Kongrese EURAPAG 2017 (angl. European Association of Pediatric and Adolescent Gynecology) svečiavosi Kipro akušerijos ir ginekologijos draugijos (angl. Cyprus Obstetrics and Gynaecological Society) prezidentas gydytojas akušeris-ginekologas dr. Marios Liassidesas. Jo pagrindinė domėjimosi sritis – vaikų ir paauglių ginekologija. Perskaitęs pranešimą, lektorius pasidalijo ir žiniomis apie vandenyje, maiste, ore, namuose ir žemės ūkyje randamas chemines medžiagas, kurios veikia kaip hormonai.
Šio straipsnio tikslas – pristatyti dažniausiai aplinkoje aptinkamas endokrininius sutrikimus sukeliančias chemines medžiagas ir galimybes išvengti jų poveikio sveikatai.
Greitas chemijos pramonės augimas XX amžiaus antrojoje pusėje sukėlė aplinkos taršą. Šiuo metu žmonija naudoja 80 tūkst. dirbtinių chemikalų, tačiau yra žinoma tik apie 2 proc. jų toksiškumą. Tarp šių medžiagų yra ir endokrinines ligas sukeliančių medžiagų (angl. hormone disruptors).
Endokrinines ligas sukeliančios medžiagos veikia kaip hormonai. Jos naudojamos pramonėje, žemės ūkyje, o patekusios į aplinką gali sutrikdyti sklandų žmonių, gyvūnų ir augalų funkcionavimą. Tokie sutrikimai gali išsivystyti iš karto arba po tam tikro laiko.
Gaminant pramonės produktus, endokrinines ligas sukeliančių medžiagų patenka į orą, vandenį ir dirvožemį. Jos pasiekia aplinką iš neprižiūrimų atliekų zonų ir dėl netinkamai utilizuojamų plastiko bei kitų medžiagų. Daugelis šių medžiagų aplinkoje yra stabilios ir kaupiasi mitybos grandinėse.
Endokrinines ligas sukeliančios medžiagos organizme gali veikti skirtingais būdais. Šios medžiagos mėgdžioja natūralius hormonus ir stimuliuoja tokias pat biochemines reakcijas. Jos blokuoja hormonų receptorius, pakeičia normalią endokrininę funkciją. Endokrinines ligas sukeliančios medžiagos provokuoja neįprastas, daugybines ar nenormalias reakcijas ląstelėse, audiniuose ir organuose.
Iš pradžių buvo kalbama apie šių medžiagų onkologinę riziką. Vėlesnių tyrimų rezultatai parodė, kad endokrinines ligas sukeliančios medžiagos naikina imuninę sistemą, sukelia sunkias ligas (pvz., Parkinsonas, Alzheimerio liga) ir apsigimimus, veikia širdies kraujagyslių sistemą.
Su endokrinines ligas sukeliančiomis medžiagomis susiduriama įvairiais būdais. Dėl žmogaus veiklos šios medžiagos pasiekia vandenį, maistą, orą ir patekusios į organizmą veikia sveikatą. Endokrinines ligas sukeliančios medžiagos gali veikti ir turint tiesioginį kontaktą su pesticidais, herbicidais, tabaku, fungicidais, kitomis cheminėmis medžiagomis, naudojamomis namuose ar žemės ūkyje. Įvairių cheminių valiklių, dezinfekcinių priemonių, dervų ir plastiko pramonės darbuotojai susiduria su šių medžiagų sukeliama grėsme. Endokrinines ligas sukeliančių medžiagų randama net intraveninių prietaisų plastike ar vaistų kapsulėse.
Aplinkoje egzistuoja daug skirtingų endokrinines ligas sukeliančių medžiagų. Tai tiek ir natūralūs organizmo hormonai (estrogenai, progesteronas, testosteronas, fitoestrogenai), tiek ir sintetiniai hormonai (SKT, GNRH agonistai, GNRH antagonistai, androgenai). Endokrinines ligas sukeliančios medžiagos gali būti tokios sintetinės medžiagos kaip dichlorodifeniltrichloroetanas (DDT), bisfenolis A, polichlorinuoti bifenilai (PCB), polichlorinuoti difenilų eteriai (PDE), ftalatai, atrazinas, perchloratas, organofosfatiniai pesticidai, sunkieji metalai (švinas, arsenas, gyvsidabris, kadmis).
