Endometriozė – gimdos gleivinės išvešėjimas už gimdos ribų, kai panašus į gimdos gleivinę audinys įvairiose organizmo vietose suformuoja tarsi saleles ir sukelia nuo estrogenų priklausomą lėtinį uždegimą. Liga gana dažna, neretai nesukelia jokių simptomų ir diagnozuojama atsitiktinai, kai moteris ima ieškoti nevaisingumo priežasčių.
Ką apie endometriozę turėtų žinoti šeimos gydytojai? Kalbamės su gydytoja akušere ginekologe Daiva Keršulyte.
Kokie simptomai, kuriais skundžiasi pacientė, suteikia pagrindo įtarti endometriozę ir siųsti ją konsultuotis su gydytoju ginekologu?
Simptomų, kurie leistų įtarti endometriozę, gali būti įvairių. Gali pasireikšti tik vienas arba keletas simptomų, arba jų visai nebūti, tačiau moteris gali skųstis negalėjimu pastoti. Tipiškiausias endometriozės simptomas yra tamsiai rudos, vadinamosios šokoladinės, išskyros, kurios pasireiškia prieš arba po mėnesinių. Šis tepimas labai neramina moteris. Tai tikrai nėra norma, ypač išskyrų pagausėja prieš mėnesines. Iš kitų dažnų simptomų galima paminėti gausias mėnesines su krešuliais. Taip pat dažnai, esant endometriozės židiniams, mėnesinės ir lytiniai santykiai būna skausmingi. Moterį gali varginti nelokalizuotas skausmas pilvo apačioje, strėnų, nugaros skausmas. Tai yra pagrindiniai simptomai. Jeigu pacientė vardija šiuos požymius, galima įtarti endometriozę ir siųsti konsultuotis su specialistu.
Ką šeimos gydytojas turėtų išaiškinti pacientei, kuriai įtariama endometriozė?
Šeimos gydytojas turėtų paaiškinti, kokia tai liga, koks galimas gydymas ir kuo gresia negydymas. Negydoma endometriozė gali progresuoti sparčiau, sukelti sąaugų vystymąsi, kurios sukelia lėtinius mažojo dubens skausmus. Jaunoms vaisingo amžiaus moterims svarbu išaiškinti, kad endometriozė yra viena gana dažnų nevaisingumo priežasčių – jį nustatoma maždaug trečdaliui negalinčių pastoti moterų. Labai svarbu, įtarus ligą, laiku kreiptis į specialistą – ginekologą, kuris patvirtins arba paneigs diagnozę ir, esant reikalui, paskirs atitinkamą gydymą.
Taip pat šeimos gydytojai galėtų pacientes nuraminti, kad endometriozės kilmė nėra piktybinė – tai nėra onkologinė liga.
Kokie yra pagrindiniai pacientę kankinantys simptomai sergant endometrioze?
Ši liga pasireiškia vaisingo amžiaus moterims, tačiau pastaruoju metu daugėja jaunų moterų, paauglių, kurioms nustatoma endometriozė. Europoje endometrioze serga apie 16 mln. moterų, Lietuvoje 2009 metais nustatyta apie 8 500 endometriozės atvejų.
Pagrindinius simptomus jau minėjau – tai šokoladinės išskyros, gausios, su krešuliais mėnesinės, skausmas. Tiesa, neretai būna, kad moteris neišsako jokių nusiskundimų, jai nepasireiškia jokie endometriozei būdingi simptomai, o liga nustatoma atsitiktinai, kai imama ieškoti nevaisingumo priežasčių. Taigi endometriozės eiga gali būti nebyli. Praktikoje būta atvejų, kai endometriozė pastebėta atliekant laparoskopinę diagnostiką dėl nevaisingumo, liga jau buvo IV stadijos.
Net toks simptomas, kaip labai skausmingos mėnesinės, kai nepadeda jokie vaistai nuo skausmo, gali būti signalas, kad moteris serga endometrioze.
Taigi gebėjimas gimdos gleivinės ląstelėms išlikti, augti dalijimosi būdu ir formuoti endometriozės židinius, kuriems būdingas uždegimas ir padidėjusi citokinų, prostaglandinų ir kitų mediatorių koncentracija, nulemia ir pagrindinius endometriozės simptomus – skausmą ir nevaisingumą.
Kuo skiriasi įvairios endometriozės stadijos?
