Urologas, seksualinės medicinos gydytojas, medicinos mokslų daktaras Robertas Adomaitis dažnai išklauso tokių išpažinčių. Vieni vyrų nusiskundimai būna susiję su įgimtais dalykais, bet daug jų kyla ir dėl baimės, nerimo bei streso. Mitai gaubia ir tokį garsiai neaptarinėjamą dalyką kaip per greitas sėklos išsiveržimas. Tik maža dalis vyrų Lietuvoje išdrįsta kreiptis pagalbos į specialistą. Gajus požiūris, kad pirmalaikinė ejakuliacija nėra net sveikatos sutrikimas. Juk jei vyras tikrai to nori, jis gali kontroliuoti priešlaikinę ejakuliaciją – viskas jo galvoje. Bet kai kuriuos vyrus šis sutrikimas taip prislegia, kad jie nuleidžia rankas ir jaučiasi bejėgiai.
– Ar daug vyrų, norinčių suteikti moterims daugiau švelnumo ir patęsti meilės aktą? – paklausiau Seksualinės medicinos draugijos prezidento Roberto Adomaičio.
– Maždaug ketvirtis įvairaus amžiaus vyrų skundžiasi, kad pernelyg greitai išsiveržia sėkla.
Yra dalis vyrų, kuriems lytinis aktas trunka ne ilgiau kaip minutė. Tokių vyrų įvairių šaltinių duomenimis yra apie 2-5 procentus.
Nemažiau yra svarbus kontrolės pojūtis. Vieni vyrai gali pajusti tą momentą, kada sėkla tuoj išsiverš. Tai jaučiantys vyrai gali sustoti, ilgainiui jie išmoksta valdyti lytinio akto trukmę. Šiuos įgūdžius įmanoma išlavinti, nes tai susiję su patirtimi ir mylėjimosi technika.
Yra dalis vyrų, kurie nejaučia tokio momento, o jei ir supranta, neretai nieko negali padaryti. Kai kuriems vyrams gali būti ir taip, kad sėkla išsiveržia vos po kelių varpos judesių.
-Ar gali gelbėti seksologas? Ar yra kokių nors pratimų?
-Bėda ta, kad pratimai nepadės, jei lytinis aktas trunka vos dešimt sekundžių. Per tiek laiko neįmanoma nieko pakeisti. Tokie pacientai turi ribotas galimybes kaupti seksualinę patirtį. Lieka tik medikamentai.
-Galbūt kaltos pernelyg karštos moterys? Ar nauja pažintis gali išprovokuoti greitai besibaigiantį meilės džiaugsmą?
-Lytinio akto trukmė gali priklausyti nuo įvairių dalykų, pavyzdžiui, naujos pažinties, emocinio susijaudinimo, taip pat pauzių tarp lytinių aktų. Šie veiksniai gali nulemti trumpiau ar ilgiau trunkantį lytinį aktą.
Yra žinoma, kad anksčiau skundęsi greitu sėklos išsiveržimu vyrai dažniausiai nusivilia nauja drauge. Keliskart pasimylėjus su nauja išrinktąja, pasirodo, kad sėkla išsiveržia taip pat greitai, kaip ir anksčiau.
-Kas būna dažniau kaltas – vyras ar moteris?
-Neverta ieškoti kaltųjų, nes tai akligatvis pasitenkinimo paieškose. Porai reikia susitarti ir turėti konkretų planą, ką daryti dviese kitaip, kad pasisektų. Tokį planą reikia kurti ne lovoje ir ne ekspromtu, o kartais ir pasikonsultavus su gydytoju.
-Kai kas įsitikinęs, kad sutrikimas susijęs su apsisaugojimo priemonių naudojimu, pavyzdžiui, su prezervatyvais? Ar tai tiesa?
-Nėra pasaulyje tokio prezervatyvo, kuris galėtų pagreitinti sėklos išsiveržimą. Bet yra vyrų, kuriuos kausto prezervatyvų baimė. Jie net skundžiasi, kad maudamiesi prezervatyvą pernelyg susijaudina, todėl meilės žaidimai trunka trumpiau.