Fitoestrogenai – tai į lytinius hormonus panašios medžiagos, kurių randama maiste. Šių estrogeninių medžiagų ir izoflavonų itin daug sojų produktuose. Jų gausus vartojimas gali lemti spermatozoidų kiekio spermoje sumažėjimą, raumenų masės sumažėjimą, dėl jų gali paankstėti mergaičių lytinis brendimas.
Stiprų poveikį sveikatai ir organizmo hormoninei sistemai turi pramonėje gaminamos sintetinės medžiagos. Bisfenolis A – tai medžiaga, daugiausiai naudojama plastmasės gamyboje. Ftalatų esteriai daugiausiai naudojami kaip plastifikatoriai – šios medžiagos suteikia plastikui lankstumo, pralaidumo ir ilgaamžiškumo. Jų esama butelių plastike, aliuminio skardinių viduje, vaikiškuose žaisluose, dažuose, grindų dangoje, kambarių kvapikliuose, kosmetikos priemonėse. Endokrinines ligas sukeliančių medžiagų esama intraveninių prietaisų, vaistų dėžučių plastikuose, dantų silantuose, čiulptukuose, kituose plastiko dalių turinčiuose daiktuose. Ftalatų esteriai gali sukelti hormoninius pokyčius ir ankstesnį lytinį brendimą, nutukimą, cukrinį diabetą ir skydliaukės disfunkciją. Jie gali lemti mažesnį spermatozoidų kiekį spermoje ir sumažėjusį spermatozoidų judrumą, vyriškosios lytinės sistemos sklaidos defektus. Be to, ftalatų esteriai siejami su krūties bei kitų organų vėžiu, nevaisingumu, širdies ligomis. Siekiant išvengti bisfenolio A ir ftalatų esterių, patartina mikrobangų krosnelėje nekaitinti maisto ar gėrimų plastikiniuose induose, nekaitinti ir nešildyti mikrobangų krosnelėje plastikinių maišų, nereikėtų dėti plastiko į indaplovę. Maistui gaminti naudojamas kepimo popierius dažnai yra padengtas bisfenoliu A. Naudojant kietą polikarbonatų plastiką (vandens buteliai, kūdikių buteliukai, taurelės), patartina nelaikyti jame karštų ar šiltų skysčių, nes iš plastiko išsiskiria endokrinines ligas sukeliančios medžiagos. Kaip saugesnę alternatyvą galima būtų rekomenduoti stiklą arba polietileno plastiką. Patartina vengti laikyti kepimo aliejų plastikiniuose buteliuose, kūdikių pieno mišinių ar kito maisto – skardinėse, nes bisfenolio A ir ftalatų randama aliuminio skardinių vidinėje pusėje. Siekiant išvengti žalingo endokrinines ligas sukeliančių medžiagų poveikio, rekomenduojama rinktis vaikiškus žaislus iš natūralių medžiagų, ypač nėštumo metu atsakingai rinktis asmens higienos ir kosmetikos priemones, vengti burnos higienos priemonių su bisfenoliu A. Pirmenybę vertėtų teikti produktams, kurių etiketėse nurodyta, kad gaminys yra be ftalatų ir bisfenolio A (angl. phtalate-free, BPA free).
PCB ir polibrominuotų bifenilų (PBB) randama deginto plastiko ir kitų medžiagų atliekose, kurios patenka į upes, ežerus ir jūrą. Šių medžiagų yra elektronikos prietaisuose, statybinėse medžiagose, gesintuvuose, transporto dūmuose, elektronikos įrenginiuose, mašinų tepaluose, tekstilės dažuose. PCB ir PBB sukelia skydliaukės disfunkciją ar spuogus, mažina libido ir gali sutrikdyti augimą, vystymąsi ir brendimą.
Kita endokrinines ligas sukeliančių medžiagų grupė yra sunkieji metalai. Vienas toksiškiausių atstovų yra švinas. Šis metalas ypač toksiškas vaikams. Švinas pažeidžia beveik kiekvieną organų sistemą ir yra siejamas su padidėjusiu kraujospūdžiu, inkstų pažeidimu, sumažėjusiu spermatozoidų kiekiu spermoje ir dėl to padidėjusia nevaisingumo rizika. Ypač sunkiai pažeidžiama nervų sistema: švinas gali lemti klausos netekimą, negrįžtamą smegenų pažeidimą, žemesnį intelekto koeficientą. Nėščioms moterims gali įvykti persileidimas ar priešlaikinis gimdymas. Siekiant išvengti toksiško švino poveikio, reikėtų tinkamai prižiūrėti namus ir palaikyti švarą. Kadangi seni dažai yra pagrindinis švino šaltinis, juos reikėtų atsargiai pašalinti nuo paviršių, o kokybiški vandens filtrai galėtų padėti sumažinti sąlytį su švinu geriant vandenį. Galiausiai reikėtų akcentuoti tinkamos dietos svarbą – įvairių mokslinių tyrimų duomenimis, sveikai besimaitinantys vaikai su maisto produktais suvartoja mažiau švino. Archeologų ir istorikų teigimu, net Romos imperijos sužlugimas galėjo būti susijęs su endokrinines ligas sukeliančių medžiagų poveikiu. Istorinių šaltinių duomenimis, senovės romėnai kaitindavo vynuogių sultis švininėse statinėse, siekdami vyno spalvą padaryti sodresnę, be to, švinu dengtose statinėse jie laikė ir kitus gėrimus. Tai galėjo lemti švino poveikį senovės romėnų vaisingumui.
