Padidėjusio kraujospūdžio liga arba arterinė hipertenzija yra laikoma „tyliąja žudike“. Mat, arterinės hipertenzijos komplikacijos (insultas, miokardo infarktas, inkstų funkcijos nepakankamumas ir kt.) yra dažniausia mirties priežastis.
Kodėl ji vadinama „tyliąja“?
Mat, arterinė hipertenzija vystosi metais. Viena iš jos pasekmių yra progresuojanti ir universali kraujagyslių aterosklerozė.
Kuo dažniausiai skundžiasi arterine hipertenzija sergantysis?
Dažniausiai niekuo. Kodėl?
Pasirodo, kad organizmo širdies ir kraujagyslių sistema gana greitai adaptuojasi prie padidėjusio kraujospūdžio. Kam vartoti vaistus, jeigu pacientas jaučiasi neblogai. Tačiau liguisti pokyčiai širdyje, kraujagyslėse, inkstuose ir kituose organuose progresuoja. Kaip perkūnas iš giedro dangaus „trenkia“ insultas ar infarktas. Todėl arterinė hipertenzija ir vadinama „tyliąja žudike“. Iš kitos pusės, dažnai pasitaiko, kad norima ženkliai padidėjusį kraujospūdį sureguliuoti per labai trumpą laiką, pvz., porą dienų. Štai tuomet ligonis ir ima skųstis, kad vaistai veikia pernelyg stipriai, jie „netinka“, „toksiški“ ir pan. Liga vystėsi ir progresavo daugelį metų, organizmas prisitaikė prie didelio kraujospūdžio, todėl staigus kraujospūdžio sumažėjimas ir sukelia tokius nusiskundimus kaip galvos skausmas, svaigimas, nuovargis, silpnumas ir pan. Blogiausia tokio „gydymo“ pasekmė yra ta, kad ligonis apskritai nustoja gerti vaistus (juk iki tol jis gerai jautėsi!). Arba geria vaistus tik tuomet, kai pasimatavęs (dažniausiai atsitiktinai) kraujospūdį supranta, kad jis pernelyg didelis.
Lotyniška patarlė sako: „patientia colligit rosas“ (kantrybė surenka rožes). Tai reiškia, kad arterinę hipertenziją reikia gydyti nuolat, reguliariai (kasdien) matuojant arterinį kraujospūdį. Per daugelį metų padidėjusį kraujospūdį būtina sureguliuoti per ilgesnį laiką: juk normalus (140/90 mm gyvsidabrio stulpelio) kraujospūdis po vienkartinės vaisto dozės nereiškia, kad liga „išnyko“. Geriausia vaistus nuo arterinės hipertenzijos gerti taip, kaip nurodė gydytojas. Tai nurodyta ir pacientui skirtame informaciniame lapelyje.
Dažnas pacientas klausia, ar gydymosi vaistais metu galima vartoti alkoholį.
Atsakymas – kategoriškas „ne“.
Kodėl? Ūmaus girtumo stadijoje alkoholis slopina vaistus skaldančius kepenų fermentus, vadinasi, vaistai veiks stipriau (alkoholis dažniausiai taip pat). Jeigu vartojami vaistai slopina nervų sistemą, tai jų „kokteilis“ su alkoholiu gali būti pavojingas gyvybei. Priminsime, kad jūsų kepenys „nepadėkos“ už tokį mišinį.
Medikamentinis arterinės hipertenzijos gydymas toli gražu nereiškia, kad pacientas neprivalo laikytis kitų rekomendaciją. Tai reiškia: nerūkyti, apriboti valgomosios druskos vartojimą, reguliariai mankštintis, stebėti savo kūno svorį, vartoti daugiau daržovių ir vaisių, išsimiegoti ir t.t. Reguliariai lankykitės pas gydytoją – ne tik tuomet, kai baigėte gerti vaistus ir jums prireikė naujo recepto. Vaistai nuo hipertenzijos yra, palyginti, gerai (dažniausiai 80 %) kompensuojami, taigi, jų kaina nelabai galima skųstis. Laboratoriniai tyrimai (kraujo, šlapimo, EKG), beje, yra nemokami.
Kam jie reikalingi?
Atsakymas: pacientas turi „teisę“, o ypač senstant, „įsigyti“ naujų ligų, pvz., cukraligę (o priežastinis ryšys tarp hipertenzijos ir diabeto yra ganėtinai akivaizdus). Savo pačių sveikatos labui matuokite kraujospūdį kelis kartus per dieną. Tuomet „tylioji žudikė“ neprisėlins netikėtai…
Vaistus reikia gerti tuo pačiu metu ir tokiomis pačiomis sąlygomis.
Ką tai reiškia?
„Tuo pačiu metu“ reiškia – visuomet ryte arba vakare (kaip nurodė gydytojas). Kai kuriuos vaistus nuo padidėjusio kraujospūdžio tikslinga vartoti vakare, kai kuriuos ryte. Tam, kad neužmirštumėte, kada vaistus vartoti, rekomenduojame pasinaudoti išmaniąja programėle Vaistinėlė, kurios ieškokite naudodami google.play . Tai gali būti labai svarbu. Mat, arterinis kraujospūdis įprastomis sąlygomis dažniausiai didžiausias ir staigiausiai pakyla anksti ryte. Todėl ir arterinės hipertenzijos komplikacijos – insultas, miokardo infarktas ir kt. dažniau ištinka ryte. Pageidautina pasimatuoti arterinį kraujospūdį iškart pabudus dar gulint lovoje. Normalus kraujospūdis dienos metu dar nereiškia, kad jis išliks toks pat visos paros metu. Fizinio krūvio metu jis dažniausiai padidėja, o miegant sumažėja. „Tomis pačiomis sąlygomis“ – visuomet po valgio arba visuomet prieš valgį. Maistas dažniausiai sulėtina vaistų patekimą į kraują ir sumažina jų koncentraciją, bet iš šios taisyklės yra daugybė išimčių. Kai kurie vaistai nuo hipertenzijos veikia žymiai stipriau, jeigu vartojami valgant ar iškart po valgio. Taigi, blogiausias variantas yra tuomet, kai vieną kartą vaistai geriami nevalgius, kitą kartą – po valgio, vieną kartą ryte, kitą kartą vakare: tokiais atvejais jų poveikio intensyvumas gali pastebimai skirtis. Arterinio kraujospūdžio svyravimai yra ne tik blogo hipertenzijos gydymo rodiklis, bet jie taip pat nepalankiai veikia ir pačią širdies bei kraujagyslių sistemą.
Kuo užsigerti vaistus?
Geriausia vaistus užgerti paprastu vandeniu. Nepatartina užgerti vaistus pienu, vaisių (ypač greipfrutų) ar daržovių sultimis, nes tai gali sumažinti arba padidinti vaistų poveikį.
Autorius: doc.V.Lapinskas