Yra taip pat vyrų, kuriems prezervatyvai mažina varpos jautrumą ir padeda kontroliuoti lytinio susijaudinimo lygį. Šiuo atžvilgiu net galime sakyti, kad prezervatyvai padeda.
Apie šį apsisaugojimo būdą sklando daug nepagrįstų baimių. Vyrai nesusimasto, kad reikia mokytis, kaip teisingai užsidėti prezervatyvą, nors tai galima puikiausiai atlikti ir nebūnant meilužės glėbyje.
-O kaip veikia alkoholis? Ar jis padeda ilgiau džiaugtis lovos malonumais?
-Alkoholis slopina nervų sistemą, žmogus lėčiau galvoja, lėčiau judina rankas ir kojas. Apgirtus lėtėja lytinis susijaudinimas ir ilgėja lytinis aktas. Tai nereiškia, kad alkoholiu galima gydyti pirmalaikę ejakuliaciją.
Psichotropinės medžiagos, pavyzdžiui, kokainas, marichuana, taip pat turi įtakos intymiam aktui. Jos sutrikdo suvokimą, iškreipia sąmonę, todėl žmogui būna sunku pasiekti erekciją.
-Kokią įtaką sutrikimui turi seksualinis badas?
-Kai kuriems vyrams tai turi įtakos. Tačiau reikia suprasti vieną dalyką – jei vyrui įgimta priešlaikinė ejakuliacija, jis greitai viską baigs, nesvarbu, ar susitiks su moterimi po trijų savaičių ar trijų mėnesių.
-Ar tiesa, kad pirmalaikė ejakuliacija dažniau pasitaiko paaugliams ir lovos reikaluose nepatyrusiems vyrams, o su amžiumi retėja?Greitu sėklos išsiveržimu gali būti nepatenkinti įvairaus amžiaus vyrai. Neretai taip atsitinka tiems asmenims, kurie turi mažai lytinės patirties – turėjo ne mažai partnerių, bet mažai kartų mylėjosi. Jie nesugebėjo nieko išmokti, nes intymūs santykiai buvo monotoniški.
Šis sutrikimas labiau susijęs ne su paciento amžiumi, kiek su lytinės patirties įvairove. Jei šioje srityje žmogus nieko neišmoko, net būdamas 50 metų jis gali jaustis taip kaip penkiolikmetis.
-Ar būna atvejų, kai priešlaikinė ejakuliacija savaime išnyksta? Ar būtina gydytojo pagalba?
-Daugelis vyrų su laiku išmoksta mylėtis ilgiau, bet įgimtą greitą ejakuliaciją turintiems vyrams dažniausiai turi padėti gydytojas.
Vyrai nesiveržia pas gydytojus dėl lytinės funkcijos sutrikimų, nes seksualinės medicinos specialistų nėra daug, o kitų specialybių gydytojai neretai privengia klausimų apie intymų gyvenimą. Taip yra visoje Europoje, mes niekuo nesiskiriame. Pacientai neretai kreipiasi į medikus, praėjus keleriems metams nuo pirmųjų sunkumų intymių santykių metu. Būna ir tokių vyrų, kurie tik po kelių dešimtmečių praregi, kodėl jų partnerės lieka nepatenkintos. Sunkiausia padėti tada, kai porą būna užvaldžiusi pirmoji ir amžinoji meilė. Moteris dažnai galvoja, kad ji turi stengtis, o vyras nesupranta, kad jį kamuoja sutrikimas, ir abu turi labai ribotą seksualinę patirtį. Intymioje srityje partneriai turi taip pat tobulėti. Intymūs santykiai kaip darbas – jei dažnai keisite savo darbą, abejoju, ar pavyks įtvirtinti gerus įgūdžius. Kad žmogus įgytų patirties, reikia laiko. Dažnai keičiant partneres, vyrui nepavyksta tobulėti, jis nesugeba adaptuotis, todėl patenka į užburtą ratą.
Daugiau informacijos apie priešlaikinę ejakuliaciją ir efektyvius jos gydymo būdus galite rasti internetinėje svetainėje www.netikamirka.lt. Čia rasite Lietuvos miestuose dirbančių gydytojų specialistų, padėsiančių jums išspręsti šią problemą, kontaktus.
Parengė: Danutė Jonušienė