Endometriozė – liga, kurios išsivystymo priežasčių mokslininkai iki šiol nėra išsiaiškinę. Sergant endometrioze, gleivinė, kuri yra gimdos viduje, dėl nežinomų priežasčių atsiranda ir prilimpa už gimdos ribų, t. y. įvairiose kitose organizmo vietose. Endometriozės židiniai gali formuotis ant kiaušintakių, kiaušidžių, gimdos paviršiaus, gimdos kaklelio, šlapimo pūslės, žarnyne, kt. Retais atvejais endometriozės židiniai gali išplisti už pilvo ertmės ribų, net formuotis plaučiuose ar smegenyse.
Endometriozės židiniai funkcionuoja kaip ir gimdos gleivinė, t. y. reaguoja į hormonų pokyčius esant mėnesinėms. Vadinasi, šie židiniai mėnesinių metu padidėja ir kraujuoja. Kraujas negali pasišalinti iš organizmo, todėl vystosi uždegimas, kyla skausmas, ima formuotis sąaugos ir cistos.
Endometriozė skirstoma į 4 stadijas, kurios diagnozuojamos atsižvelgiant į židinių skaičių, o ne pagal simptomus ir jų sunkumą. Židiniai vertinami endometriozės balais. Balai sumuojami ir nustatoma stadija: kuo daugiau židinių, tuo didesnė stadija. Ligą diagnozuoja ir stadiją nustato gydytojas ginekologas. Stadiją svarbu nustatyti dėl vaistų kompensavimo. Ligos stadija nustatoma atlikus chirurginę diagnostiką: I stadija – minimali endometriozė, II stadija – lengva, III – vidutinė, IV – sunki.
Endometriozė progresuoja lėtai. Teigiama, kad nuo pirmųjų simptomų pasireiškimo iki diagnozės patvirtinimo praeina 7–12 metų. Dalis moterų delsia kreiptis į gydytojus, tačiau nuo pirmos konsultacijos iki diagnozės nustatymo taip pat praeina keleri metai.
Kaip diagnozuojama endometriozė?
Pagrindinis endometriozės diagnostikos būdas yra laparoskopija. Tiesa, ji nėra būtina visoms pacientėms. Jeigu moteris pageidauja, gali būti paskirtas empirinis gydymas hormonais.
Tačiau tik laparoskopinė diagnostika leidžia tiksliai nustatyti ligą, jos židinius. Atliekant šią diagnostikos procedūrą, kartu atliekamas ir gydymas, t. y. šalinami, prideginami endometrioziniai židiniai. Nei atlikę ultragarsinį, nei kompiuterinės tomografijos, nei magnetinio rezonanso tyrimą nepamatysime endometriozės židinių mažajame dubenyje. Tiesa, jeigu endometriozė yra kiaušidėse ir formuojasi endometriozinė cista, ją įmanoma pamatyti atliekus echoskopiją.
Ar endometriozė yra išgydoma liga?
Deja, endometriozė nėra išgydoma liga. Tiesa, ją galima pristabdyti, sulėtinti progresavimą. Kodėl ir kaip liga progresuoja, mokslas taip pat kol kas negali pasakyti. Vienoms moterims po gydymo liga gali neprogresuoti ilgą laiką, metus ir daugiau, kitoms sustabdyti gimdos gleivinės išvešėjimą už gimdos ribų sekasi sunkiai. Daugelį metų endometriozė gali nesukelti jokių simptomų. Tačiau moterims, kurioms endometriozė sukelia skausmą, progresuoja, atsinaujina, reikalauja nuolatinio simptomų gydymo. Geriausių rezultatų pasiekiama, kai liga diagnozuojama anksti ir skiriamas individualus gydymas.
Koks gydymas skiriamas diagnozavus I–II stadijos ir III–IV stadijos endometriozę?
Praktiškai visais endometriozės atvejais pirmiausia, jeigu tai įmanoma, bandoma chirugiškai pašalinti ligos židinius. Pagal situaciją, ligos stadiją, moters planus, gali būti atliekama laparoskopinė operacija, t. y. tausojanti arba radikali. Laparoskopinė operacija gali būti atliekama vaisingo amžiaus moterims, kurios dar planuoja pastoti. Radikalus būdas – abiejų kiaušidžių šalinimas, siekiant sukelti menopauzę, ir kartu visų matomų endometriozės židinių pašalinimas (kartu gali būti pašalinta ir gimda su kiaušintakiais). Toks metodas skiriamas moterims, kurioms gydymas vaistais nėra veiksmingas, nes išlieka stiprūs skausmai, ir kurios neplanuoja gimdyti arba kurioms planuojama pašalinti gimdą dėl kitų ligų (gimdos miomos, kt.).
