienčių lūkesčius, motyvus ir intervencijų rezultatus, reikėtų atlikti daugiau išsamesnių, didelės apimties klinikinių tyrimų.

 

Doc. dr. Daiva Bartkevičienė                               

Vilniaus universiteto

Medicinos fakulteto

Klinikinės medicinos instituto

Akušerijos ir ginekologijos klinika

Evelina Boreikaitė

Vilniaus universiteto

Medicinos fakultetas

Literatūra

  1. Hodgkinson DJ, Hait G. Aesthetic vaginal labioplasty. Plast Reconstr Surg. 1984 Sep;74(3):414–6.
  2. Alinsod Institute For Aesthetic Vulvovaginal Surgery. Prieiga per internetą:< https://urogyn.org/wp-content/uploads/2016/01/physician_brochure_2018.pdf>.
  3. ISAPS international survey on aesthetic/cosmetic procedures performed in 2016. Prieiga per internetą: < https://www.isaps.org/wp-content/uploads/2017/10/GlobalStatistics2016-1.pdf>.
  4. Female genital Mutilation/Cutting; A global concern. UNICEF, New York, 2016. Prieiga per internetą: <https://www.unicef.org/media/files/FGMC_2016_brochure_final_UNICEF_SPREAD.pdf>.
  5. World Health Organization. Prieiga per internetą:<http://www.who.int/reproductivehealth/topics/fgm/prevalence/en/>.
  6. Dobbeleir JMLCL, Landuyt KV, Monstrey SJ. Aesthetic Surgery of the Female Genitalia. Semin Plast Surg. 2011 May;25(2):130–41.
  7. Scholten E. Female genital cosmetic surgery–the future. J Plast Reconstr Aesthetic Surg JPRAS. 2009 Mar;62(3):290–1.
  8. Hamori CA. Postoperative clitoral hood deformity after labiaplasty. Aesthet Surg J. 2013 Sep 1;33(7):1030–6.
  9. Özer M, Mortimore I, Jansma EP, Mullender MG. Labiaplasty: motivation, techniques, and ethics. Nat Rev Urol. 2018 Mar;15(3):175–89.
  10. Braun V. In Search of (Better) Sexual Pleasure: Female Genital ‘Cosmetic’ Surgery. Sexualities. 2005 Oct 1;8(4):407–24.
  11. Liao L-M, Michala L, Creighton SM. Labial surgery for well women: a review of the literature. BJOG Int J Obstet Gynaecol. 2010 Jan;117(1):20–5.
  12. Cosmetic surgery national data bank statistics 2012. Aesthetic surgery journal Vol. 33, Supplement 2. July 2013.
  13. The American Society of Aesthetic Plastic Surgery. Cosmetic surgery national data bank statistics.
  14. Rouzier R, Louis-Sylvestre C, Paniel BJ, Hadded B. Hypertrophy of the labia minora; experience with 163 reductions. Am J Obstet Gynecol 2000;182:35–40.
  15. Goodman MP, Placik OJ, Benson RH III, Miklos JR, Moore RD, Jason RA, Matlock DL, Simopoulos AF, Stern BH, Stanton RA, Kolb SE, Gonzalez F. A large multicenter outcome study of female genital plastic surgery. J Sex Med 2010;7:165–77.