Remiantis moksliniais duomenimis, arsenas yra vienas seniausių žinomų nuodų. Tai bespalvis, bekvapis ir beskonis sunkusis metalas, susijęs su gliukokortikoidų ir estrogenų apykaitos sutrikimais, rezistentiškumu insulinui. Arsenas sukelia kraujospūdžio kitimus, hipertenziją ar hipotenziją. Siekiant išvengti toksiško arseno poveikio, reikėtų naudotis kokybiškais vandens filtrais ir apsaugoti požeminį vandenį nuo iš gyvulių fermų patenkančių atliekų.
Gyvsidabris iš deginamos anglies produktų pasiekia orą ir vandenynus. Į žmogaus organizmą gyvsidabrio patenka iš valgomos žuvies ir jūros gėrybių. Nėščios moterys yra pagrindinė rizikos grupė, nes gyvsidabris kaupiasi vaisiaus smegenyse ir gali pažeisti jų vystymąsi. Gyvsidabris gali sutrikdyti moters menstruacijų ciklą ir ovuliaciją, jis naikina kasos ląsteles ir turi įtakos diabeto išsivystymui. Dėl to nėščios moterys turėtų vengti durklažuvių ir tuno, o vietoj jų rinktis mažas laukines žuvis.
Siekiant išvengti sąlyčio su sunkiaisiais metalais, būtina prieš valgį gerai nusiplauti rankas, reguliariai plauti vaikų žaislus, valyti langus, o valgiui gaminti naudoti šaltą vandenį.
Pesticidai, insekticidai ir herbicidai sukelia skydliaukės funkcijos pokyčius, estrogenų gamybos sutrikimą, nevaisingumą ir įgimtąsias anomalijas. Todėl namų ūkiuose patartina rinktis ekologiškus metodus.
Vieni patraukliausių visuomenei yra anaboliniai steroidai. Jie pasižymi ne vien pageidaujamu poveikiu – piktnaudžiavimas tokiais preparatais pažeidžia hormoninę, raumenų ir skeleto, kardiovaskulinę sistemas, kepenis (kepenų vėžys, cirozė, hepatitas), odą (sunki aknė, odos cistos, hiperseborėja), psichinę būklę (agresyvus elgesys, manijos, haliucinacijos). Vyrams nepageidaujamas anabolikų poveikis pasireiškia nevaisingumu, ginekomastija, sumažėjusiomis sėklidėmis, daliniu galvos praplikimu. Moterims padidėja varputė, gali pasireikšti hirsutizmas, vyriškojo tipo nuplikimas. Jei anaboliniais steroidais piktnaudžiauja paaugliai, jie gali likti žemo ūgio, gali trūkti sausgyslės.
Cheminių medžiagų naudojimas įvairiose srityse suteikia visuomenei naudos. Tačiau kartu mokame kainą dėl žmogaus ir aplinkos susidūrimo su pavojingomis cheminėmis medžiagomis ir jų poveikio žmogaus sveikatai, aplinkai. Europos Sąjungos 7-ojoje Aplinkos apsaugos programoje buvo iškeltas tikslas iki 2020 metų sumažinti riziką aplinkai ir sveikatai, susijusiai su žalingų cheminių medžiagų naudojimu.
Apibendrinant galima prieiti prie išvados, kad kiekvienas turėtume pradėti nuo savęs, parodyti daugiau pagarbos savo aplinkai, nes tik taip galime apsaugoti savo, savo vaikų ir ateinančių kartų sveikatą.
STRAIPSNIO AUTORĖ – Vaidilė Jakaitė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos institutas Akušerijos ir ginekologijos klinika