Taigi gydymas gali būti ir chirurginis, ir medikamentinis. Atsižvelgiant į moters planus, galima skirti vaistų arba, jeigu moteris planuoja gimdyti, jai rekomenduojama pastoti. Kaip jau minėjau, ligos progresavimo veiksniai nėra žinomi, todėl iš karto po operacijos rekomenduojama planuoti pastojimą, nes po kurio laiko židinių vėl gali atsirasti, todėl pastojimas bus komplikuotas. Jei moteris gimdyti neplanuoja, jai gali būti skiriama vaistų – progestinų.
Jeigu diagnozuojama III–IV stadija, gydymas yra ilgesnis. Šiuo atveju pirmo pasirinkimo vaistas yra progestinas dienogestas. Progestinai tinkamesni endometriozės sukeltam skausmui malšinti, nes jų sudėtyje nėra estrogenų, kurie skatina endometrinio audinio augimą.
Ar diagnozavus endometriozę šeimos gydytojas gali išrašyti gydytojo ginekologo paskirtą gydymą?
Taip, gali. Jeigu po ginekologo konsultacijos moteriai paskirtas medikamentinis gydymas, šeimos gydytojas gali jį tęsti.
III–IV stadijos endometriozei gydyti pirmo pasirinkimo vaistas dienogestas po 2 mg yra kompensuojamas. Ar jį gali išrašyti šeimos gydytojas?
Dienogestas yra pirmo pasirinkimo vaistas endometriozės sukeltam skausmui gydyti, registruotas Lietuvoje. Skiriant 2 mg vaisto per parą, jis akivaizdžiai sumažina dubens skausmą ir dismenorėją. Moterų, vartojančių dienogesto, gyvenimo kokybė geresnė, nes mažesnis nepageidaujamas poveikis, susijęs su estrogenų stokos sindromu, todėl jis tinkamas vartoti ilgą laiką.
Gydymo dienogestu esmė – užblokuoti kiaušidžių veiklą, kad jos nefunkcionuotų ir neatsirastų naujų ir nefunkcionuotų esami endometriozės židiniai. Taigi, be skausmo, dienogestas mažina ir endometriozės židinių formavimosi riziką, todėl jo rekomenduojama skirti esant III–IV ligos stadijai, taip pat moterims, kurioms didelė ligos atsinaujinimo rizika, ar kai nepavyksta visų židinių pašalinti chirurgiškai.
Esant III–IV endometriozės stadijai, gydymas dienogestu kompensuojamas 80 proc. Po ginekologo rekomendacijos kompensuojamąjį vaistą toliau gali skirti šeimos gydytojas.
Ką turi žinoti pacientė, jei jai paskirtas gydymas dienogestu po 2 mg?
Visada reikia paaiškinti, kad gydymas šiuo, kaip ir bet kokiu, vaistu gali sukelti nepageidaujamo poveikio reiškinių. Gydant dienogestu, ypač ilgesnį laiką, gali išnykti ir dažniausiai išnyksta arba labai sumažėja mėnesinės. Ir tai labai geras požymis, nes nesant mėnesinių, nevyksta kraujavimas ir iš endometriozės židinių, todėl mažėja skausmo, sąaugų formavimosi rizika. Kitas dalykas, kad nesant mėnesinių ir nefunkcionuojant kiaušidėms, moterį gali varginti simptomai, būdingi menopauzei, t. y. karščio pylimas, prakaitavimas, kt. Nustojus vartoti vaisto, mėnesinės normalizuojasi ir visi simptomai išnyksta. Tiesa, šie simptomai nebūtinai vargins visas moteris. Tai labai individualu: vienoms gali pasireikšti silpni menopauzės požymiai, kitoms – stipresni, o trečios gali visai nieko blogo nejausti.
Kokiam laikui galima išrašyti gydymą dienogestu?
Kadangi endometriozė yra neišgydoma liga, gydymas dienogestu skiriamas tiek kiek reikia pagal pacientės būklę. Receptas išrašomas kas mėnesį, vertinant pacientės būklę. Kursas 3–6 mėnesiai.
Dėkojame už pokalbį.
Kalbėjosi Natalija Voronaja
Šaltinis: „Internistas”